Valinskas: apie ispanų pasiūlymą, Serbijos krepšinio pamokas ir „Juventus“ vargus

Lietuvos krepšinio lygoje lieka dvi komandos, dar nepatyrusios pergalės skonio, o tarp jų – Utenos „Juventus“.

Uteniškiai startavo nusileisdami Kėdainių „Nevėžiui-Paskolų klubui“ ir Vilniaus „Rytui“, o dabar jų kelyje bus dar rimtesnis iššūkis – Kauno „Žalgiris“, kuris šį sezoną nepralaimėjo nei LKL, kurią remia „Betsson“, nei Eurolygoje.

Sekmadienio rungtynes nuo 16.30 val. stebėkite BTV kanalu ir „Telia Play“ platformoje.

Utenos komandos gynėjas Paulius Valinskas pabrėžia, kad šiuo metu „Juventus“ turi labiausiai koncentruotis į tai, kad išspręstų savąsias problemas, atrastų tarpusavio ryšį, o ne ieškotų varžovų silpnybių.

„Vykstame į Kauną su mintimi gerinti savo žaidimą ir tikrai nesitikėsime iš „Žalgirio“ nuovargio. Būtų naivu. Vyksime ir kovosime. Jei pavyktų laimėti, pasijaustų, jog esame teisingame kelyje. Kai nugali tokias komandas ir dar išvykoje, tai ženklas, jog viską darai gerai“, – sako P.Valinskas.

Kol kas vienintelę oficialią sezono pergalę uteniškiai pasiekė Citadele KMT prieš „Gargždus“.

LKL.lt bendravo su „Juventus“ gynėju tiek apie šį sezoną, tiek apie vasaros sprendimą vykti į Uteną. P.Valinskas neslėpė, jog po sezono Čačako „Borac“ klube tikėjosi, jog vasaros rinka jam bus palankesnė, tačiau šiuo metu jis jaučiasi laimingas Utenoje.

„Sunku pasakyti, kas tai lėmė, kai nebe 20 metų, stengiuosi neapsikrauti, nes tame krepšinyje kuo labiau apsikrauni, tuo tau blogiau. Esu dabartinėje vietoje ir dirbu, suprantu, kad jei gerai žaisiu, vėliau bus tų pasiūlymų. Viskas gerai“, – sako jis.

– Ar pats sau viduje išsigryninote priežastis, dėl ko galbūt vasarą nesulaukėte tokių pasiūlymų, kokių tikėjotės?

– Nežinau, turbūt priežastis – geriau žaisti. Kažko pašalinio aikštelėje ar už jos ribų nežinau. Norėčiau tas priežastis išgirsti iš kitų (Juokiasi).

– Kaip manote, ar tai gali jums šį sezoną net išeiti į naudą, nes turėsite dar daugiau noro įrodyti savo vertę?

– Faktas, tai irgi prisideda. Nori ar nenori, galvoje tai yra. Man niekada motyvacijos netrūko, bet papildoma niekam nepamaišė.

– Ar šią vasarą buvo pasiūlymų, kuomet buvote arti pasirašymo, bet jis taip ir neįvyko?

– Buvo pasiūlymas iš Žironos klubo, bet netenkino finansinės sąlygos. Nežinau, ar jie bandė prigauti Ispanijos lygos naujoką, ar kaip. Gal būčiau susidomėjęs, bet sąlygos buvo netinkamos ir nevažiavau, nes būčiau uždirbęs ženkliai mažiau nei Serbijoje. O kiti pasiūlymai buvo paviršutiniai.

– Grįžote į Lietuvą po patirties Serbijoje. Yra balkaniškų dalykų, kurių trūksta, grįžus namo, o gal kažko kaip tik visiškai nepasiilgstate?

– Pirmiausiai, tai esu labai patenkintas organizacija Utenoje ir aiškumu čia. Kai tik kažko reikia, visada viską gauni – nėra rytoj, nėra kitą savaitę. Tai labiausiai džiugina, grįžus į Lietuvą. Iš Balkanų nepasiilgstu nieko (Juokiasi).

– O gal kažką iš serbiško krepšinio norėtųsi įnešti į LKL, kurią remia „Betsson“?

