Teigiamai čempionatą įvertinęs Rimas Kurtinaitis: „Daug dalykų pavyko, bet pritrūko pajėgumų“ (6)
Kurtinaitis | FIBA nuotr.
Lietuvos rinktinė neperžengė Europos čempionato ketvirtfinalio barjero. Šiame etape mūsiškiai 76:87 nusileido Graikijos krepšininkams.
Rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis teigė, kad yra patenkintas pasiektu rezultatu.
„Daug dalykų mes įgyvendinome, bet kai kurių – ir ne. Nenorėjome gauti metimų iš kitų žaidėjų. Gavome iš žaidėjo, kuris įmetė 4 tritaškius, pataikė baudų metimus ir nulėmė rungtynes. Su Gianniu tvarkėmės gerai. Jis surinko savo taškus, kas nebuvo mums staigmena. Pavyko susitvarkyti su Dorsey ir Papnikolaou. Trūko pajėgumų“, – sakė R. Kurtinaitis.
– Kokie vaistai buvo stabdant G. Antetokounmpo?
– Mes buvome sumanę, kad Marekas dengia jį, o Jonas – padeda. Atsitraukinėjame nuo Mitoglou ir duodame tritaškius. Spanoulis reagavo ir pakeitė. Neblogai gynėmės. Nenoriu sakyti, kad teisėjai geri ar blogi, bet norėjosi, kad švilpukai būtų kitokie, ką ir sakiau mačo metu. Žvaigždė yra žvaigždė – joms leidžia daugiau nei kitiems žaidėjams. Viskas suveikė, tiesiog žaidžiant tokio lygio rungtynes reikėtų daugiau žaidėjų. Šiandien nematėme Ąžuolo tokio, kokį buvome įpratę. Sirvydis pabaigoje tik davė naudos. Pristigo kai kurių žaidėjų indėlio. Manau, kad žaidėme pagal savo galimybes ir jos šiai dienai yra tokios.
– Ar pastebėjote, kad teisėjai skirtingai traktuoja situacijas?
– Nenoriu lįsti į detales, čia yra žemiausia kategorija, kai pralaimi ir kaltini visus aplinkui. Mes patys padarėme blogai dalykus, kažkur suklydome. Kova buvo apylygė ir trūko pajėgumo.
– Ą. Tubelis surinko -9 naudingumo balus.
– Jis visada rengiasi rungtynėms profesionaliai. Graikai mus išprovokavo tritaškius metimus, kuriuos bandėme nuimti ir šiandien visus prametė. Laisvas turi mesti, negaliu aš neleisti jam mesti. Iš po krepšio nesusitvarkė ir tai man buvo keista. Tai nebuvo jo diena. Visą čempionatą rungtyniavo gerai ir šiandien jam nepavyko.
– Ą. Tubelis buvo labiausiai nustebinęs žaidėjas?
– Per „langus“ jis mums labai gerai sužaidė. Seku jį kelis metus, dabar tapo patikimu žaidėju, padarė progresą. Darėme nemažai sprendimų, kur mums ne visada jis buvo reikalingas. Šiandien jis buvo reikalingas.
– Galutinė vieta – 5–6. Geras pasiekimas?
– Yra, kur dirbti, kur tobulėti, bet pačiu žaidimu, kovingumu, nusiteikimu esu patenkintas ir dėkingas. Dirbome sunkiai ir daugiau nei kitos rinktinės. Šiuo metu pajėgumai yra tokie ir nėra tokie blogi bei beviltiški. Galbūt pamatas padėtas ateičiai. Pažiūrėkite, kokius žaidėjus turim ateičiai, kurių nebuvo – Sabonis, Buzelis, Jakučionis, Marčiulionis. Man patiko vaizdas, ką mes žaidėme.
– Kiek traumuoti žaidėjai aukojosi, kad tęstų čempionatą?
– Dažnai būna taip. Aš pamenu Pasaulio čempionatą, kai Valteris iškrito ir teko žaisti per kelias pozicijas. Jis buvo stipriai pasisukęs koją ir finale grįžo ant parketo bei pelnė 25 taškus. Mėlyna koja buvo iki kelių. Mums, profesionaliems sportininkams, tai yra įprasta. Yra skausmas ir yra skausmas, kurį galima kentėti dėl komandos. Normantas ir Sedekerskis tai darė. Skaudėjo, bet šiek tiek pasirauko ir žaidžia. Nenoriu nieko versti žaisti, medikai informuoja, ar jie gali žaisti. Skausmas yra visų mūsų vyriškas reikalas. Vieni toleruoja labiau, kiti – mažiau. Šie vyrai puikiai atliko savo darbą.
– Ar krokodilo odą sukėlė himno giedojimas?
– Įspūdinga buvo. Visa organizacija, visas palaikymas. Sakyčiau, kad iš žurnalistų pusės palaikymas tapo labai teigiamas. Viskas buvo aukščiausiame lygyje, tik rezultatas yra toks, koks yra.
– Naudojote labai aukštą penketuką. Ar nestigo jam susižaidimo?
