Didinga FIFA pasaulio futbolo čempionato istorija (1)

Iki 20-ojo pasaulio futbolo čempionato pradžios, kuris vyks Brazilijoje, liko vos penkios dienos, todėl portalas Ivartis.net siūlo susipažinti su turnyro įvykiais nuo pat 1930 metų, kai FIFA organizacijos dėka Urugvajuje buvo surengtos pirmosios planetos pirmenybės.

FIFA 1930 m. Urugvajui patikėjo rengti pirmąjį pasaulio čempionatą ne atsitiktinai. 1924 ir 1928 m. šios šalies futbolininkai triumfavo vasaros olimpinėse žaidynėse, todėl už tai buvo garbingai įvertinti.

Urugvajaus ir Italijos era (1930-1950)

• 
  

   

  .

   



• 
   

Tikriausiai nieko keisto, jog pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo ne kas kitas, o turnyro šeimininkas Urugvajus. Tąkart geriausią futbolą pasaulyje demonstravę šios šalies futbolininkai 13 komandų turnyre iškovojo keturias pergales iš tiek pat galimų.

Grupių etape nuo urugvajiečių krito Peru (1-0) ir Rumunijos (4-0) rinktinės, pusfinalyje net 6-1 buvo sutriuškinta tuometinė Jugoslavija, o finale po atkaklios kovos 4-2 buvo nugalėta Argentina.

Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau jame titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Atsakydami tuo pačiu, Urugvajaus futbolininkai pasididžiavo ir atsisakė garbės apginti titulą.

Taigi, 1934 m. vykęs turnyras vėl sėkmę atnešė šeimininkams. Savo sudėtį pajėgiais žaidėjas sustiprinę italai „minuso“ sistema vykusiame čempionate nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją (po 11 m. baudinių 1-0), Austriją (1-0) bei Čekoslovakiją (po pratęsimo 2-1).

Dar po ketverių metų FIFA nusprendė planetos pirmenybes suorganizuoti Prancūzijoje. Tąkart nuo šeimininkų sėkmė nusigręžė, o ir vėl čempionais tapo italai, kurie apgynė titulą.

Italija dar kartą „minuso“ sistema vykusiame turnyre iškovojo 4 pergales ir nugalėjo tokias komandas kaip Norvegija (po pratęsimo 2-1), Prancūzija (3-1), Brazilija 2-1 bei Vengrija 4-2. Tiesa, 1938 m. vykusiame turnyre vėl nedalyvavo Urugvajus, o prie jo prisijungė Argentina. Šios rinktinės į Prancūziją nevyko dėl principo, mat neliko patenkintos FIFA sprendimu antrą turnyrą iš eilės rengti Senajame žemyne.

Kadangi jau po metų pasaulyje įsivyravo antrasis pasaulinis karas, FIFA organizacija nerengė turnyrų iki pat 1950 m. Tik pasibaigus karui (1945 m.), po penkerių metų, buvo surengtos ketvirtosios planetos futbolo pirmenybės.

Atsižvelgdama į Urugvajaus principus, FIFA čempionatą surengė Brazilijoje, tačiau tokiu sprendimu organizacija neįtiko Argentinai, Ekvadorui ir Peru. Ne itin glaudūs santykiai su brazilų futbolo konfederacija leido pirmenybėse dalyvauti Čilei, Bolivijai ir Paragvajui.

Į futbolo elitą sugrįžę urugvajiečiai dar kartą įrodė, kad jie pasaulio futbolo žemėlapyje išliko galingi net ir po 12 metų pertraukos. Prie grupių etapo grįžusi čempionato sistema Urugvajaus rinktinei buvo palanki, kadangi pagrindiniame etape surinkusi penkis taškus jis iškovojo aukso apdovanojimus.

Iš viso 1950 m. vykusiame turnyre Urugvajus iškovojo tris pergales ir kartą sužaidė lygiosiomis. Urugvajus įveikė Boliviją (8-0), Švediją (3-2), Braziliją (2-1). Jam pasipriešino vieninteliai ispanai, kai mačas baigėsi taikiu rezultatu 2-2.

Aukso amžius: Pele, Charltonas ir Beckenbaueris (1954-1974)

• 
  

   

  .

   



• 
   

1954 m. pirmą kartą planetos pirmenybės buvo surengtos Šveicarijoje. Šiame turnyre dalyvavo lygiai 16 komandų, o jame triumfavo Vakarų Vokietija.

