Dončičius: „To mano gyvenime nėra buvę“ (1)

Luka Dončičius pelnė 39 taškus, tačiau to neužteko Slovėnijai įveikti Vokietijos ir žengti į Europos čempionato pusfinalį.

Nuaidėjus finalinei sirenai, dėmesio centre atsidūrė ne žaidimas, o teisėjai. Abi komandos metė daug baudų: Slovėnija realizavo 20 iš 25, o Vokietija – net 30 iš 37.

L. Dončičiui labiausiai užkliuvo ankstyvi švilpukai. 

„Nenoriu daug kalbėti. Bet gavau techninę pražangą jau po dviejų minučių, tik pasakęs „labas“. Ketvirtfinalyje taip neturėtų būti, nesvarbu, koks tu žaidėjas. Jei prieš tai net negauni perspėjimo, tai aš nežinau… Ketvirtfinalis, kova dėl pusfinalio, ir jie taip daro…“, – sakė jis.

Paprašytas paaiškinti plačiau, jis atsisakė: „Geriau nekomentuosiu. Gavau ketvirtą pražangą trečio kėlinio pradžioje, man taip gyvenime dar nebuvo nutikę.“

Kalbėdamas su žurnalistais mišrioje zonoje, L. Dončičius pripažino, kad pats galėjo sužaisti geriau.

„Esu piktas, šimtu procentų piktas. Galėjau geriau sužaisti ketvirtame kėlinyje, per daug forsuodavau metimus, svarbiausiais momentais priėmiau blogus sprendimus… Visi kovojome, visi atidavėme save. Parodėme, kad galime laimėti“, – teigė atletas.

Apibendrindamas jis pridūrė: „Rezultatas mūsų netenkina, siekėme daugiau, bet daug kas apie mus kalbėjo nepagarbiai. Mes kovojame už Slovėniją, visi atiduodame šimtą procentų. Galėjome būti atostogose, bet kovojome dėl kiekvieno kamuolio. Gal dabar dar nesu laimingas, nes pralaimėjimas šviežias, bet po kelių dienų tikrai didžiuosiuosi komanda. Pralaimėjome pirmas dvi rungtynes, bet po to atsitiesėme ir iškovojome tris ar keturias pergales – tai yra pagarbos verta.“

Šios rungtynės buvo ir paskutinės Edo Muričiaus karjeroje su Slovėnijos rinktine. Dončičius jam skyrė ypatingą pagarbą: „Edo Muričius yra vienas artimiausių mano draugų, jis ilgai buvo rinktinėje ir visada tikras kapitonas. Buvo garbė žaisti kartu ir vilkėti tuos pačius marškinėlius.“