Margiris Normantas: apie Rimo Kurtinaičio treniruotes ir bendru sutarimu paliktą „Rytą“

 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po stovyklos Druskininkuose persikėlė į Birštoną, kur toliau tęsia pasiruošimą artėjančiam Europos čempionatui.

Stovykloje pluša ir Vilniaus „Ryto“ komandą palikęs kapitonas Margiris Normantas, kuris pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais atskleidė, kad tai buvo abipusis susitarimas.

M. Normantas taip pat papasakojo pie praleistą laiką Vilniuje, Rimo Kurtinaičio treniruotes ir būsimą legionieriaus duoną.

– Su treneriu Rimu Kurtinaičiu jums jau yra tekę dirbti praeityje. Ar per tą laiką kažkas pasikeitė?

– Dirbame, kaip ir sakėte, nemažai. Viskas vyksta pagal planą. Kaip treneriai sudėliojo, taip ir dirbame. Dirbame stipriai vardan vieno tikslo ir manau, viskas bus gerai.

– O po sezono spėjote atsigauti, pailsėti? Buvo tam laiko?

– Kiek įmanoma, pavyko pailsėti. Labiau – galvą prasivalyti. Kūnas kažkiek pailsėjo, padirbėjome prieš tai šiek tiek ir iš karto į stovyklą.

– Buvo kažkokių mini traumų, kurias reikėjo išsigydyti?

– Be abejo, tos mini kažkokios būna, jaučiasi. Iki rinktinės buvo trys savaitės, kiek gavosi (išsigydit, – aut. past.), tiek gavosi.

– Minėjote, kad reikėjo prasivalyti galvą po LKL finalo. Turbūt psichologiškai tai buvo sunku?

– Aš jau iš karto sakiau, kad buvo sunku. Manau, kad tai ilgai įsirėš – ne tik į CV, bet apskritai visur.

– O kas labiausiai įsirėžė per visą etapą „Ryte“? Kurie prisiminimai buvo maloniausi?

– Tai faktas – tie du LKL titulai ir tiesiog fanai, ta bendruomenė, kurią tikrai kažkiek užauginome per tuos ketverius metus. Kai grįžau, tai labai tas buvo malonu, šilta, gražiai atsisveikinome, viskas tvarkoje.

– Jūsų žinutė socialiniuose tinkluose nuskambėjo labai garsiai. Ar dar daug sulaukėte asmeninių žinučių iš „Ryto“ sirgalių?

– Iš visų sulaukiau. Tai normalu. Vis tiek buvau kapitonas, pasiekėme kažką, kažko nepasiekėme. Daug išgyvenome visokių emocijų. Šitas etapas buvo šiltas, malonus, namuose.

– Sutinkate, kad „Rytą“ paliekate stipresnį kaip organizaciją, nei ji buvo, kai grįžote?

– Pasakysiu trumpai – taip. Nes susivienijimas tarp fanų didesnis ir organizacijos viduje. Sutinku su jumis.

– Kokie buvo pagrindiniai prioritetai renkantis naują klubą?

– Dabar nenoriu per daug gilintis. Tiesiog – kur man gerai ir mano šeimai gerai. Pasakysiu trumpai, lakoniškai, bet manau, daug kas taip atsakytų.

– Legionieriaus duonos dar nėra tekę krimsti. Kas labiausiai neramu prieš naują etapą?

– Manau, kiekvienas naujas etapas augina kaip žmogų. Toks išėjimas iš komforto zonos. Manau, viskas bus gerai – tiek kaip žmogui, tiek kaip krepšininkui. Galbūt kitaip žiūrėsiu į darbą ir viską. Įdomus etapas laukia. Reikės susikaupimo, kitokio požiūrio į viską. Galbūt nebūsiu kapitonas – tai jau kiti dalykai.

– Grįžtant prie rinktinės – šiandien darėte pratimus, metėte tritaškius. Ar jaučiasi konkurencija gynėjų grandyje?

– Dabar ne. Jeigu jaustųsi, gal pradėtume vienas į kitą bėgioti. Po fizinių pratimų pataikymas pirmyn–atgal vaikšto. Vieną dieną geriau, kitą – blogiau.

– Kurtinaitis garsėja ilgomis treniruotėmis ir sunkiu fiziniu pasiruošimu. Galite tai patvirtinti?

– Taip, patvirtinu. Ir dabar šneku su jumis ilgiau, negu reikėtų. Bet viskas gerai.

– Gal bokso treniruotės padėjo pasiruošti šiam pasirengimui?

– Psichologiškai.. (juokiasi, – aut. past.)

– Dar sugrįžtant prie „Ryto“ – ar buvo pokalbis su klubu po sezono?

– Taip. Šiltai pasikalbėjome, abipusis sprendimas. Viskas tvarkoje. Santykiai darbiniai, bet šilti. Nėra asmeniškumų, nėra skaudulių. Tai darbas – krepšinis, kai kam ir verslas. Man – gyvenimo dalis. Viskas normalu.

– Kokią patirtį išsinešate iš darbo su Giedriumi Žibėnu? Kiek matėte jo tobulėjimą?

– Tiek aš tobulėjau, tiek jis. Nenoriu išskirti, kur jis tobulėjo. Tiesiog – kaip asmenybės, kaip žmonės, kaip darbuotojai – tobulėjome. Aš – kaip krepšininkas ir žmogus, jis – kaip žmogus ir treneris. Matėme, kas tiko, kas ne. Vertinti – aplinkiniams.

– Ar Ąžuolą Tubelį už danties nepatraukėte, kad perėjo į žaliai baltus?

– Nieko nesakysiu dabar. Manau, viską išduoda ir klausimas, ir šypsena.

– Ką galvojate apie Gyčio Radzevičiaus situaciją ir jo išsaugojimą „Ryte“?

– Tai – ne mano sprendimas. Tai jo ir šeimos sprendimas. Negaliu komentuoti. Jis – mano geras draugas. Jis nusprendė, kas jam geriausia. Tai tiek.