Jokių „jei“, „bet“ ir „galbūt“: Oleksandras Usykas yra vienas geriausių sunkiasvorių boksininkų istorijoje

 Giliai po „Wembley“ stadionu, praėjus mažiau nei valandai po to, kai nokautu nugalėjo Didžiosios Britanijos sunkiasvorį ir IBF čempioną Danielį Dubois bei antrą kartą tapo absoliučiu sunkiasvorių čempionu, ukrainiečiui Oleksandrui Usykui BBC radijo vedėjas Steve’as Bunce’as uždavė klausimą: kaip jis jaučiasi žinodamas, kad yra „be jokios abejonės, vienas iš didžiausių kovotojų istorijoje?“

„Aš nesu geriausias iš geriausių“, – atsakė jis.

„Tu esi vienas iš visų laikų geriausių...“, – tęsė S. Bunce‘as.

„Ne, ne. Aš tiesiog Aleksas... Vaikinas iš Ukrainos“, – pridūrė O. Usykas.

Su įprasta šypsena veide, O. Usykas nusisuko, akivaizdžiai nejaukiai jausdamasis dėl minties iškelti save aukščiau už kitus. Tačiau faktų paneigti neįmanoma: O. Usykas laimėjo daugiau nei 300 kovų mėgėjų ringe, pelnė olimpinius, pasaulio ir Europos aukso medalius. Profesionalų ringe jis dominavo pirmiausia „cruiserweight“ svorio kategorijoje, tapdamas pirmuoju šios kategorijos absoliučiu čempionu keturių diržų eroje, o dabar tai du kartus padarė ir sunkiasvorių divizione.

Prieš debiutą elitinėje svorio kategorijoje 2019 m. spalį, jo varžovas Chazzas Witherspoonas sakė: „Oleksandras keliasi į sunkiasvorius – ir netrukus supras, kad tai visiškai kitas žaidimas.“

Po aštuonių kovų O. Usykas įrodė, kad jam nesvarbu, koks tai žaidimas – jis turi tiek fizinių, tiek psichologinių savybių dominuoti bet kurioje erdvėje.

Daugeliui tai reiškia ne tik tai, kad jis yra savo kartos išskirtinė figūra, bet ir vienas geriausių visų laikų kovotojų. Jo vardas dabar minimas greta tokių legendinių sunkiasvorių kaip Muhammadas Ali, Joe Frazieris, Lennoxas Lewisas, Mike’as Tysonas ir Evanderis Holyfieldas.

„Jis būtų išskirtinis bet kurioje eroje“, – po penktojo raundo pergalės prieš D. Dubois sakė vadybininkas Frankas Warrenas.

Kiti į tai žvelgia kritiškiau ir pažvelgę į dabartinio sunkiasvorių boksavimosi lygį, šalia bet kokio pagyrimo O. Usykui deda didelį klaustuką.

„Sunkiasvorių divizionas dabar silpnas. Sunku žiūrėti, kai tiek mažai talento“, – rašoma komentare po „The Athletic“ straipsniu.

„Jis geriausias iš vidutinių. Sunkiasvorių boksas seniai nuėjo žemyn“, – rašoma „X“ platformoje.

„Silpna era“, – pridūrė kitas.

Eros lyginimas bet kuriame sporte gali būti smagus, bet tai dažniausiai bergždžias užsiėmimas. Galime spėlioti, ar O. Usykas būtų nugalėjęs minėtus sunkiasvorius jų karjeros pike, bet tai ir liks tik spėlionėmis. Tikros atsakymo neturėsime niekada, todėl atrodo šiek tiek nedora menkinti kovotojo pasiekimus remiantis tuo, „kas galėjo būti“. Juk jis visus įveikė ringe – kai kuriuos net po du kartus: Anthony Joshua, Tysoną Fury, o dabar ir D. Dubois.

Galime paklausti ir kitaip: kas iš tikrųjų sudaro sportininko didybę? Ar tik trofėjai, diržai, įveikti priešininkai? O gal tai ir kažkas daugiau?

M. Ali didybė dažnai vertinama ne tik dėl meistriškumo ringe, bet ir dėl to, kokia asmenybė jis buvo už jo ribų – dėl savo vertybių, principų, pasiryžimo kalbėti tiesą ir kovoti už tai, kuo tikėjo.

Bėgant metams, ir O. Usykas bus vertinamas panašiai.

Šeštadienio vakarą „Wembley“ stadione per kovą gyvai dalyvavo daugiau nei tuzinas Ukrainos karo veteranų – vyrų, kuriuos O. Usykas pakvietė pats. Jis naudoja savo pasaulinį žinomumą tam, kad atkreiptų dėmesį į savo šalį, kuri kenčia nuo Rusijos invazijos nuo 2022 m. Su daugeliu jų jis susitiko prieš kovą, pasakojo apie savo treniruotes ir kelią nuo vaikystės iki čempiono.

Dar anksčiau tą savaitę 38-erių kovotojas prisijungė prie milijardieriaus Richardo Bransono Trafalgaro aikštėje Londone, kur kartu pristatė mozaiką, skirtą lėšoms rinkti Ukrainos gyventojų apgyvendinimui.