Tiesa, vokiečiams viskas galėjo baigtis dar grupės etape, nes jame komanda surinko tiek pat taškų kaip ir turkai. Tačiau su jais papildomą mačą žaidę Vokietijos futbolininkai sutriuškino varžovus net 7-2 ir užtikrintai žengė į ketvirtfinalį. Šiame etape buvo įveikta Jugoslavija (2-0), pusfinalyje – Austrija (6-1), o finale – Vengrija (3-2).

Po ketverių metų (1958) pasaulis sužinojo apie naująjį futbolo vunderkindą Pele, kuris buvo kilęs iš Brazilijos. 17-metis puolėjas grupių etape buvo kuklus ir įvarčių nemušė, bet apšilęs padus jaunuolis prabilo turnyro atkrintamosiose rungtynėse.

Ketvirtfinalyje Pele įvartis leido brazilams įveikti Velsą (1-0), pusfinalyje žaidėjo pelnytas dublis privertė prancūzus patirti sutriuškinimą (5-2), o finale pelnyti dar du įvarčiai padėjo Brazilijai tokiu pačiu rezultatu įveikti turnyro šeimininkę Švediją bei pirmą kartą triumfuoti pasaulio čempionate.

1962 m. planetos pirmenybės vėl buvo surengtos Pietų Amerikoje, tik šį kartą – Čilėje. Šioje šalyje vėl dominavo brazilai, kurių gretose tąkart 21-erių Pele toks rezultatyvus nebuvo. Futbolininkas iš viso turnyre įmušė vos vieną įvartį, bet tai nesutrukdė Brazilijai antrą kartą paeiliui iškovoti trofėjų.

Dar po ketverių metų (1966) šlovė aplankė Angliją. Šioje šalyje vykęs pasaulio čempionatas buvo sėkmingas šeimininkams, kuriuos į pergales vedė patyręs puolėjas Bobby Charltonas. Anglai finale po pratęsimo rezultatu 4-2 nugalėjo Vakarų Vokietiją ir pirmą kartą istorijoje iškovojo aukso medalius. Įdomu tai, kad čempionų titulą gynę brazilai pasirodymą baigė dar grupių etape.

Brazilijos rinktinė už prastą pasirodymą Anglijoje atsigriebė 1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje, kai 29-erių Pele vėl priminė apie save. Keturis įvarčius turnyre įmušęs futbolininkas kartu su komandos draugais savo šaliai iškovojo trečiąjį planetos pirmenybių trofėjų. Brazilai finale net 4-1 sutriuškino Italiją.

1974 m. vėl auksu pasidabino Vakarų Vokietijos futbolininkai. Nors jie savo grupėje liko tik antri, pirmąją vietą užleidę Rytų Vokietijai, patekę į kitą etapą nuo savo kelio nušlavė vieną varžovą po kito. Finaliniame etape jie įveikė Jugoslaviją (2-0), Švediją (4-2), Lenkiją (1-0) ir Olandiją (2-1).

Vokiečių geležine gynyba rūpinosi legendinis Franzas Beckenbaueris.

Futbolo genijus – Maradona (1978-1990)

• 
  

   

  .

   



• 
   

1978 m. šlovė pasibeldė ir į Argentinos duris. Šioje šalyje vykusios planetos pirmenybės padėjo tvirtą pamatą jos futbolo istorijoje. Po triumfo čempionate, kai finale po pratęsimo rezultatu 3-1 buvo įveikti olandai, augo daug potencialo turėjusi jaunoji karta bei nauja pasaulinio masto žvaigždė – Diego Maradona.

Nors tąkart 17-metis futbolininkas turnyre nežaidė, jam buvo suteikta galimybė po ketverių metų Ispanijoje, kur vyko 1982 m. pasaulio čempionatas. Jame titulą gynusi Argentina nepasiekė net pusfinalio, bet jaunasis D.Maradona spėjo pelnyti pirmuosius savo du įvarčius.

Pastarajame čempionate triumfavo italai, kurie finale rezultatu 3-1 nugalėjo Vakarų Vokietiją. Tai buvo trečiasis italų titulas istorijoje. Trečioje vietoje liko lenkai, kurie kovoje dėl bronzos rezultatu 3-2 nukovė Prancūziją.

Minėtasis D.Maradona visu gražumu atsiskleidė 1986 m. Meksikoje. Naujoji Argentinos karta pakankamai subrendo tam, jog galėtų pakovoti dėl trofėjų ir tai ji padarė finale 3-2 įveikdama Vakarų Vokietiją. Naujuoju Pele vadintas argentinietis iš viso pelnė penkis įvarčius ir taip iškovojo „auksinį“ turnyro kamuolį.

