Paskutinę Dustino Poirier karjeros kovą pasitinkantis Maxas Holloway nusiteikęs keistis smūgiais narvo centre: „Manęs nenustebintų, jei jis pirmas tai inicijuotų“

 Maxas Holloway jau seniai įpratęs sukurti įspūdingus momentus kiekvieną kartą žengdamas į UFC narvą, tačiau sunku būtų paneigti, kad jo paskutinės sekundės nokautas „UFC 300“ turnyre prieš Justiną Gaethje yra ko gero įsimintiniausias per visą jo karjerą.

Tada M. Holloway jau tvirtai pirmavo pagal teisėjų taškus ir artėjo prie aiškios pergalės vieningu teisėjų sprendimu, tačiau vis tiek parodė pirštu į narvo grindis jo viduryje ir pakvietė J. Gaethje apsikeisti smūgiais paskutinėmis kovos sekundėmis. Šis gestas pasiteisino – M. Holloway smeigė paskutinį smūgį, kuris parbloškė buvusį laikinąjį lengvo svorio kategorijos čempioną veidu į grindis likus vos sekundei iki kovos pabaigos.

Jau šį savaitgalį M. Holloway sugrįžta ir kovos „UFC 318“ turnyre, kurioje jis susikaus su Dustinu Poirier, o pastarajam tai bus atsisveikinimo kova. Ar M. Holloway vėl pasiryžęs pakartoti tą pačią rizikingą taktiką?

„Šimtu procentų, – „MMA Fighting“ sakė M. Holloway. – Dustinui tai irgi būdinga – jis irgi toks vyrukas. Manęs nenustebintų, jei jis pirmas tai inicijuotų. Galiausiai, juk privalai tai padaryti.

Jei pasieksime penktą raundą ir liks dešimt sekundžių, manau, jis gali net aplenkti mane ir pirmas parodyti į grindis. Tikrai, aš tai priimčiau su džiaugsmu bet kurią savaitės dieną.“

Toks kvietimas kautis iki paskutinės akimirkos jau tapo M. Holloway vizitine kortele – jis tai darė ir kovoje su Ricardo Lamasu dar 2016 metais.

Nors jam patinka, kad šis veiksmas tapo legenda, pats M. Holloway atvirai pripažįsta, kad tokie įsimintini momentai leidžia pasiekti tai, ko jis nori.

Jei „UFC 318“ turnyre jam pavyktų kažką panašaus padaryti su D. Poirier, M. Holloway tiki, kad tai ne tik būtų dar vienas įsimintinas nokautas, bet ir kelias į kovą dėl lengvo svorio kategorijos titulo.

„Tu ir aš žinom – mes gyvenam sporte, kur momentai yra viskas, – sakė M. Holloway‘us. – Jeigu aš vėl galiu sukurti „UFC 300“ lygio momentą... Kas pasakys, kad aš nebūsiu arti dar vieno šanso kovoti dėl čempiono diržo?

Jeigu aš ten išeisiu ir sukursiu akimirką – momentą, panašų į „UFC 300“ – įsivaizduok: išeinu, padarau savo dalyką ir per dešimt sekundžių nokautuoju... Tuomet aš vėl esu titulinės kovos diskusijose.“

M. Holloway nereikia papildomos motyvacijos siekiant titulo, tačiau žinodamas, kad dabar čempiono diržą laiko Ilia Topuria, jis jaučia dar didesnį impulsą grįžti į elitą.

Po įspūdingo nokauto prieš J. Gaethje „UFC 300“ turnyre, M. Holloway patyrė pirmą nokautą karjeroje – tai nutiko, kai I. Topuria jį įveikė „UFC 308“ turnyre praėjusių metų spalį. M. Holloway neslėpė pagarbos varžovui ir nejautė jokio priešiškumo, o dabar jį pradžiugino galimybė galbūt dar kartą susikauti su I. Topuria, dabar jau naujoje svorio kategorijoje.

„Buvau ekstazėje, kai paskelbė, kad jis kovos dėl neginčijamo čempiono titulo su tuo, su kuo kovojo, – apie I. Topuria pergalę prieš Charlesą Oliveirą „UFC 317“ turnyre sakė M. Holloway. – Aš turiu istorijos su abiem vyrais, tad buvau kaip: broli, aš tiesiog turiu išeiti, padaryti savo darb, ir netrukus pamatysime, kaip viskas klostosi.“

M. Holloway jau buvo sužavėtas I. Topuria dar prieš jų kovą, todėl jo visai nenustebino tai, kaip pastarasis susitvarkė su Ch. Oliveira. Ispanas pirmame raunde jį sunaikino brutaliais smūgiais ir tapo naujuoju lengvo svorio kategorijos čempionu.

Nors M. Holloway pasiruošęs kautis su bet kuriuo čempionu, jam ypač patiktų galimybė atkeršyti už praeities pralaimėjimą.

„Kas gi nematė tos kovos? – sakė M. Holloway‘us. – Negalėjau jos stebėti tiesiogiai, nes tuo metu treniravausi, bet po treniruotės peržiūrėjome. Ir galvojau – velnias. Viskas įvyko taip, kaip ir tikėjausi. Nustebęs nebūčiau nei tuo, kad I. Topuria taip nugalėjo Charlesą, nei tuo, jei Charlesas būtų jį pagavęs kokiu skausmingu veiksmu ar sužeidęs ir tada privertęs pasiduoti.

Galiausiai – jis atrodė puikiai. Jis daro savo darbą, jam visa pagarba. Mes turim bendros istorijos. Aš išeisiu, sukursiu momentą ir būsiu vėl ten, tarp geriausių.“

Kad sukurtų savo momentą ir grįžtų į kovas dėl čempiono titulo, M. Holloway turės išsiųsti D. Poirier į pensiją su pralaimėjimu.

Jų pirmoji akistata įvyko 2012-aisiais, kai M. Holloway debiutavo UFC. Po septynerių metų jie surengė vieną geriausių metų kovų, o tai tik sustiprino M. Holloway pagarbą varžovui. Tačiau, nepaisant viso to, jis neketina nusileisti ar užleisti vietos legendai – jis nori, kad D. Poirier karjerą baigtų pralaimėjimu.

„Gaila būti tuo, kuris viską sugadina, bet tai būtina padaryti, – sakė M. Holloway. – Kai jis išjoja į saulėlydį, aš vis dar būsiu čia, stumsiuosi į priekį, sieksiu titulo arba bandysiu tapti dviejų svorio kategorijų čempionu ir kurti istoriją.

Galiausiai, aš turiu padaryti savo darbą. Gaila, kad tai turi būti ši kova, kad tai turi būti Dustino paskutinė, bet tokios jau tos kortos.“