– Mums kai kurių dalykų stigo. Mes didinome ūgį, stumdėme per pozicijas ir trumpomis atkarpomis ne visada pavyko. Mes turėjome tikslą, kaip žaisti puolime. Turėdami daugiau laiko, galėtume geriau pasiruošti. Mūsų liūto dalį taškų surinko Jonas, kuris gerai atliko savo vaidmenį.
– Po pernai metų buvo neigiamų kalbų iš rinktinės pusės, taip pat – apie galimas karjeros pabaigas. Ar galima sakyti, kad ši nesėkmė ketvirtfinalyje turi ir teigiamą pusę, žiūrint, kaip komanda tvarkėsi su problemomis?
– Nežinau, negirdėjau, bet ką matau, kad atmosfera yra puiki. Puiki atmosfera gali būti vestuvėse, kai sėdi prie stalo, bet kita puiki atmosfera yra darbinė, kai kažką pasieki. Dabar grįžtu prie darbinės – ji puiki. Mus suvienijo sunkus darbas, traumos, išplėštos pergalės. Pradžioje atrodė švedai, suomiai ne tokios komandos – dabar matome, kad jos tokios. Tos geros pergalės bus suvienijo. Negirdėjau, kad kažkas norėtų baigti sportuoti. Visi vieningi, visi domisi, tikslinasi, nes pridėjome gynybinių strategijų įvairovę, kiekvienai komandai ruošėmės kitaip. Dvejos rungtynės mums pavyko tikrai, šiandien numušėme jų lyderio vidurkį: mesdavo jis 32 taškus, mums įmetė 29. Galvoju, jam labai pasisekė, nes iš 16 įmetė 11 baudų. Jis sumetė ir vidutinius metimus, taip mūsų planą kiek apgriovė. Kiti dalykai, kuriuos planavome, buvo geri.
– Ne visi treneriai save įsivaizduoja rinktinių krepšinyje, kaip jums patiko ši patirtis?
– Per šiuos du mėnesius, kalbėjome su Tomu, tikrai reiktų mėnesio atostogų, bet nėra kada. Jei klube atlieki darbus per 10 mėnesių, yra viena, kita laisvesnė diena, tai čia eina rungtynės po rungtynių, o per laisvą dieną reikia ruoštis kitam mačui, karpyti video, kad kuo daugiau nuimti nuo žaidėjų galvojimo krūvio, paruošti momentus, kaip elgsimės, kad laimėtume. Tai gula ant štabo pečių. Noriu padėkoti visam trenerių štabui, nežiūrėjome valandų, kam kada miegoti, visi be miego. Net nežinau, kaip man reikės po savaitės važiuoti į klubą, pradėti viską nuo pradžių, Čempionų lygą...Bet reikės daryti. Nelabai norėdavau derinti klubo su rinktine, šiuo klausimu sunku, bet ką darysi, ryžomės, darėme, ką galėjome.
– Kiek pasimėgavimo jautėte, kai kūrėte gynyboje siurprizus ir jie veikė?
– Man labiausiai patiko, kad komanda pradžioje kreivai žiūrėjo į mūsų strategijas, bet po to pamatėme, kad jos veikia, jie su malonumu ėmė tai daryti. Į galą čempionato praktiškai kiekvienoms rungtynėms ruošėme kitokį gynybinį planą. Puolimas liko panašus. Jie pagavo mintį, kas yra labai smagu, jie irgi buvo temoje. Nėra lengva. Žinau, kaip yra, kai sustatai amerikiečius, turi principus ir ant tų principų važiuoji visą sezoną. Čia kitaip darėme ir žaidėjai buvo imlūs, neblogai gaudėsi, nors taip, buvo ir klaidų. Man kaip treneriu smagu, kai net sunku, matai rezultatą, kad žaidėjai tiki tavimi. Nusiskundimų ir dvejonių negirdėjome, su komanda kalbame atvirai, sakome: turite problemų – sakykite, kad nieko neliktų už nugaros. Kartais teisybė gal nemaloni mums ar jiems, bet aš pasakau: nenoriu, kad taip žaistumėte. Pasakiau Ąžuolui: nenoriu, kad tu mestumei tritaškius, nes jie mus provokuoja tai daryti. Esi geras žaidėjas, bet šiandien to mums nereikia. Mes sakome tai į akis. Tai ir teikia malonumą, kai dirbame su tokiais žaidėjais.
– Ar atsukus laiką kažką darytumėte kitaip? Gal su žaidėjų selekcija.
– Ji buvo tokia, kokia buvo, nemanau, kad kažką galėtume pakeisti. Didžiausia netektis buvo mūsų ryškiausias įžaidėjas Rokas, kuris spręsdavo, buvo generolas, kai komandai sunku. Dabar to pasigedome. Žinau, apie kokį lygį kalbame ir kokius žaidėjus turi kitos komandos. Tuo klausimu jo pritrūko. Nesakyčiau, kad to nekompensavome, iš dalies taip, bet klasės trūko.