Trečias kartas – nemeluoja. Dvejus metus iš eilės pasaulio čempionato finale žaidę Vakarų Vokietijos futbolininkai galų gale triumfavo Italijoje. Legendinio F.Beckenbauerio treniruojama komanda kovoje dėl aukso rezultatu 1-0 nugalėjo ne ką kitą, o D.Maradonos vedamą Argentiną. Ji finale įmušti įvarčio nesugebėjo.

Brazilų sugrįžimas ir pirmasis prancūzų triumfas (1994-2002)

• 
  

   

  .

   



• 
   

1991 m. pabaigoje subyrėjus SSRS, maždaug po pustrečių metų pirmą kartą planetos pirmenybes surengė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose taip pat pirmą kartą žaidė Rusija. Nors pastaroji savo pasirodymą baigė dar grupių etape, jos atstovas Olegas Salenko kartu su bulgaru Hristo Stoichkovu, įmušę po šešis įvarčius, tapo rezultatyviausiais žaidėjais.

1994 m. JAV visiems savo pranašumą įrodė Brazilija. Ji tapo pirmąja šalimi istorijoje, laimėjusia planetos pirmenybes keturiskart. Pietų Amerikos ekipa finale pranoko Italiją.

1998 m. pasaulis sulaukė pirmųjų naujutėlių čempionų, kuriais tapo Prancūzijos futbolininkai. Zinedine‘o Zidane‘o karta savo šalyje vykusio turnyro finale 3-0 sutriuškino penktojo trofėjaus siekusią Braziliją. Jai teko tenkintis sidabru.

Tačiau po ketverių metų brazilai vis dėlto įrodė, kad jie yra pajėgūs pasaulio čempionate triumfuoti penktą kartą ir tai buvo padaryta Pietų Korėjoje bei Japonijoje vykusiame turnyre. Finale brazilams rimčiau nepasipriešino vokiečiai. Pastarieji pralaimėjo rezultatu 0-2.

Europos dominavimas (2006)

• 
  

   

  .

   



• 
   

Azijoje nuskriausti vokiečiai turėjo puikią galimybę reabilituotis 2006 m., nes FIFA organizacija turnyrą surengė būtent jų šalyje.

Deja, bet arti tikslo buvę tuometinio trenerio Jurgeno Klinsmanno auklėtiniai krito pusfinalyje ir turėjo tenkintis bronza. Turnyro finale po pratęsimo ir 11 metrų baudinių triumfavo Italija. Jai tai buvo ketvirtasis titulas istorijoje, todėl pagal šį skaičių aplenkė Vokietiją.

Įdomu tai, kad šio pasaulio čempionato ketvirtfinalyje žaidė net šešios Europos ir vos dvi – Pietų Amerikos rinktinės. Tuo metu į pusfinalį pateko visos keturios Senojo žemyno ekipos, todėl jos ir pasidalino visus komandinius turnyro apdovanojimus.

Ilgai lauktas ispanų triumfas (2010)

• 
  

   

  .

   



• 
   

Iki 2010 m. pasaulio čempionato Pietų Afrikoje, ispanai FIFA žemėlapyje skambiomis pergalėmis pasigirti negalėjo. Jie galėjo didžiuotis tik 1950 m. pasiekimu, kai Brazilijoje vykusiame turnyre iškovojo ketvirtąją vietą.

Tačiau jau nuo 2008 m. Ispanijos rinktinė pradėjo brautis ne tik į Europos, bet ir į pasaulio elitą. Minėtaisiais metais Senojo žemyno čempionais tapę Vicente Del Bosque auklėtiniai vėliau nusitaikė į planetos pirmenybių titulą Afrikoje, kurį, kaip žinome, ir iškovojo.

Finale po pratęsimo minimaliu rezultatu 1-0 olandus įveikę ispanai pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais ir taip pratęsė savo auksinę erą, kuri tęsiasi iki šių dienų,

Šiais metais antrą kartą istorijoje pasaulio čempionatas bus surengtas Brazilijoje, kurioje, kaip neįprastai, išankstinio favorito nėra. Nors daugelis futbolo ekspertų prie favoritų priskiria ispanus, vokiečius ir brazilus, tikimasi sulaukti malonių netikėtumų.

Pasaulio čempionatas Brazilijoje startuos jau birželio 12d.