Mindaugas Špokas: „Nepriimtina, kai sprendimai priimami už sporto organizacijų nugarų“

 Praėjusią savaitę Nacionalinės sporto agentūros (toliau – NSA) kolektyvą sukrėtė žinia, kad prieš trejus metus įkurtos biudžetinės įstaigos nuo kitų metų turėtų nelikti. Lyg sniego gniūžtė naujiena nuvilnijo ir per sporto bendruomenę – sporto šakų federacijos apie planuojamą reformą nėra informuotos, todėl nuogąstaujama, kad olimpinio ciklo viduryje laukiantys pokyčiai turės neigiamų pasekmių.

Susitikime su NSA komanda žinią pranešęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas tikino, kad tikslas yra nuraminti NSA darbuotojus. Mažiau nei valandą trukusio pokalbio metu paaiškėjo, kad NSA funkcijas perimsiančiai Nacionalinei sporto tarybai ne visi darbuotojai bus reikalingi – kvietimo dirbti biudžetinės įstaigos statusą įgysiančioje taryboje turėtų sulaukti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo skyriai. Viceministras informavo, kad šiuo metu yra rengiami Sporto įstatymo pakeitimai ir Nacionalinės sporto tarybos įstatymas. Susitikime G. Grybauskas teigė, kad pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o Nacionalinė sporto taryba veiks pagal Lietuvos kultūros tarybos modelį.

NSA kolektyvas susitikime išgirdo, kad ŠMSM turi reaguoti į Prezidentūros ir nevyriausybinių organizacijų kritiką NSA, todėl priimtas sprendimas įstaigą naikinti. Pasak NSA direktoriaus Mindaugo Špoko, NSA yra ŠMSM politiką sporto srityje įgyvendinanti įstaiga, veiklą vykdanti pagal ŠMSM patvirtintus teisės aktus ir yra atvira visoms sporto organizacijoms, o lavina skambučių po paskelbtos žinios iš sporto šakų federacijų vadovų patvirtina, kad permainos rengiamos skubotai, neatsižvelgiant į sporto organizacijų nuomonę. Kviečiame skaityti visą interviu su M. Špoku.

– Kada jus pasiekė žinia, kad Nacionalinė sporto agentūra bus naikinama?

– Rugpjūčio 29 d. po susitikimo Prezidentūroje su būsimąja švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene Prezidento patarėja pakomentavo, kad buvo kalbėta ir apie sportą bei sutarta naikinti Nacionalinę sporto agentūrą. Tokią žinutę pamatėme naujienų agentūros pranešime spaudai. Pirmadienį susisiekiau su Prezidento patarėju Pauliumi Baltoku, kuris nurodė, kad reikėtų kreiptis į ŠMSM, nes visas permainas inicijuoja ministerija. Tada į susitikimą pakviečiau ŠMSM viceministrą Giedrių Grybauską, kuris kartu su ŠMSM Sporto grupe yra atsakingi už sporto politikos formavimą. Susitikimas su G. Grybausku ir ministrės patarėjais sportui, kuriame dalyvavo NSA darbuotojai, įvyko ketvirtadienį.

Po Seimo rinkimų per 8 mėnesius nė karto neįvyko ŠMSM susitikimas su Nacionaline sporto agentūra. Atrodo, buvo vengiama su mumis komunikuoti, turėjome tik 3 susitikimus ir tik Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo klausimais – kas netgi nėra pagrindinė NSA funkcija.

– Kokią žinutę išgirdote iš viceministro lūpų?

– Išgirdome, kad kardinalių pokyčių nevyks, jog Nacionalinė sporto agentūra bus pertvarkoma į Nacionalinę sporto tarybą. Pagal Sporto įstatymą ir šio tarybos nuostatus, tai yra visuomeniniais pagrindais veikiantis patariamasis organas, bet iš G. Grybausko supratome, kad ji bus pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, t. y. steigiama nauja biudžetinė įstaiga. Klausimas kyla, kaip bus naudojamos valstybės biudžeto lėšos, nes NSA turi viešojo administravimo funkcijas atliekančios įstaigos statusą, turi darbuotojus, kurie yra valstybės tarnautojai, savo funkcijų vykdymui naudoja viešojo sektoriaus įstaigoms ir įmonėms sukurtą dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą ir pan. Pagal mums pristatytą planą Nacionalinė sporto taryba perimtų dalį NSA funkcijų. Vėliau iš žiniasklaidos sužinojome, kad planuojama ne naikinti NSA, o sujungti su Nacionaline sporto taryba. Prieš šios tarybos administracijos direktoriui tvirtinant sprendimus, jiems turės pritarti kolegialus organas – taryba. Pradžioje pasiekė žinia, kad NSA naikinama, vėliau – reorganizuojama, dabar – sujungiama su visuomenininkus jungiančia organizacija ir juridinio asmens statuso neturinčia organizacija. Pagal teisės aktus biudžetinė įstaiga gali būti jungiama tik su kita biudžetine įstaiga.