– Krepšinio fanatikai, patys žmonės rungtynių metu būna labiau išprotėję, gal tą norėtųsi atsivežti, bet vis tiek skiriasi krepšinio kultūros, to taip lengvai neperneši. O kas dėl krepšinio, lietuviai yra labai aukštame lygyje, iki organizacijų ir lygos lygio Balkanams dar toli gražu.

– Ką per dvejus metus Belgrade ir Čačake jums įskiepijo serbiškas krepšinis? Gal kažkiek įžūlumo, gal gudrių manevrų?

– Gal kažkiek įžūlumo man ir pridėjo, nes nori ar nenori, dveji metai Balkanuose duoda savo. Jaudulio taip pat mažiau, kai rungtynėse yra minus 15, panikos yra mažiau. Nežinau, ar tai atėjo su metais, ar po patirties Serbijoje. Tapau ne toks jautrus tam tikriems niuansams aikštelėje.

– Papasakokite, su kokiais asmeniniais ir komandiniais tikslais prisijungėte prie „Juventus“ ekipos?

– Individualiai norisi parodyti save, kokio lygio žaidėjas esu, o komandiškai norisi patekti į geriausių ketvertus Citadele KMT ir LKL. Norisi, kad rezultatai būtų geresni nei pernai.

– Pradžia nebuvo lengva jūsų komandai: pralaimėjote Čempionų lygos atranką, LKL, kurią remia „Betsson“ pradėjote dviem kluptelėjimais. Kiek toli nuo tikrojo žaidimo esate?

– Labai toli. Niekada nesinori, kaip sako treneris, teisintis, bet viskas logiška. Komanda turėjo trumpą pasirengimą, kai kurie papildymai atvyko likus porai dienų iki rungtynių. Automatiškai komanda išsimušė iš vėžių, visi išsibalansavo, ieško vaidmenų, treneris irgi ieško optimaliausių sudėčių. Aišku, pralaimėjimas „Nevėžiui-Paskolų klubui“ yra nepateisinamas, taip būti negali, bet žaidimas gėrėja. Prieš „Rytą“ buvo geriau, prieš „Gargždus“ bangavome. Stebuklų nėra – reikia dirbti.

– Galbūt pirmą nesėkmę prieš kėdainiečius galima buvo nurašyti moralinėms „pagirioms“ po pralaimėtos Čempionų lygos atrankos?

– Kažkiek gal tai ir lėmė, bet nedaug, tai neturėtų pasijausti aikštelėje. Nedovanotinos rungtynės iš mūsų pusės.

– Kaip komandą paveikė nepatekimas į europinį turnyrą?

– Mano akimis, turėjome visus šansus ten patekti. Gal ne visi galvojo kaip aš. Mursija buvo tikrai gero lygio ekipa, tikrai žaidė tą dieną geriau nei mes. Bet tai vienerios rungtynės. Buvome per minkšti, nepataikėme gerų metimų, o UCAM turi gerus žaidėjus ir pralaimėjome. Paliūdi dieną, bet laiko liūdėti nėra, tvarkaraštis neleidžia ilgai apie tai galvoti.

– Kaip manote, ar skaudi nesėkmė prieš „Nevėžį-Optibet“ jums galėjo tapti ir naudinga pamoka apmąstymams, kad klaidos nesikartotų?

– Faktas, tai buvo šaltas dušas mums. Gal galvojome, kad bus lengviau. Atvykome ir čia buvo pavyzdys, kad tik atsipalaiduosi, tik nebūsi pasiruošęs kovoti, gausi pamoką. Čia lemia ne taktika, ne nuovargis, čia žaidėjams buvo tokia pamoka.

– Pirmąją pergalę vietiniame fronte pasiekėte Citadele KMT turnyre. Ar ji kažkiek nuėmė naštą nuo „Juventus“ pečių?

– Nelabai guodžia ši pergalė. Kažkiek nuėmė naštos, nes ji pirma oficialiose rungtynėse, bet akivaizdu, jog žaidimą reikia stipriai gerinti. Pergalė yra pergalė, bet visi puikiai suprantame, kad esame ne ten, kur turėtume būti.  

– Kokius dalykus šiuo metu treneris Kęstutis Kemzūra jums akcentuoja labiausiai?

