Marko Karamarko: „Grįžau ten, kur jaučiuosi kaip namie“

Po ketverių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Marko Karamarko nedelsdamas žengė į aikštę vilkėdamas „Riterių“ marškinėlius. Nors debiutinės rungtynės su „Šiauliais“ baigėsi pralaimėjimu, pats Marko demonstravo solidų žaidimą ir į aikštę grįžo su aiškiu tikslu – padėti jaunai komandai augti bei kovoti dėl vietos lygoje.

Kokie prisiminimai aplankė grįžus į Lietuvą?

Prisiminiau keturis titulus, kuriuos iškovojau šioje šalyje, ir nuostabų miestą Vilnių. Tai vieta, kur sutikau žmonių, kurie tapo draugais visam gyvenimui.

Ką labiausiai įsiminėte iš to čempioniško laikotarpio su „Žalgiriu“?

Tą komandą sudarė vyrai, kurie buvo tarsi šeima. Laimėjome titulus, o sezono pabaigoje patyriau sunkią traumą – tai irgi dalis istorijos, kurios nepamirštu.

Ar per šį laiką pasikeitė Lietuvos futbolas?

Dar per anksti kalbėti apie skirtumus. Esu čia vos penkias dienas. Tačiau matau, kad dabar kiekvienas gali nugalėti kiekvieną – tuo metu buvo kiek kitaip. Vienas teigiamų pokyčių – gerokai išaugęs žiniasklaidos dėmesys futbolui Lietuvoje. Tai labai sveikintina.

Kodėl nusprendėte grįžti ir pasirinkote būtent „Riterius“?

Dėl šalies, ypač Vilniaus. Jau pažinojau šią lygą, todėl adaptacija man nereikalinga – galėjau iškart žaisti. Turėjau kelis variantus, bet nusprendžiau, kad čia bus geriausia pradėti žaisti nedelsiant.

Ką žinojote apie „Riterius“ prieš prisijungiant?

Šią komandą pažinojau dar iš laikų, kai žaidžiau „Žalgiryje“. Pažįstu miestą, pažįstu žmones – sprendimas buvo lengvas. Man patinka sunkūs iššūkiai – anksčiau kovojau dėl titulų, dabar kovosiu dėl išlikimo A lygoje. Ir mes tikrai išliksime!

Kaip pavyko taip greitai įsilieti į komandą?

Iš tiesų tai nebuvo sunku. Esu pakankamai patyręs žaidėjas, o kai kuriuos komandos draugus pažinojau jau anksčiau – pavyzdžiui, (Nojų) Stankevičių ar Meina (Meinardą Mikulėną), su kuriais kartu buvome „Žalgiryje“. Taip pat visi kiti žaidėjai ir treneris man labai padėjo adaptuotis.

Ką matai šioje komandoje?

Matau grupę jaunų, talentingų ir motyvuotų vaikinų, kurie nori tobulėti. Juos veda treneris, turintis aiškią viziją, kaip turėtų žaisti komanda. Kiekvienas žino savo rolę aikštėje. Dabar daugiau kontroliuojame kamuolį, ir, manau, tai parodėme penktadienį. Geresnės rungtynės dar tik prieš akis.

Kokius asmeninius tikslus sau keli?

Noriu aikštėje atiduoti visas savo geriausias savybes ir padėti komandai. Taip pat noriu savo patirtimi prisidėti prie jaunimo tobulėjimo. Svarbiausias tikslas – padėti klubui pakilti iš šios nepatogios situacijos.