Dabar sporto finansavimo sistema veikia paprastai – ŠMSM koordinuoja rengimą ir tvirtina aprašus, pagal juos ekspertai vertina programas ir tada jų išvadas tvirtina direktorius. Esame sporto politiką įgyvendinanti įstaiga, sporto politiką formuoja ŠMSM. Dažnai esame neįtraukiami į aprašų rengimą ir tobulinimą. Juos įgyvendindami praktikoje geriausia matome spragas teisės aktuose ir turime siūlymų, kaip juos reikėtų tobulinti. Pagal suteiktus įgaliojimus Nacionalinė sporto taryba jau šiandien turi teises teikti siūlymus dėl finansavimo aprašų tobulinimo, finansuojamų projektų ir programų krypčių, tikslų ir prioritetų nustatymo. Po pertvarkos kaip ir iki šiol ŠMSM tvirtins aprašus, Nacionalinė sporto taryba teiks siūlymus. Tai kaip ir niekas nesikeičia, tai klausimas, ar tikrai planuojami pokyčiai yra pagrįsti ir nebus švaistomos valstybės lėšos, uždarant vos prieš trejus metus įkurtą įstaigą ir steigiant naują. Kai valstybės prioritetui – nacionaliniam saugumui – trūksta lėšų, reikėtų svarstyti, kaip tobulinti aprašus, kaip įgalinti Nacionalinę sporto tarybą, kad ji aktyviau ŠMSM teiktų siūlymus sporto politikos formavimo klausimais.

Kalbėjau su keliais Nacionalinės sporto tarybos nariais. Jie nieko nežino apie planuojamą pertvarką ir yra nustebę, kokiu būdu jie galėtų tapti valstybės tarnautojais, nes kai kurie, pavyzdžiui, dirba universitetuose. Paskutinis Nacionalinės sporto tarybos posėdis įvyko dar vasario 4 d., t. y, prieš daugiau nei pusę metų, ir apie pokyčius sporto politikos įgyvendinimo instituciniame mechanizme, ar netgi apie tokių pokyčių planus, su tarybos nariais diskutuota nebuvo.

Mindaugas Špokas | Sauliaus Čirbos nuotr.

Pradžioje viceministras sakė, kad dėl planuojamos reformos nori nuraminti NSA darbuotojus, bet vėliau paaiškėjo, kad iš 4 skyrių (be Bendrųjų reikalų skyriaus) liks tik 2. Dar keisčiau girdėti, kad sporto infrastruktūros sritis bus perduodama ŠMSM Investicijų skyriui. Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad politiką formuoja ministerijos, o įstaigos prie ministerijų – ją įgyvendina. Valstybės kontrolė yra pateikusi išvadą, kad valstybė negali politikos ir formuoti, ir įgyvendinti, dėl to ir buvo įkurta NSA kaip sporto politiką įgyvendinanti įstaiga. Ministerija negali formuoti politikos, ją pati įgyvendinti ir kontroliuoti įgyvendinimą, nes tai sudaro akivaizdžias prielaidas korupcijos apraiškoms kilti. Įdomu, kaip šią pertvarką vertins Valstybės kontrolė ir STT, kai ŠMSM rengs aprašus ir pati skirstys lėšas sporto infrastruktūrai ir pati save kontroliuos?

Taip pat buvo nedetalizuotai įvardinta, kad NSA ateityje nevykdys ir Sporto registro tvarkytojo funkcijų. Pažymiu, kad šiuo metu veikiančiam Sporto registrui, kaip valstybės sporto stebėsenos įrankiui, gyvybiškai būtinas papildomo funkcionalumo diegimas. Apie tai NSA jau ne kartą siekė diskutuoti su ŠMSM, bet pritarimo tam nesulaukė.

– Kodėl, jūsų nuomone, imamasi pertvarkos, jeigu Lietuvos sportininkų rezultatai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse viršijo visų lūkesčius?