„Rusija sunaikino ligonines, mokyklas, žmonių gyvenimus – Ukrainos gyvenimus, – sakė O. Usykas. – Bet mes išgyvensime.“

Pakeliui į „Wembley“ stadioną, kiekviename žingsnyje matėsi Ukrainos mėlynai geltonos spalvos. Kai ekranuose pasirodė O. Usyko atvykimo vaizdai, o visas stadionas aidėjo skanduotėmis: „Usyk, Usyk, Usyk“, netrūko širpuliukų. Jis tapo ne tik sunkiasvorių čempionu – jis tapo ir savo tautos čempionu. Šalies, kuriai tenka kovoti už išlikimą, o O. Usyko kovos suteikia motyvacijos net ir tamsiausiomis dienomis.

Lyginant su šiuo didybės aspektu, gal atrodo smulkmeniška minėti O. Usyko charakterį, tačiau laikais, kai stiprūs vyriški pavyzdžiai ypač svarbūs, jo prigimtis – ne mažiau svarbi.

Po pirmosios kovos su D. Dubois 2023 m., kai O. Usykas sustabdė britą devintajame raunde, jis priėjo prie pralaimėjusio varžovo ir pasakė: „Tai ne blogai. Tai boksas, ne baletas. Ne šokiai. Danieliau, tu jaunas. Tu gali svajoti.“

Šeštadienį jis vėl pirmiausia nuėjo pas D. Dubois ir, išėmus dantų apsaugą, vėl lygiai taip pat pasakė kažką panašaus, paliesdamas jį per krūtinę.

O. Usyko pagarba matoma visiems – ar tai būtų T. Fury, rėkiantis jam į veidą ir vadinantis „dešra, negražiu mažu žmogeliu, triušiu“, ar D. Dubois komanda, kuri prieš šią kovą jį vadino „sukčiumi“ dėl pirmosios kovos aplinkybių (kai O. Usykas penktajame raunde krito po smūgio, kuris buvo įvardytas kaip neleistinas smūgis žemiau juostos ir atsigauti gavo keturias minutes).

O. Usykas retai (jei kada nors) atsako tuo pačiu – jis išlieka ramus, susitelkęs ir žino, kad svarbiausia kova vyksta ringe.

Jis niekada neslepia, kad šeima – jo didžiausia motyvacija. Prieš pirmąją kovą su T. Fury 2024 m. gegužę O. Usykas visur nešiojosi mažą minkštą asiliuką – žaislą iš „Mikės Pūkuotuko“ pasaulio. Paklaustas, kodėl jis jį turi, jis paaiškino, kad žaislas priklauso jo mažajai dukrai Elizabetai, bet ji jį atidavė tėvui, kai šeima dėl karo turėjo išsiskirti.

„Mano dukra man atidavė šį žaislą ir pasakė: „Jis turi būti šalia tavęs“, – „The Sun“ pasakojo O. Usykas. – Jis miega su manimi, visada šalia.“

Po pergalės prieš T. Fury, spaudos konferencijoje asiliukas sėdėjo greta O. Usyko, kai šis, susigraudindamas, kalbėjo apie tai, kaip prieš kovą jautė savo mirusio tėvo buvimą: „Žinau... jis čia“, – sakė čempionas, kai iš akies, virš kurios žaizdą laikė siūlės, nuriedėjo vienintelė ašara.

Tokios atviros emocijos – retenybė tarp sportininkų. Tarp kovotojų? Dar retesnė. Tarp sunkiasvorių čempionų – vyrų, laikomų kiečiausiais pasaulyje? Beveik negirdėta.

Šių metų pradžioje buvęs Anglijos futbolo rinktinės treneris Garethas Southgate’as išreiškė susirūpinimą, kad jauni vyrai yra vedami „toksiškų influencer’ių“. Kalbėdamas BBC Richardo Dimbleby metinėje paskaitoje, jis citavo Socialinės teisingumo centro ataskaitą, kurioje teigiama, kad berniukai be teigiamų vyriškų pavyzdžių yra „krizėje“.

Jis kalbėjo apie realių bendruomenių ir mentorių nykimą ir tai, kaip tai paveikia jaunuolius – jie jaučiasi izoliuoti, atsiskiria, nesikalba, ieško prasmės internete, kur dažnai randa žalingus pavyzdžius – lošimus, pornografiją, priklausomybę nuo žaidimų.

„Ir šią tuštumą užpildo naujo tipo autoritetas, kuris neturi gerų ketinimų.“

Tokiame fone O. Usyko pavyzdys – ir ringe, ir už jo – tampa tuo, kuo vyrai turėtų sekti. Jis rodo, kad šiluma, dosnumas ir emocijos gali eiti greta jėgos ir kietumo – ir ne tik eiti, bet ir būti esminės.

O. Usyko vieta tarp visų laikų boksininkų šlovės panteono – užtikrinta. Jokio žvaigždutės ar išlygų nereikia.

Parengta pagal „The Athletic“ žurnalistės Sarah Shephard straipsnį.