Paulius Motiejūnas: apie susitikimus ir bendradarbiavimą su NBA, Eurolygos dabartinę būklę, „Dubai“ klubo prisijungimą ir Europos žaidėjų išvykimą į NCAA

Paulius Motiejūnas | Organizatorių nuotr.
Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas, Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) ir FIBA atstovai gegužę Ženevoje surengė susitikimą, kuriame atvirai bendravo apie NBA planus įkurti naują lygą Europoje.
NBA jau seniau parodė susidomėjimą sukurti naują lygą šiame žemyne ir norėtų su ja startuoti per kelerius metus, tačiau kol kas toliau analizuoja rinką.
Tai kelia klausimų, ką tai reikštų Eurolygai ir jos ateičiai arba ar šios dvi lygos galėtų dirbti kartu. Eurolyga taip pat žengia į priekį siekdama augimo – ji išsiplėtė iki 20 komandų ir tam tikru metu svarstė galimybę pritraukti išorinę investiciją iš privataus kapitalo bendrovės.
P. Motiejūnas šią savaitę davė interviu „The Athletic“, kuriame aptarė lygos ateitį, santykius su NBA, pasidalino savo mintis apie Europos žaidėjų bangą į NCAA universitetus ir kitus svarbius klausimus.
– Atrodo, kad per pastaruosius kelis mėnesius jūs ir NBA stiprinote savo santykius. Žinoma, kad kurį laiką jie nebuvo geri, tačiau turėjote tą susitikimą Ženevoje. Kokia situacija tarp NBA ir Eurolygos dabar?
– Žinote, tai buvo pozityvus susitikimas. Pirmą kartą po daugelio metų visi sėdėjome prie to paties stalo. Turime padėkoti FIBA, kad ji buvo tarpininkė ir bandė visus suderinti.
Tai, ką išgirdome, yra tas pats, kas žinoma viešai – jie yra tyrimo stadijoje, bando suprasti, kaip ir ką daryti. Mes jiems pasakėme, kaip ir viešai sakome – mes netikime, kad nauja lyga padėtų rinkai.
Taigi mes išėjome atvira galva, sakydami, kad esame pasiruošę bendradarbiauti. Klausimas tik – kaip ir kada. Mes toliau augame, darome savo namų darbus ir maksimaliai išnaudojame krepšinį Europoje. Manau, kad tai naudinga visoms pusėms.
Kitas žingsnis – manau, rugsėjį ar jo metu turėsime dar vieną susitikimą, kur vėl susėsime ir, tikiuosi, giliau aptarsime bei išanalizuosime, kaip galime dirbti kartu.
Ir kartoju tai, ką jau sakiau anksčiau – mums nereikia naujos lygos. Mums sekasi tikrai gerai. Lyga auga. Esame laimingi darydami tai kartu su NBA ir nuolat naudodamiesi jų galia auginti krepšinį Europoje. Esame tam atviri.
– Kaip galėtų atrodyti bendradarbiavimas su NBA?
– Jie turi labai stiprų įvaizdį. Jie gali padėti su televizijos sutartimis. Jie gali padėti su rėmimu. Mes galime išplėsti pyragą, jei dirbsime kartu. Žinutė visada ta pati – turime rūpintis krepšiniu, krepšinio sirgaliais, o jei galime geriau monetizuoti žaidimą – ir mes tikime, kad su NBA galime tai padaryti geriau – tai ir būtų jų įnešama stiprybė.
Bet mes turime didelę gerbėjų bazę. Mes turime 25 metų istoriją. Tai mes jiems ir pasakėme – kodėl gi nesusėdus ir nepriėmus sprendimų kartu, užuot kūrus naują lygą nuo nulio? Tai iš esmės ir yra mūsų žinutė.
Ir kaip sakiau, esame atviri priimti sprendimus kartu, pristatyti kartu, dirbti kartu pirmiausia tam, kad išplėstume pyragą, o paskui jau pasidalinimo dalis yra lengva. Pirmiausia reikia sumedžioti gyvūną, kad pamatytume, kiek mėsos yra ant stalo, kad ją pasidalintume.