– 2022 m. NSA buvo įkurta, siekiant geresnių rezultatų. 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo vos 1 olimpinį medalį, o latviai, estai ir suomiai – po 2, slovėnai – 5. 2024 m. Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovavo 51 sportininkas (Tokijuje tik 42 atletai) ir pasiekta pakankamai aukštų rezultatų – 4 medaliai olimpinėse žaidynėse, kai latviai, estai ir suomiai medalių nelaimėjo, o 90 sportininkų delegavusi Slovėnijos rinktinė parsivežė 3 medalius. Girdime, kad ir Lietuvos Respublikos Prezidentas nepatenkintas sporto rezultatais. Klausimas, kokiais? Po Tokijo olimpinių žaidynių kaip Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius buvau pakviestas į Prezidentūrą ir diskutavome, ką galėtume padaryti geriau, kad lenktume kaimynus. Aplenkėme, bet vis tiek girdime kritiką iš Prezidentūros, galbūt Prezidentas yra klaidinamas. Jau 2024 m. pasiekėme sporto plėtros programoje numatytus 2030 m. rodiklius – tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo skatinimo programomis. Kodėl tada reikia griauti sistemą, kuri neša rezultatus? Sporto šakų federacijos pripažįsta, kad jie adaptavosi prie sistemos ir ji efektyviai veikia. Kyla įtarimas, kad dabar norima grįžti į praeitį, kai saujelė žmonių skirstydavo valstybės biudžeto lėšas.

Taip, ŠMSM sako, kad aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo programos liks. Vis dėlto sulaukęs klausimo, kas bus su NSA Kompetencijų centru, kuriame yra ir sporto medicina bei mokslas, o sporto šakų federacijos skatinamos augti ir tobulėti, viceministras atsakė, kad šios sritys nebus vystomos. Keista, nes iki šiol daugelis sporto organizacijų, sportininkų, universitetų atstovų sakė, kad būtina stiprinti sporto mediciną ir mokslą.

– Kaip reagavote išgirdęs, kad skėtinės organizacijos ir Prezidentūra kritikuoja NSA?

– Noriu pabrėžti, kad NSA yra atvira visoms sporto organizacijoms ir visi, kas turi klausimų ar pasiūlymų dėl institucijos veiklos tobulinimo, ateina pas mus dėl to diskutuoti. Puikiai žinome, kokias organizacijas turima omenyje, kalbant apie galimą nepasitenkinimą NSA veikla – tai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga. LTOK vadovė yra atėjusi tik į NSA atidarymo šventę, tačiau vėliau kviečiama niekada neateidavo į susitikimus su sporto šakų federacijomis, ateidavo tik kiti LTOK darbuotojai, su kuriais palaikome konstruktyvius darbinius santykius. Šie sutikimai vykdavo 3–4 kartus per metus, nes norime išgirsti iš pirmų lūpų, su kokiomis problemomis susiduria federacijos, kaip sekasi įgyvendinti programą, kuo galime padėti. Su kitos organizacijos – Lietuvos sporto federacijų sąjungos – vadovu Dariumi Šaluga esame daug kartų asmeniškai kalbėję, nes šis asmuo yra ir šalies bokso federacijos prezidentas. Ši strateginė sporto šaka jau du kartus iš eilės neturėjo savo atstovų olimpinėse žaidynėse, rezultatai prastėja, nors valstybės skiriamos lėšos yra tikrai didelės. Iš šio žmogaus dažnai sulaukdavau asmeninio spaudimo, kad reikėtų, jog NSA neliktų vieno ar kito darbuotojo.

Šiemet Lietuvos sporto šakų federacijoms atsirado papildomas finansavimas dviem priemonėms – sporto šakos populiarinimui skirtoms fizinio aktyvumo veikloms ir išskirtinių gabumų jaunųjų sportininkų atrankai ir rengimui. Šioms priemonėms dar iki dabartinės ŠMSM vadovybės nuspręsta skirti 4 milijonus eurų. Beveik 50 sporto šakų federacijų džiaugiasi šiomis papildomomis lėšomis ir tikrai nenorėtų jų prarasti. Tai investicinės valstybės lėšos vystyti sporto šakas ir ugdyti talentus. Vis dėlto iš G. Grybausko lūpų išgirdome abejonę, ar tos programos duoda naudą ir galimai šis finansavimas galėtų būtų nukreipiamas į klubų veiklos stiprinimą. Detalių nežinome, bet labai nenorėtume, kad kitais metais federacijos prarastų gyvybiškai svarbius du finansavimo šaltinius, kurie būtini sporto šakų plėtrai. Tai tikrai labai neigiamai paveiktų tiek sporto šakų populiarinimą, tiek galimybes sporte įsitvirtinti išskirtinių gabumų turintiems jaunuoliams. Klausimas ar federacijos tai žino?

