Teisėjavimo nesureikšminęs Tadas Sedekerskis: „Labai trūko Roko“
Tadas Sedekerskis | FIBA nuotr.
Lietuvos rinktinė nukeliavo iki ketvirtfinalio Europos čempionate, tačiau toliau žengti nepavyko – kelią užkirto Graikijos krepšininkai.
Po rungtynių rinktinės puolėjas Tadas Sedekerskis pripažino, kad labiausiai pritrūko Roko Jokubaičio.
„Padarėme labai daug klaidų, daug broko žaidime, gynyboje rizikavome nuo Mitoglou, po to Samodurovo. Tokį žaidėją kaip Giannį reikia stabdyti visai komandai. Manau, kad planas suveikė. Nebuvo taip, kad jis visiškai dominavo rungtynėse, prametė ir metimus, bet mes puolime strigome. Jonas mus traukė už ausų, trūko komandinio žaidimo, laisvų metimų“, – sakė T. Sedekerskis.
– Su kuo galima sieti pramestus metimus?
– Manau, kad mes gerų metimų nesusikūrėme. Gerus metimus dažniausiai pataikai. Strigome tikrai puolime, daug kvailų klaidų. Žaidėme prieš aukšto lygio komandą, o mes esame sąlyginai jauni. Pritrūko... Ir, manau, kad šiandien labiausiai pritrūko Roko (Jokubaičio).
– Kokį įspūdį paliko Giannio jėga?
– Nebuvo mano pagrindinė užduotis šiandien, dirbo kiti. Bet tai fiziškai labai stiprus žaidėjas, prie metimo galima rizikuoti... Treneriai pasakys, bet nebuvo pralaimėjimas tik dėl jo.
– Gali būti priekaištas teisėjams?
– Nemanau, kad čia reikėtų žiūrėti į teisėjavimą. Patys žinojome, kur atvažiuojame, FIBA teisėjai, šiek tiek kito lygio. Nemanau, kad reikia ieškoti pasiteisinimų dėl teisėjų. Aiškiai pralaimėjome rungtynes mes.
– Kaip galima įvertinti šią vasarą?
– Manau, kad daug pozityvo. Daug naujų veidų, daug kas apšilo kojas, atėjo nemažai jaunimo. Įsivertinti dabar sunku, skauda širdį dėl Roko traumos. Vien dėl jo negalime sakyti, kad vasara gera, bet pasiektas ketvirtfinalis šitai komandai – sąlyginai geras rezultatas. Aišku, norėjome daugiau, bet tiek mano, tiek Margirio traumos kišo koją... Ėjome, kovojome ir išlikome komanda iki paskutinės dienos. Kartu laimime – kartu pralaimime.
– Kiek tavo kojos trauma realiai trukdė viso čempionato metu?
– Faktas, kad labai stipriai išmušė. Po tų rungtynių su vokiečiais tikrai buvo sunku, prieš kiekvienas rungtynes buvo leidžiami vaistai. Bet čia ne pasiteisinimas. Kartais psichologiškai dėl to prisisaugai, nors pats to nejauti. Ką padarysi, artėja sezonas, reikia grįžti į klubą ir čia ne pačios geriausios naujienos. Jie tai žino, bet kas belieka... Žaidėme už Lietuvą, pasiekėme ketvirtfinalį. Aš po grupės rungtynių gi nevažiuosiu namo.
– Ar toks palaikymas šiandien įsimins ilgam?
– Lietuvos sirgaliams lenkiasi visa komanda. Dėl palaikymo atvažiavo į Rygą... Gaila, kad pritrūko. Nežinau, ar patirties, ar energijos... Tokie sirgaliai nusipelnė geresnio mūsų žaidimo, bet ačiū labai jiems. Dar kartą parodėme, kad Lietuva yra krepšinio šalis, kad galime žaisti ir tai daryti gerai.
