Edgaras Jankauskas žavėjosi sirgaliais: „Tai vertingiau nei taškas ar net trys“ (1)
Edgaras Jankauskas | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Kai Dariaus ir Girėno stadione Nyderlandų futbolo žvaigždės mušė pirmą, o tada ir antrą įvarčius, atrodė, jog sekmadienio vakaras Kaune tebus proga pasigrožėti retai Lietuvoje matomais pasauliniais futbolo vardais. Bet tai, ką sukūrė Edgaro Jankausko treniruojama rinktinė, ilgam nuguls futbolo gerbėjų atmintyje.
Tokio reginio Lietuva nematė seniai. Ir galbūt dar ilgai neišvys.
Du Anglijos čempionai su „Liverpool“ komanda, žaidėjai iš Milano „Inter“, „Manchester City“, „Aston Villa“ ir kitų garsiausių Senojo žemyno klubų išbėgo į aikštę laikinojoje sostinėje.
O štai lietuviai – smarkiai aptrupėję. Vien į šį pasaulio čempionato atrankos langą E. Jankauskas negalėjo pakviesti viso būrio svarbių žaidėjų, o po nuviliančio mačo su Malta (1:1) dėl kortelių žaisti negalėjo ir dar du gynėjai Edgaras Utkus bei Artemijus Tutyškinas.
11-ąją minutę po Cody Gakpo perdavimo pasižymėjo Memphis Depay‘us, 35-ąją minutę kamuolys vartuose atsidūrė po Quinteno Timberio smūgio – 0:2.
Tačiau tada įvyko tai, ko nesitikėjo niekas.
Justas Lasickas surengė nuostabų reidą 36-ąją minutę, atidavė puikų perdavimą Gvidui Gineičiui, o šis meistriškai siuntė kamuolį į patį Barto Verbruggeno ginamų vartų kampą – 1:2.
Bet ir tai dar nebuvo viskas.
Po pražangos prieš Romualdą Jansoną lietuviai 43-ąją minutę užsidirbo baudos smūgį, Edvinas Girdvainis nubėgo prie G. Gineičio ir lyg paragino paieškoti būtent jo perdavimu į baudos aikštelę.
Nori? Prašom. „Torino“ saugas kaire koja pasiuntė kamuolį į dvikovą, o ją laimėjęs E. Girdvainis lygino rezultatą – 2:2.
Kiek daugiau nei 14 700 sirgalių stadione kraustėsi iš proto, o arbitras netrukus paskelbė pirmojo kėlinio pabaigą.
Horizonte ėmė regėtis Lietuvos futbolui istorinis vakaras.
Ir nors M. Depay antrajame kėlinyje galiausiai mušė pergalingą įvartį, situaciją puikiai iliustravo Ronaldo Koemano keitimas 88-ąją minutę, kai vietoje krašto puolėjo Donyello Maleno į aikštę olandai metė „Manchester United“ vidurio gynėją Matthijsą de Ligtą.
Buvęs „Barcelona“ klubo treneris jautė, jog vakaras Kaune gali baigtis fiasko. Per pridėtą laiką svečių žvaigždynas atsitraukęs gynėsi, o lietuviai kabino kamuolius į baudos aikštelę – tai vaizdas, kuris prilygo pergalei, nors Lietuva ir liko be taškų.
„Norėtųsi šiandien kalbėti apie teigiamus dalykus, pamiršti ar bent šiandien nekreipti dėmesio į detales, gerus ar blogus žaidybinius momentus, – po rungtynių kalbėjo E. Jankauskas. Pagrindinis pasiekimas – tai, kas buvo po finalinio švilpuko: bendrystė, sinergija su „Vyčio tribūna“, sirgaliais stadione. Tai vertingiau nei taškas ar net trys. Tokio dėkingumo sulaukusi komanda... Tai ypatingai įkvepiantis dalykas mums, žaidėjams, visai futbolo bendruomenei, akademijoms, nes tai gali būti Lietuvoje. Futbolas gali būti Lietuvoje. Žaidėjai, nežiūrint į netektis, sunkumus atliko nuostabų darbą. Gynybiškai pradžia buvo sunki, praleidome du įvarčius, gal kiek per pigius, bet kai yra 0:2, sugrįžti į rungtynes, nepalūžti, kas yra mūsų pagrindinė siekiamybė... Vyrai pademonstravo antgamtišką charakterį.“
„Tai, ką išgyveno komanda, ką išgyveno tribūnose esantys žmonės – seniai tas jausmas bebuvo. Įsimintina visam gyvenimui“, – pridūrė treneris.