Turime įtarimų, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga ieško būdų, kaip gauti valstybės finansavimą savo organizacijai. Matome, kad galimai tai bus bandoma vykdyti per naują nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą. Per ketverius metus šiai programai numatyta skirti daugiau nei 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. ŠMSM, nepateikusi pagrindimo, atmetė NSA apskaičiuotą galimą maksimalią programos finansavimo sumą, palikdama didesnę ir pavedė NSA skelbti kvietimą. Iki šiol turinčią daug panašumų programą vykdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, ją globoja prezidento žmona. Kalbant apie nacionalinių fizinio aktyvumo programų finansavimą, atkreiptinas dėmesys, kad konkurencija teikti paraiškas ir gauti finansavimą yra itin apribota – pareiškėjas turi būti skėtinė organizacija, vienijanti ne mažiau nei 20 narių, finansavimo sumos yra didelės, o per kvietimus sulaukiame daugiausiai kelių paraiškų. Praeityje yra buvę atvejų, kai nebuvo tinkamos finansuoti nei vienos paraiškos, tuomet iš ŠMSM esame sulaukę spaudimo skelbti pakartotinius kvietimus. Taip pat kartais susidaro įspūdis, kad kuriamos programos pagal veikloms ir pareiškėjams keliamus reikalavimus atliepia jau realybėje kai kurių organizacijų vykdomas veiklas. Kyla klausimas, kaip, kuo remiantis ir su kuo tariantis yra nusprendžiama, kokios fizinio aktyvumo programos reikalingiausios. NSA yra teikusi pasiūlymus dėl konkrečių programų reikalavimų, tačiau programų sąrašą ir reikalavimus nustato ŠMSM. Beje, viceministras G. Grybauskas prieš tapdamas viceministru, pats buvo vienos iš finansuotų programų vykdytojas.

Po Prezidento metinio pranešimo, kuriame pirmą kartą išgirdome apie kritiką NSA, kreipėmės į Prezidentūrą ir siūlėme susitikti, kad išgirstume argumentus, lėmusius tokį vertinimą. Kai dirbau Lietuvos krepšinio federacijoje, su šalies Prezidentu buvome susitikę 3 kartus ir turėjome labai gerą bendradarbiavimą sporto vystymo klausimais, bet per paskutiniuosius kelerius metus viskas pasikeitė – šis ryšys nutrūko. Klausimas atviras – kodėl?

– ŠMSM teigia, kad sprendimas priimtas, siekiant į sporto valdymą labiau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Kaip įvaizduojate tokį modelį?

– Pats visuomeniniais pagrindais dėstau magistrantūros studentams apie Europos sporto modelį. Kaip FIBA valdybos narys darbavausi tarptautinėje struktūroje ir manau, kad turėtume lygiuotis į pažangiausius Europos pavyzdžius Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ar į Prancūzijos Nacionalinės sporto agentūros modelį. Kam kyla abejonių, kaip Prancūzijoje pasiteisino šis modelis, pažvelkite į rezultatus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse (35 medaliai ir pagal iškovotus medalius 5 vieta tarp visų valstybių). Prancūzijos Nacionalinė sporto agentūra buvo įkurta 2017 m., ši agentūra buvo depolitizuota ir tikslas buvo siekti medalių. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje norima grįžti prie posovietinių šalių modelių ir atiduoti valdžią vienai politinei partijai. Dabar turime aiškias taisykles, kaip skirstomas finansavimas sporto šakų federacijoms. ŠMSM visada gali kviesti visas suinteresuotąsias grupes prie bendro stalo ir diskutuoti dėl aprašų tobulinimo, bet to nėra jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Sugriauti aiškią sistemą siekiama, kai liko treji metai iki Los Andželo olimpinių žaidynių, bet, kas prisiims atsakomybę, jeigu 2028 m. rezultatai vėl bus prasti?

Praėjusių metų pabaigoje paskutiniame Aukšto meistriškumo sporto darbo grupės posėdyje bendru sutarimu buvo nutarta, kad aukšto meistriškumo sporto srityje nebus radikalių pokyčių, sistema išliks ta pati visam olimpiniam ketverių metų ciklui, kad federacijos galėtų nuosekliai planuoti veiklas. Vis dėlto prieš keletą savaičių G. Grybausko iniciatyva buvo bandoma kardinaliai pakeisti Aukšto meistriškumo sporto finansavimo aprašą. Tik gavus spaudimo iš sporto šakų federacijų, buvo atsitraukta nuo šiol minties. Keista, kad niekas iš ŠMSM Sporto grupės neinformavo viceministro, kad toks susitarimas buvo, nes pokyčiai jau prasidėjus olimpiniam ciklui gali turėti lemiamų pasekmių.

– ŠMSM komunikuoja, kad privalėjo reaguoti ir į dviejų auditų išvadas.

