Vilties įžiebęs Ignas Sargiūnas: „Kiek žinau, Rokui nėra blogiausias scenarijus“

Rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Lietuvos krepšininkai Tamperėje palaužė suomius rezultatu 81:78. Tai užtikrino lietuviams kelialapį į atkrintamąsias varžybas Europos čempionate.
Po pergalės plačių šypsenų Lietuvos krepšininkų veiduose nebuvo. Pagrindinė priežastis – Roko Jokubaičio trauma ketvirtajame kėlinyje, po kurio atakų organizatorius į aikštę daugiau nebegrįžo.
Rinktinės Ignas Sargiūnas tikino, kad jo komandos draugas išvengė blogiausio scenarijaus, tačiau daugiau detalių nepateikė.
„Džiaugiamės dėl pasiektos pergalės, bet kiek niūriau dėl Rokelio. Kiek žinau, nėra pats blogiausias scenarijus. Esame kiek nusivylę, kad rungtynių nepavyko užbaigti užtikrinčiau ir ramiau. Dvejopas jausmas“, – sakė I. Sargiūnas.
– Ką turite omeny dėl ne blogiausio scenarijaus?
– Pats tiksliai nežinau. Tai supratau per porą sakinių. Kažkas ten su keliu, suvaikščiojo, bet man sunku komentuoti. Žinau, kad blogiausio scenarijaus išvengta. Nenoriu prisikalbėti, nes tiksliai nežinau.
– Koks jausmas uždėti didelės svarbos bloką rungtynių gale?
– Smagu padaryti tokį epizodą. Užbaigėme kartu, mačiau, kaip kovojo Margiris, visiškai pagarba už tai, kaip jis kovojo su Markkanenu. Tada Tado tritaškis užbaigė rungtynes, visi prisidėjome, epizodas po epizodo.
– Kokį pažymį M. Normantui rašytumėte už gynybą prieš L. Markkaneną?
– Stiprų devynetą.
– Ko trūko iki dešimtuko?
– Dešimt su tokiais žaidėjais nebus (Juokiasi). Gerai, rašau 10, tebūnie.
– Buvo ir daug komandinių pastangų.
– Kai metė aukštus pasus, visi sušokdavome kaip skėriai. Bet tuo pačiu, tai pavojinga su suomiais, nes kampuose yra metikų, įkirtinėjančių žaidėjų. Turi būti pasiruošęs. Bandėme tvarkytis komandiškai. Margo uždavė toną, didžiausia pagarba jam.
– Ką sakė prezidentas G. Nausėda po mačo?
– Pasveikino, matė, kaip kovojome. Smagu. Palinkėjo sėkmės
– M. Blaževičius, šventęs gimtadienį, taip pat sužaidė puikiai.
– Smagu, kad sužaidė gerai. Kad Jonui būnant ant suolo Marekas su energija užsibaigdavo, pasiimdavo kamuolius, džiugu už jį.