Iš kartos į kartą: graikus įkvepia 2005 m. Europos čempionate triumfavę herojai (1)

 Jau antradienį Lietuvos krepšinio rinktinė stos į kovą Europos čempionato aštuntfinalyje, kur jų lauks Giannio Antetokounmpo vedama Graikijos rinktinė.

Prieš būsimas rungtynes FIBA pakalbino Graikijos rinktinės narius, kurie prisiminė savo pirmuosius žingsnius nacionalinėje komandoje bei kalbėjo apie tai, kas juos įkvepia atstovaujant savo šalį.

Atsižvelgiant į Graikijos sudėtį šių metų Europos čempionate, nesunku spėti, jog žvaigždės susidėliojo taip, kad Graikija po 20 metų pertraukos vėl galėtų sugrįžti į viršūnę.

Patekdama į ketvirtfinalį, Graikija yra vos trijų pergalių atstumu nuo trečiojo Europos čempionato trofėjaus po triumfų 1987 ir 2005 metais. NBA superžvaigždė G. Antetokounmpo yra pagrindinė varomoji jėga šioje rinktinėje.

Tačiau šią komandą galima lyginti su graikais, kurie 2005 m. rugsėjo 25-osios vakarą Belgrade kėlė į viršų taurę.

Prieš 20 metų Graikijos komandoje buvo Nikos Zisis, Theodoros Papaloukas, Dimitris Diamantidis, Vassilis Spanoulis, Mihalis Kakiouzis, Lazaros Papadopoulos, Antonis Fotsis, Dimos Dikoudis ir Ioannis Bourousis. Daugelis jų turėjo įspūdingas karjeras tiek rinktinėje, tiek klubuose.

Tos komandos treneris buvo Panagiotis Giannakis, kuris tiesiogiai siejasi su 1987 m. čempione Graikija – tuomet jis buvo antras pagal rezultatyvumą po legendinio Nikos Galio.

Užaugę žavėdamiesi N. Galiu, P. Giannakiu ir kitais 1987-ųjų herojais, 2005 metų žaidėjai patikėjo, kad laimėti didžiausioje scenoje yra įmanoma.

„Pradėjau žaisti krepšinį todėl, kad kai man buvo ketveri, mačiau, kaip Graikija laimėjo Europos čempionatą. Padaryti tą patį būnant 18-os buvo didžiausias mano karjeros pasiekimas, – FIBA sakė N. Zisis. Praėjo jau 20 metų, bet man tai atrodo kaip labai seniai. Tai buvo neįtikėtina sėkmė. Niekas netikėjo, kad galime Belgrade laimėti visą turnyrą. Tačiau mes tikėjome vieni kitais – tai buvo auksinė, išskirtinė Graikijos krepšinio karta su puikiais žaidėjais.

Tačiau svarbiausia, kas išliko po 20 metų, yra tai, kad tai buvo komanda, kuri aukojo save tam, kad kiekvienose rungtynėse būtų aukščiausiame lygyje.“

Paklaustas apie prisiminimus iš 2005-ųjų, V. Spanoulis su šypsena atsakė: „Pirmas dalykas, apie kurį pagalvojau – tuo metu dar turėjau plaukų. Tai buvo neįtikėtinas momentas. Išvedėme daugybę graikų į gatves.“

Persikelkime į Rygą ir 2025-uosius. Kostas Sloukas ir Kostas Papanikolaou užaugo žavėdamiesi N. Zisiu, V. Spanouliu ir kitais. Žinoma, jie puikiai prisimena 2005 m. žygį iki titulo.

„Prisimenu, kad išėjau į gatves ir šaukiau, švenčiau kartu su kitais žmonėmis. Tai buvo kažkas ypatingo ir, žinoma, visi turime šiuos prisiminimus galvoje“, – sakė K. Sloukas.

„Tai buvo momentas, kuris mane suformavo, privertė patikėti, įtraukė į šį sportą ir priverė jį pamilti“, – pridūrė K. Papanikolaou.

Tačiau titulo galėjo ir nebūti – pusfinalyje laukė Prancūzija. Perėjimas iš abejonės į euforiją tapo tuo kertiniu momentu, kurį Graikija prisimena iš 2005-ųjų.

Prancūziją į priekį vedė puiki karta, kurioje buvo 23-ejų Tony Parkeris ir Borisas Diaw, veteranas Antoine’as Rigaudeau, broliai Florentas ir Mickaelis Pietrusai, Mickaelis Gelabale bei dabartinis Prancūzijos treneris Fredericas Fauthoux.

Prancūzija likus 43 sekundėms pirmavo 7 taškais. Tačiau graikai nepasidavė. Likus 11 sek. A. Rigaudeau pataikė tik vieną baudą iš dviejų ir Graikija gavo paskutinę progą.

