Dvyliktuką jau matantis Kurtinaitis – apie Valančiūno problemą ir pergalių seriją (1)

  Lietuvos rinktinė penktadienio vakarą Šiauliuose 94:72 sutriuškino slovėnus, kurie žaidė be Luka Dončičiaus.

Po rungtynių Lietuvos rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis pripažino, kad jau yra išsirinkęs savo dvyliktuką, tačiau dar žaidėjų atkabinti neketina ir tęs pasirengimą su penkiolika.

Be to, treneris išskyrė matantis problemų Jono Valančiūno žaidime.

„Mes negalime priversti varžovų, kai nežaidžia Larkinas ar Luka. Tai yra jų reikalai ir jie juos sprendžia patys. Mes žaidžiame ir suprantame, ko norime iš savo komandos. Bus Dončičius, žaisime prieš Dončičių. Nematau kažkokių problemų“, – kalbėjo R. Kurtinaitis.

– Tadas Sedekerskis nežaidė antrame mače. Jis turi sveikatos problemų?

– Mes žinome jo klasę, ką jis gali ir mums nėra būtinybės rizikuoti nereikalingomis traumomis. Išleidome Joną, kurio galėjome neleisti, nes jis jau žaidė, galėjome po truputį įtraukti. Įtraukėme, kad pajaustų, ką reiškia žaisti du mačus iš eilės. Leidome Rokui pailsėti, nes jis yra mūsų pagrindinis įžaidėjas. Turime savo matymą ir žinome, ko norime. Mums reikėjo po gerų, sunkių treniruočių duoti pasijausti Radzevičiui, turėjome problemų su Eimanto žaidimu, nors žinome jo galimybės. Davėme jiems daugiau atsiskleisti ir jie tai padarė. Mes visi esame sveiki, viskas su mumis gerai. Paprasčiausiai turime penkiolika žmonių, visų nesutalpinsime į vienerias rungtynes, nors šiandien galėjome pilnai taip žaisti, nes taip susidėliojo rungtynės.

– Penkta pergalė iš eilės, ar viskas komandoje ir yra taip gražu, kaip atrodo?

– Pabandykime iš kitos pusės – ką mes turime daryti? Mes treniruojamės daugiau nei kiti, žaidžiame griežčiau nei kiti. Aš manau, kad mes dar per aštriai žaidžiame – noriu tos agresijos, bet ji turi būti krepšinio taisyklių rėmuose. Ką turiu daryti? Pasiskaitau kartais, kad tai yra tik draugiškos rungtynės, bet jei nepriversime komandos per treniruotes ir rungtynes dirbti pilnu pajėgumu, pasitaupysime Europos čempionatui? Nemanau, kad esame tokie individualiai stiprūs, kad galėtume kaip „Dream Team“ atvažiuoti į olimpiadą ir laimėti, nes jie patys iš savęs yra žvaigždės. Mes tokių neturime, per juodą darbą, stengiamės, mums sekasi ir tuo esu patenkintas.

Nežinau, kaip bus Europos čempionate. Žinau, ko noriu iš Europos čempionato, bet ten bus visko. Galime ir paslysti, vakar Latvijoje buvo arti paslydimo, bet tos rungtynės daug davė, nes sugebėjome suklupti, atsikelti ir nugalėti. Tai yra charakterio ugdymas, psichologijos, kad nenuleidžiame rankų. Gerai, kad laimėjome, visada tai yra gerai. Bandysime tai išlaikyti. Per daug pergalių kartais nuramina, tai yra natūralu, bet tai yra mūsų, trenerių, užduotis, išlaikyti juos toje reikiamoje įtampoje, kad jie neatsipalaiduotų, kai nereikia. Kalbame ir apie laisvų dienų praleidimą, poilsį, nes geras poilsis profesionaliame sporte yra pusė sėkmės. Kalbame apie tai su žaidėjais, nes matau, kad su dauguma treneriai apie tai nėra kalbėję, o jie normalūs vaikinai, tik reikia daugiau informacijos. Norime laimėti visas rungtynes, kaip pavyks – pažiūrėsime.

– Marekas Blaževičius nemažai žaidė „ketvirtoje“ pozicijoje. Kokias išvadas pasidarėte iš šio eksperimento?

– Jis yra pakankamai mobilus, gal jam truputėlį trūksta tos statinės jėgos, apie kurią jau esu kalbėjęs. Tada reikia po krepšiu stipriau pašokti, su varžovo kūnu ir panašiai. „Ketvirtu“ jis yra pakankamai mobilus gynyboje, gerai ima kamuolius, yra pakankamai greitas. Nematau problemos, jei kažkas išstatytų didesnį penketą, fiziškai stipresnius „ketvirtą“ ir „penktą“ numerius, mūsų komanda turi atsaką į tai. Šiandien pasibandėme, manau, kad viskas gerai, problemų neturėjome.

– Jonas Valančiūnas žaidė mažai, bet vėl susirinko greitų pražangų. Tai kelia nerimo?

– Yra. Galvoju, kad tos pražangos yra ne tiek bėda, kiek tai, kokios jos yra. Jis gavo pražangą bandydamas atsidengti puolime, NBA dviejų tokių didelių kūnų susidūrimo niekas netraktuoja, o Europoje – traktuoja. Reikės Jonui išaiškinti, kad tokių dalykų negalime daryti. Aš galvoju, kad „penktos“ pozicijos žaidėjai pražangas gali gauti ne išmušinėjant kamuolius, ne įkirtinėjant į baudos aikštelę, bet blokuojant varžovą po krepšiu. Sakyčiau, kad tai yra rizika, kuri pasiteisina. Tokių pražangų nemėgstu ir nenoriu, tad kalbėsime apie tai su Jonu. Vakar maniau, kad tai nutiko atsitiktinai, bet šiandien žiūriu, kad vėl tas pats. Reiškia, kad reiks su juo pakalbėti.

– Ar per likusius mačus bus siaurinama rotacija?

– Mes dabar, praktiškai, taip viską ir dėliojame, bet dar per anksti, nes turime dar kelias treniruotes ir yra per anksti atsisakyti kai kurių žaidėjų paslaugų. Kaip ir minėjau, norime iki galo dirbti trimis penketais ir mums visi yra reikalingi. Neduok Dieve, gal kažkam kažkas atsitiks, nenorime per greitai priimti tų sprendimų. Dirbsime iki galo su penkiolika žmonių, trimis penketais, o kieno paslaugų atsisakysime – būsite informuoti pirmi.

– Bet dvyliktuko rėmai jau yra numatyti?

– Tik ką atsakiau, ar ne? Yra, aš žinau. Pasakysiu, kai bus laikas.