– Varžovų treneris rungtynių pabaigoje išėmė puolėją ir į aikštę metė gynėją, lietuviai spaudžia Nyderlandus prie jų vartų. Kas tuo metu sukosi jūsų galvoje?
– Turbūt ir jūs matėt, kad gale mes ieškojome įvarčio, taško, lankėmės jų baudos aikštelėje, labai gerai įėjo keitimai. Išgyvenusi sunkų periodą pirmam kėliny, komanda sugebėjo atsitiesti – prie greičių, klasės reikėjo įprasti. Mes žaidėme su 4-5 A lygos žaidėjais ir net ne visi yra pastoviai žaidžiantys. Vyrai rado jėgų, tikėjo savimi, komanda, sirgaliai davė didžiulį impulsą ir mes atsilyginome – padovanojome emociją, kas yra pagrindinė pergalė šiandien.
– Ar rezultatui esant 0:2 dar tikėjote, kad įmanoma sugrįžti dar iki pertraukos?
– Iš trenerių štabo pirma žinutė visada yra, kad reikia tikėti. Yra sunku, be galo sunku, yra pavyzdžių, kai komanda praleidžia 5-6. Teoriškai, tai šiandien galėjo įvykti, bet tai yra savybė, kuria mūsų komanda pasižymi. Visi žaidėjai ieško savyje jėgų, randa, uždega kitus. Kai turi tokius žaidėjus kaip Justas, Gvidas, Edvinas, jie karžygiai, kurie veda paskui save kitus. Komandiškai grįžome į rungtynes, kas gal sunkiai suvokiama. Buvo daug skeptikų, kurie žadėjo mums visai kitokį rezultatą, bet komanda pademonstravo, kad turi dvasią. Šiandien nežaidė 6-7 žaidėjai, kurie įprastai yra starto sudėties žaidėjai. Ieškojome rezervų kitur, ačiū žaidėjams, kad savyje rado jėgų kentėti. Kentėti tikrai reikėjo, žinojome, kad varžovai yra aukščiausios kategorijos, kad būsime ilgai be kamuolio.
– Kokia buvo pagrindinė jūsų žinutė per pertrauką?
– Žinutė buvo, kad viskas – praėjo tas laikas, kai mes kažkiek drebėjome, nebuvo pasitikėjimo, sunkiai prisitaikėme, kas yra normalu ir žmogiška. Greičiai, presingas, kokybė – geriau turbūt neteks pamatyti nei tai, ką matėme šiandien. Išgyvenome tą periodą, suradome jėgų, ramybės, labai svarbu buvo išlaikyti ramią galvą. Pradžioj to gal trūko, bet vėliau viskas susitvarkė. Tokia ir buvo žinutė, kad jau parodėme, kad galime žaisti, reikia drąsos, pasitikėjimo, vienas kito palaikymo. Šiandien buvome vienas kumštis aikštelėje.
– Ar prieš kitą langą jaučiate spaudimą, kad reikia padidinti taškų kraitį?
– Siūlyčiau išmokti pasidžiaugti ir mažais dalykais. Aišku, mes siekiame taškų, tai pagrindinis tikslas, bet mums reikia išmokti džiaugtis. Staigiai čia nieko neatsiras, yra ilgas kelias. Jėgos kartais atrodo visiškai nelygios, o rezultatas parodo, kad viskas įmanoma. Tai jau didelė pergalė, didelis žingsnis.