– Pasakant A, reikia pasakyti ir B. Auditas buvo daromas tik sporto infrastruktūros skyriaus administruojamų projektų, su aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo skyriais neturime jokių problemų, tai patvirtina ir anksčiau darytų ŠMSM vidaus auditų išvados. Auditas yra įprasta visų įstaigų praktika, nes audito paskirtis yra ne tik nustatyti trūkumus, bet siūlyti tobulinti esamas tvarkas. Atkreipiu dėmesį, kad nemaža dalis auditų išvadų siūlymų yra skirti ŠMSM Sporto grupei – pavyzdžiui, keisti aprašus. Taip pat keista, kad ŠMSM auditas nebuvo atliekamas prieš Sporto rėmimo fondo finansuojamus projektus perduodant NSA, tai būtų leidę sklandžiau perimti projektus. Sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarkos aprašas ir NSA Sporto Infrastruktūros skyriaus darbuotojų kompetencija ir veiksmai kurį laiką kėlė abejonių. Dar iki audito išvadų pateikimo kreipiausi į teisėsaugos institucijas. Be to, inicijavau tarnybinius patikrinimus dėl Infrastruktūros skyriaus darbuotojų veiklos įvertinimo. Pažymiu, kad šie darbuotojai NSA jau nebedirba. Kitas dalykas – Valstybės kontrolės vykdytas auditas dėl valstybės stipendijų skyrimo tvarkos. Valstybės kontrolė nuolat atlieka auditus ir teikia rekomendacijas institucijoms ir atlieka jų įgyvendinimo stebėseną.

– Po paskelbtos naujienos, kad funkcijas perims Nacionalinė sporto taryba sulaukėte begalės sporto šakų federacijų vadovų skambučių. Kaip jie reagavo į šią žinią?

– Sporto bendruomenė taip pat sunerimusi. Nors viceministras patikino, kad Aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo programos išliks nepakitusios ir NSA darbuotojai bus vieną dieną atleisti iš NSA, kitą – priimti į Nacionalinę sporto tarybą, proceso eiga nėra aiški. Biudžetinės įstaigos reorganizaciją, procedūras ir terminus reglamentuoja teisės aktai, taip pat turi būti užtikrintos darbuotojų teisės, nes įstaigos pertvarkymas, sujungimas ar padalijimas nėra teisėta priežastis atleisti darbuotojus, kai įstaigos funkcijos perduodamos. Iki tol turi būti priimti Sporto įstatymo pakeitimai, atsirasti administracijos direktorius ir t. t. Įdomu, kad paskelbtas pertvarkos laikotarpis – nuo 2026 m. sausio 1 d. – yra labai trumpas.

Per kelias dienas gavau didelį palaikymą iš sporto šakų federacijų, sportininkų. Daug kas nesupranta, kas vyksta. Dėl to ir norisi daugiau informacijos šiame interviu pateikti sporto bendruomenei. Natūralu, kad organizacijoms neramu, o ŠMSM konkrečių detalių nepateikia. Sporto šakų federacijoms yra šokas, nes jos turėjo patikinimą, kad ketverius metus niekas nesikeis. NSA ieško, kaip tobulinti sistemą ir tai duoda vaisių, ŠMSM nori griauti, kas jau sukurta ir sustyguota. Sporto šakų federacijos jau vykdo jaunųjų talentų auginimą, stiprina sporto šakas per fizinį aktyvumą, o dabar norima vėl viską sugriauti, net neįvertinus potencialo. Federacijos nusivylę dėl prastos komunikacijos su ŠMSM arba tiksliau jos visiško nebūvimo, nujaučia, kad grįžtama į laikus, kai keli suinteresuoti asmenys priimdavo sprendimus. Neišgirdome federacijų, kuriuos nepatenkintos esama sistema, jos džiaugiasi atėjusiu stabilumu ir supranta, kad pokyčiai olimpinio ciklo viduryje gali atnešti labai neigiamų pasekmių.

Apie permainas ŠMSM nediskutavo su sporto bendruomene, tik keliomis suinteresuotomis organizacijomis. Gavau ne vieną patvirtinimą, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga savo narių taip pat nesupažindina ir neklausia nuomonės apie permainas. Liūdniausia, kad žinia paskelbiama, kai vyksta arba artėja pagrindinės sporto šakų sezono varžybos – Europos 3x3 ir 5x5 krepšinio čempionatai, tuoj prasidės pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kitų sporto šakų pagrindiniai startai. Taip patvirtinama, kad reikalai vyksta paskubomis ir neįtraukiant į diskusijas apie svarbius pokyčius sporto srityje sporto šakų federacijų. Tai nepriimtina.