Įspūdingą pergalę šventęs Modestas Bukauskas atskleidė kovos planą ir ką galvojo atlikdamas lemiamus smūgius

  31-erių metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis lietuvis Modestas Bukauskas (19-6 MMA, 7-4 UFC) šeštadienį UFC turnyre Paryžiuje (Prancūzija) susikovė su Škotijos kovotoju 37-erių metų Paulu Craigu (17-10-1 MMA, 9-10-1 UFC). Paskutinę pirmojo raundo sekundę lietuvis nokautavo škotą ir taip užbaigė jo karjerą.

P. Craigas pirmame raunde atliko šiek tiek daugiau tikslių smūgių (30 prieš 29), bet tik 6 škoto smūgiai buvo įrašyti kaip akcentuoti (lietuvio – 22) – M. Bukausko smūgiai buvo kur kas stipresni ir pridarė gerokai daugiau žalos varžovui. Net 18 iš tų akcentuotų smūgių P. Craigas „sugėrė“ į galvą, o pats škotas neatliko nė vieno akcentuoto smūgio į galvą.

M. Bukauskas po 4-os pergalės paeiliui pabrėžė, kad jau tikrai nusipelnė kovos su kuo nors iš reitinguotų kovotojų.

Po pasirodymo vykusioje spaudos konferencijoje M. Bukauskas papasakojo, jog jo planas buvo išlaikyti kovą stovėsenoje.

„Planas buvo išlaikyti kovą stovėsenoje. Nenorėjome per daug eiti į parterį. Žinojome, kad jei kovą perkelsime ant žemės, aš sugebėsiu susitvarkyti. Visą šią kovos savaitę daug dirbome ties jo „guard“ pozicija, kad jis negalėtų įgyti stiprios kontrolės parteryje. O tai ir buvo jo tikslas – įtraukti į savo stipriausią zoną, kuri yra parteris. Todėl mano planas buvo išmušti jo koją, pabandyti pataikyti rankomis. Galiausiai nemažai laiko praleidome klinče, bet svarbiausia, kad atlikau darbą“, – pasakojo M. Bukauskas.

– Pirmojo raundo pabaigoje, kai pataikei alkūne, ar iš karto žinojai, kad viskas baigta?

– Iš pradžių ne. Pirmiausia pataikiau kelis stiprius smūgius rankomis ir girdėjau, kaip jis dejuoja – tai man buvo ženklas tęsti. Vėliau pataikiau dar kelis smūgius ir buvau tinkamame atstume alkūnėms. Žinojau, kad vien tik rankomis neužbaigsiu. Kai uždariau atstumą ir smūgiavau alkūne, pirmas smūgis buvo stiprus, o antrasis – dar stipresnis. Supratau, kad tai rimtas smūgis, bet galvojau, kad jis dar gali tęsti. Kai pamačiau, jog jis lieka gulėti, supratau, kad tai buvo labai gera alkūnė.

– Kiek žinau, tau ši kova buvo svarbi, nes dabar paaiškėjo, kas yra geriausias kovotojas iš Didžiosios Britanijos. Tu jį nugalėjai ir galiausiai privertei baigti karjerą. Ką gali pasakyti apie Paulo Craigo karjerą?

– P. Craigas yra neįtikėtinas atletas ir tikra MMA legenda. Ne tik Didžiosios Britanijos MMA legenda, bet ir apskritai MMA sporte. Jis yra nugalėjęs du buvusius čempionus ir vieną dabartinį pussunkio svorio kategorijos čempioną. Jis įveikė daugybę aukščiausio lygio varžovų, daugelį metų buvo pussunkio svorio kategorijos dešimtuke. Jis tikra kovos menų legenda, puikus atletas, į kurį aš pats žiūrėjau su pagarba. Norėjau su juo kovoti ir žinojau, kad kažkada ši kova įvyks. Esu labai dėkingas už šią galimybę. Jis yra puikus žmogus, nuostabus kovotojas, ir linkiu jam visko geriausio baigus sportą.