– Labai daug yra smulkių detalių. Kai kažkas neišeina iš pagal pirmą opciją, visada atsidaro antra ar trečia – ir puolime, ir gynyboje. Kol kas, kai mums neišeina pirmoji, ypač gynyboje, vienam suklydus kitas neateina padėti. Gynybą dar reikia labai taisyti. Tarpusavio supratimas dar nėra geriausias. Akcentuojame, žiūrime daug vaizdo įrašų, analizuojame save, savo veiksmus ir atoveiksmius daug daugiau nei priešininkus.

– Jūsų ekipos lyderis Devonas Danielsas galingai atidarė sezoną ir šiuo metu yra rezultatyviausias ir efektyviausias LKL, kurią remia „Betsson“, žaidėjas. Kaip galvojate, ar tokį tempą jis gali išlaikyti?

– Faktas, kad talento jis turi, gerai treniruojasi, gerai žaidžia, viskas priklauso nuo jo. Jis labai gerai pradėjo sezoną, turi kūną, metimą, žaidimo supratimą, tikiuosi, tokį žaidimą jis išlaikys.

– Ivanas Vranešui nebe pirmi metai Utenoje, bet kaip kitiems legionieriams sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą?

– Į gyvenimą tai puikiai. Jie ne pirmais metais Europoje, problemų tikrai nėra. Visų pirma, jie labai geri komandos draugai, su jais nėra bėdų rūbinėje, nuo to ir prasideda komanda. Malikas Johnsonas – geras komandinis žaidėjas, kuriam ekipa – pirmoje vietoje, jis gerai ginasi ir tokio žmogaus nori visi. Ryanas Schwiegeris grįžta po traumų, atsikratė skausmų, turi potencialo – yra aukštas, gali įžaidinėti kamuolį. Tikiuosi, vienas kitą išeis papildyti ir atsiras tarpusavio supratimas, ko mums trūksta labiausiai.

– Pačiam jums pastaraisiais metais tenka vykti į vis mažesnį miestelį. Kaip jums gyvenimas Utenoje?

– Mažas miestas – ne problema tikrai, sezono metu, kai daug rungtynių, niekam laiko nelieka – tik treniruotis, miegoti, valgyti. Viskas gerai.

– Ar jau spėjote pajusti, kad Utena – krepšinį mylintis miestas?

– Rungtynių metu jaučiasi, tai pamenu ir iš ankstesnių metų. Sirgalių čia susirenka nemažai, jie myli krepšinį, Utenoje žaisti visada buvo sunku. Tai labai džiugina, kai gali kaifuoti namų rungtynėse, malonu žaisti.

– Kuomet ateis kova prieš buvusį ilgametį jūsų klubą Panevėžio „Lietkabelį“, ar principai prisidės šiose rungtynėse?

– Visose rungtynėse gali rasti kažkokių asmeniškumų. Panevėžyje praleidau daug metų, geri atsiminimai, kažko priešiško tikrai nebus.

– Hipotetinis klausimas: kadangi pernai spėjote, kad taip nutiks, kaip manote, ar Džordže Gagičius dar grįš į Panevėžį?

– Manau, kad laiko klausimas, kada jis grįš į Panevėžį. Nežinau, kada, bet laiko klausimas (Juokiasi).

– Jūsų artėjantis mačas – prieš Kauno „Žalgirį“, kuris sužaidė dvigubą Eurolygos savaitę. Ar bandysite išnaudoti tai, kad galbūt būsite kiek šviežesni?

– Šiai dienai turime labiau spręsti savo problemas nei galvoti, kaip „Žalgiris“ jausis po dvigubos savaitės. Jie turi daug žaidėjų, kurie yra aukšto lygio, tad nuovargis gal pasijaus tiems, kas žaidė daugiau minučių, bet kiti turės dar daugiau motyvacijos parodyti treneriui, kad yra verti laiko Eurolygoje. Lengvatų nesitikime nė trupučio. Vykstame į Kauną su mintimi gerinti savo žaidimą ir tikrai nesitikėsime iš „Žalgirio“ nuovargio. Būtų naivu. Vyksime ir kovosime. Jei pavyktų laimėti, pasijaustų, jog esame teisingame kelyje. Kai nugali tokias komandas ir dar išvykoje, tai ženklas, jog viską darai gerai.