– Ar būtumėte atviri NBA investicijai į Eurolygą ir ar tai jau aptarėte?
– Tai turi ateiti iš jų. Mes negalime nueiti ir pasakyti – darykite patys. Todėl aš tikiu, kad mes ir sustabdėme savo procesą ar jį pristabdėme, kad matytume ir laikytume šią galimybę atvirą.
– Daugelis mano, kad jei NBA išsiplės į Europą ir pradės savo lygą, tai šiek tiek kels grėsmę Eurolygai. Ar jūs taip manote? Ar jaučiate, kad tai pasikeitė dabar, kai jūsų santykiai yra geresni?
– Aš nematau to kaip grėsmės mums, lygai. Mes matome iš televizijos sutarčių, iš rėmimo, iš klubų noro žaisti Eurolygoje, kad tai nėra grėsmė, o labiau painiava. O žiūrint į platesnį paveikslą, kartoju tai – mes turime rūpintis žaidimu – krepšinio žaidimu ir krepšinio sirgaliu.
Nauja lyga sukeltų painiavą. Ji sukeltų susiskaldymą, ir paprastai tariant, tu nueini pas rėmėją ir sakai: „Aš esu ši nauja NBA lyga.“ O mes sakome: „Mes esame Eurolyga.“ Ir dar yra Čempionų lyga, dar yra Europos taurė. Tikri fanai žino Eurolygą ir žino Europą. Ir mes nebijome prarasti šių fanų, nes tikime, kad turime geresnį produktą jau dabar aikštėje.
Bet kai norime visi kartu auginti ir parduoti šį produktą, įjungi televizorių ir nežinai, ar tai aukščiausio lygio varžybos, ar antro, ar trečio lygio. Tai ir turiu omenyje – galime prarasti galimybę auginti produktą ir pritraukti gerbėjų, nes mes turime geriausią krepšinį pasaulyje aikštėje.
– Ar turite kokių nors nuogąstavimų, kad A licencijos klubai pereis į kitą lygą?
– Aš labai optimistiškai nusiteikęs. Yra daug painiavos. Ir kaip jūs sakėte, NBA vis dar tyrinėja. Jie kalba apie dar dvejus trejus metus. Mes augame. Kodėl reikėtų palikti lygą, kuri auga? Mes darome viską, kas nuo mūsų priklauso. Esame optimistiški. Priėmėme visus teisingus sprendimus. Skaičiai tai rodo, o ateitis nuspręs. Aš nematau ateities, bet pamatysime. Mes darome viską, kas mūsų rankose, kad augintume produktą ir lygą. Ir esu tikras, kad klubai tai vertina ir liks su mumis.
– Kitam sezonui Eurolyga išsiplėtė iki 20 komandų ir jūs vis dar bandote išsiaiškinti finalo ketverto vietas. Kaip apibūdintumėte lygos būklę dabar?
– Augame. Manau, plėtra ir 2025 m. finalo ketvertas Abu Dabyje buvo puikus naujas žingsnis. Dabar išaugome iki 20 komandų, bet paliekame tą patį kalendorių – tai milžiniškas žingsnis. Mes esame tik 25 metų jauna lyga ir viskas tik prasideda. Tai mes ir kartojame, nes skaičiai – arenoje, už arenos ribų, rėmimo skaičiai – viskas rodo augimą.
– Kodėl nusprendėte išplėsti komandų skaičių nuo 18 iki 20 šiam sezonui?
– Matome daug komandų, kurios yra pasirengusios, matome daug potencialo ir matome, kad konkurencijos lygis bus toks pat arba dar aukštesnis. Tai yra pagrindinė priežastis – kai matai, kad komandos yra pakankamai brandžios žaisti ir prisijungti prie tavęs, tai neišvengiamas žingsnis. Todėl padarėme du žingsnius – išsiplėtėme ir suteikėme kelių metų „wild card“ klubams, kad jie žinotų, jog yra tam tikras stabilumas.