N. Zisis prasiveržė link krepšio, perdavė kamuolį D. Diamantidžiui, o šis pataikė tritaškį likus trims sekundėms – Graikija laimėjo 67:66.

„Didžiausias mano prisiminimas – rungtynės su Prancūzija, D. Diamantidžio metimas ir apskritai mūsų sugrįžimas per paskutines dvi minutes“, – prisiminė K. Sloukas.

„Visi prisimena pusfinalį su Prancūzija – neįtikėtiną sugrįžimą. Tokia yra graikų komandos dvasia – niekada nepasiduoti ir visada stengtis“, – sakė Vassilis Toliopoulosas.

„Tikriausiai tą mačą jau mačiau daugiau nei 50 kartų“, – prisipažino Panagiotis Kalatzakis.

K. Papanikolaou pusfinalio prisiminimai kitokie. Jis tą dieną buvo šeimos susibūrime ir negalėjo stebėti mačo, nes buvo bažnyčioje. Po pamaldų, dar prieš vakarienę, jaunasis Kostas grįžo namo.

„Įėjau į namus ir įsijungiau televizorių tiksliai tuo momentu, kai prasidėjo paskutinis epizodas. Nikos Zisis prasiveržė ir perdavė kamuolį atgal D. Diamantidžiui. Tai vienintelis mano prisiminimas iš pusfinalio, bet geresnio ir nereikėjo, – prisiminė jis. – Pamenu, kaip pašokau iš džiaugsmo namuose, tai buvo ypatinga akimirka. Išsaugojau ją širdyje – tai privertė mane pamilti sportą.“

Po to graikai jau nebesustabdė savo žygio – finale 78:62 nugalėjo Vokietiją ir iškovojo antrą Europos čempionato taurę.

Pagrindinė grandis tarp 1987 ir 2005 m. komandų buvo treneris P. Giannakis. Tačiau Graikijos federacija suprato ir 2005 m. herojų svarbą – jų patirtis turėjo būti perduota kitoms kartoms.

2021 m. federacija paskyrė N. Zisį rinktinės generaliniu vadybininku, o D. Dikoudį – administracijos vadovu. 2023 m. spalį vyr. trenerio vairą perėmė V. Spanoulis.

„Tai labai svarbu, nes jie išlaiko savo mentalitetą ir bando jį perduoti mums aikštėje. Jie turi daug patirties, labai juos gerbiu“, – sakė K. Sloukas, žaidęs tiek su N. Zisiu, tiek su V. Spanouliu.

K. Papanikolaou pridūrė: „Jauni žaidėjai turi galimybę būti šalia žmonių, kurie jau yra pasiekę sėkmę ir iš jų perimti mentalitetą bei požiūrį. Tai ypač svarbu jauniems krepšininkams.“

Dinos Mitoglou sakė: „Jų patirtis ir charakteris, ypač trenerio V. Spanoulio – laiminčio žmogaus charakteris – mums labai svarbūs. Galbūt tik jie žino, kaip padaryti kažką unikalaus su rinktine, kaip tai padarė patys.“

Sirgaliai Graikijoje ilgisi bent jau medalio. Paskutinį kartą Graikijos žaidėjų kaklus medaliai papuošė 2009 m., kai buvo iškovota bronza. Dabartinės kartos lyderiams K. Sloukui ir K. Papanikolaou laikas senka – šiemet jiedu jau švenčia 35-ąjį gimtadienį.

Ši komanda turi NBA superžvaigždę G. Antetokounmpo, taip pat jo brolius Thanasį ir Kostą, Tylerį Dorsey, D. Mitoglou, K. Kalaitzakį, V. Toliopoulosą bei 20-metį talentą Alexandros Samodurovą.

O K. Kalaitzakis, kuris prie nacionalinės komandos prisijungė 2023 m., puikiai supranta, kokiai tradicijai dabar priklauso.

„Jei nebūtų tokių žaidėjų kaip N. Zisis, D. Diamantidis, V. Spanoulis, T. Papaloukas, manęs čia dabar nebūtų. Pradėjau žaisti krepšinį dėl jų, dėl šios rinktinės. O jie patys pradėjo žaisti dėl N. Galio ir P. Giannakio“, – sakė 26-erių K. Kalaitzakis.

Jis taip pat žino, kad vaikai Atėnuose, Salonikuose, Patruose ir visoje šalyje nekantriai laukia tokios pačios sėkmės.

„Tikimės, kad ir mes paliksime ką nors kitai kartai. Kad dabartiniai penkiamečiai, šešiamečiai vaikai žiūrės mus per televiziją, pradės žaisti krepšinį dėl mūsų ir mes paliksime pėdsaką kitai kartai. Tai būtų nuostabu“, – sakė K. Kalaitzakis.