– Kaip minėjome, jis yra įveikęs tris čempionus. UFC jį vadina „geriausiu blogiausiu kovotoju istorijoje“. Ar sutinki su tokiu apibūdinimu?

– Nežinau, ar sutikčiau su tuo apibūdinimu. Manau, kad jis tiesiog yra neįtikėtinas kovotojas. Kas sugalvojo tokį pavadinimą – nežinau, bet man jis yra tiesiog puikus atletas, ir tiek.

– Dabar turi keturias pergales iš eilės, trys iš jų – nokautais. Kiekvieną kartą, kai įžengi į narvą, atrodai vis geriau. Po kovos sakei, kad nori didesnio vardo. Ar turi omenyje konkrečius varžovus?

– Tikrai noriu kovoti su kovotojais iš pirmojo penkioliktuko. Tai yra tikslas, kurį jau beveik pasiekiau, ypač turint omenyje šią sėkmingą seriją. Tarp kandidatų galėtų būti Alonzo Menifieldas, Mingyang Zhangas. Jie yra sporto viršūnėje, vos patekę į penkioliktuką. Taip pat Johnny Walkeris. Visi jie yra tarp geriausių pasaulyje ir aš noriu pasitikrinti save prieš tokius varžovus. Noriu įrodyti, kad esu vienas geriausių. Tikiuosi, kad UFC man tai suteiks.

– Kaip jauteisi tuo momentu, kai supratai, kad varžovas nebegali tęsti kovos? Gal tai nebuvo visiškai dviprasmiška, bet vis tiek keista – galvojai, kad eisite į antrą raundą, o tavo alkūnė viską užbaigė.

– Galvojau: „Gerai, užbaigiau raundą viršuje, pataikiau gerų smūgių, tikriausiai laimėjau raundą, bet antrame turiu dar labiau spausti.“ Pradėjau jausti distanciją, ypač rankomis, ir galvojau labiau užbaigti kombinacijas. Žinojau, kad mano smūgiai parteryje yra labai stiprūs – su tėčiu sunkiai dirbome ties tuo. Komanda taip pat daug dirbo ties jo „guard“ pozicija, nes jis labai pavojingas parteryje. Paliksi vieną ranką ar koją – jis ją paims. Bet žinojau, kad mano džiu-džitsu yra geras ir džiaugiuosi, kad galėjau tai parodyti.

– Dabar sieki kilti į pirmąjį penkioliktuką, o galutinis tikslas yra UFC čempiono titulas. Ar šis kelias neatrodys neužbaigtas, jei jame nebus Khalilo Rountree revanšo?

– Šimtu procentų. Ši istorija tikrai įgautų prasmę tik tada, jei gaučiau revanšą. Žinoma, šiuo metu jis yra daug aukščiau reitinguose, todėl man reikia dar padirbėti, bet tai yra kova, kurios noriu. Jis tada panaudojo labai pavojingą, bet visiškai taisyklingą veiksmą, padarė tai, ką turėjo padaryti. Bet aš noriu keršto. Noriu tos kovos. Tai įvyks, anksčiau ar vėliau.

– Kaip manai, ar jis įveiks Jirį Prochazką?

– Tai labai įdomi kova, nes abu yra puikūs smūgiuotojai, tik skirtingais stiliais. Mano nuomone, J. Prochazka yra lengvesnis ant kojų, jo judėjimas gali tapti pagrindiniu faktoriumi, todėl šiek tiek labiau linkstu į J. Prochazką, bet K. Rountree visada yra labai pavojingas.

– „UFC 320“ matysime, kaip Magomedas Ankalajevas gins titulą prieš Alexą Pereirą. Kokia tavo prognozė?

– Manau, kad M. Ankalajevas vėl laimės. Jis yra labai universalus, pavojingas kairiarankis. Žinoma, A. Pereira taip pat yra didis kovotojas, bet aš tikiu, kad M. Ankalajevas yra tikrasis čempionas ir išsaugos titulą.