– Viena iš komandų, kuriai suteikėte kelių metų „wild card“ yra „Dubai“. Koks jūsų lygai yra privalumas turėti „Dubai“ komandą ir kaip planuojate toliau plėsti santykius su Persijos įlankos valstybėmis?
– Pirmas žingsnis buvo finalo ketvertas. Kadangi jis buvo sėkmingas, kadangi Dubajus buvo sėkmingas Adrijos lygoje, manome, kad tai tinkamas žingsnis atverti tą rinką. Žinote, kad sportas ten yra prioritetas. Ten yra daug finansinės paramos – ar tai golfas, ar tenisas, ar futbolas – ir mes manome, kad krepšinis taip pat nusipelno ten būti. Ne tik draugiškos rungtynės ar finalo ketvertas, bet jie įrodė, kad gali pristatyti, kad gali keliauti. Ir jūs teisus – tai ne Europa, bet tai ir ne taip toli. Tai laipsniškas augimas, bet pažiūrėsime, kokie bus kiti žingsniai.
– Kokia situacija su privataus kapitalo investuotojų paieška?
– Ji sustabdyta, bet vis dar yra planuose, o viena iš priežasčių, kodėl sustabdyta – akivaizdžiai galimybė kalbėtis su NBA ir įtraukti juos į procesą.
– Sakėte, kad jūsų pajamos per pastaruosius 10 metų išaugo maždaug 4,5 karto. Neseniai atnaujinote žiniasklaidos teisių sutartis keliose Europos šalyse, kuriose turite komandų. Kiek, jūsų manymu, Eurolygos rinka gali būti didelė finansiškai?
– Turime tapti pirmo lygio sportu Europoje. Mes dar nesame. Turime konkuruoti su „Formulės 1“ lenktynėmis. Turime konkuruoti su tenisu. Galima paimti Jungtinę Karalystę kaip pavyzdį. Visi žino, kad tai futbolo šalis, tada yra regbis ir visa kita. Bet krepšinį žaidžiančių žmonių skaičius yra stulbinamai didelis, nes tai sparčiai populiarėjantis sportas. Nemanau, kad yra kokia nors riba.
– Praėjusiais metais nemažai Europos žaidėjų atvyko į NCAA, nes jie dabar gali gauti užmokestį. Ar tai yra problema komandoms, kurios augina talentus? Kaip su tuo tvarkotės?
– Tikiuosi, tai yra trumpalaikė problema. Jaunų žaidėjų sutarties tikslas yra turėti juos žaidžiančius Eurolygoje ir pagrindinėje komandoje. Anksčiau jie likdavo klube ir tu galėdavai juos auginti. Dabar jie renkasi NCAA kelią, bet su tikslu. Visi ten važiuoja tikėdamiesi, kad žais NBA, bet mes visi suprantame, kad tai pavyks tik mažai daliai. Todėl manau, kad galiausiai jie turės grįžti į Europą. Štai kodėl sakau, kad tai trumpalaikė problema.
Praėjo dveji metai – dabar treti – tad gal dar vieneri ar dveji metai ir baigę universitetus jie turės rasti, kur žaisti. Manau, kad spraga užsivers. Tai taip pat blogai NBA. Tai taip pat blogai žaidėjui, kuris būdamas toks jaunas gauna milijonus ir praranda aistrą žaisti krepšinį. Manau, pirmas dalykas yra pinigai, kuriuos jie gauna. O antras dalykas, kurį visada pabrėžiu – dabar jie gali pereiti iš vieno universiteto į kitą atsidarius portalui ir tu nebebūni priverstas baigti universitetą ir gauti diplomą, kas visada buvo gerai. Nes dabar, kai jie keliauja iš vienos vietos į kitą, manau, yra gana sunku pasiekti savo tikslus.
Tikiuosi, kad tai trumpalaikė problema ir mes grįšime į laikus, kai Europos komandos ir toliau augins žaidėjus kaip ir iki šiol.
– Atrodo, kad Europos komandoms sunku konkuruoti su universitetais, nes jie moka daugiau.
– Dabar tai beprotiška. Neįmanoma konkuruoti. Dabar tai beprotiška. Tai tiesiog neturi jokios logikos.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.