Rimas Kurtinaitis: apie Roko Jokubaičio dublerį, garantuotą vietą Jonui Valančiūnui, Ąžuolo Tubelio poziciją ir požiūrį į reikalingą rotaciją Mindaugas Balčiūnas įvardino rinktinės tikslus

 Pirmadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai renkasi Druskininkuose, kuriuose startuos pirmoji pasiruošimo Europos čempionatui stovyklos dalis.

Lietuvos rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis apžvelgė būsimą stovyklą, kalbėjo apie Jono Valančiūno situaciją ir tik vieną „garantuotą“ vietą rinktinėje, pasisakė apie Roko Jokubaičio dublerį ir mažesnės rotacijos naudojimą.

„Formalūs tikslai – vienokie, bet žinome, kad pas trenerių kolektyvą ambicijos yra didesnės ir tuo labai džiaugiamės, – apie rinktinės tikslus kalbėjo asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas. – Formalus tikslas yra ketveriukė, bet žinau trenerio ir kitų nuostatas – jie važiuoja medalių. Žinom ko reikia, ko neturime 10 metų. Tai yra ambicija, į kurią taikome.“

„Jau ne kartą minėjau – niekas nesikeičia – nesvarbu, kokią komandą surinkome, bandysime tuos planus, kuriuos stato federacija, įgyvendinti“, – pridūrė R. Kurtinaitis.

– Kokia situacija su Ignu Brazdeikiu?

– Manau, kad nespės praeiti reabilitacijos, bet jau kalbėjau ta tema. Labai reikalingas žaidėjas, bet aš, kaip treneris, nematau šansų šiais metais jam žaisti.

– Kiek žaidėjų turi garantuotas vietas rinktinėje?

– Nenoriu kalbėti tokiomis temomis ir klube niekada apie tai nekalbu. Yra vietos, yra sukviesti kandidatai ir visi turi „garantuotas“ ir „negarantuotas“ vietas. Kaip atrodys, tas ir žais. Kas tai dienai yra geresnis, tas ir turi važiuoti. Gal išskirtinį statusą turi Valančiūnas, nes jis yra ilgametis kapitonas, jau nekalbant apie jo žaidimo lygį. Jis yra mūsų vedlys. Matėme šio sezono pabaigą, kai per anksti pareiški kažkokius norus, atsitinka nelaimių. Nereikia ta tema kažko kalbėti. Visi tikslai aiškūs, Mindaugas nedrąsiai pasakė, bet yra logiška. Gal ne man kalbėti, bet visos rinktinės turi kalbėti dėl medalių. Tikslai turi būti tokie, o kaip jie yra įgyvendinti – pamatysime. Aš matau tokį sportininko gyvenimą.

– Sirgote, kad Jonas pasirašytų sutartį su „Panathinaikos“ ir galėtų nuo pradžios prisijungti?

– Sunku kalbėti ta tema, nes yra daug klaustukų. Nuo šiandien įsigaliojo mainai, toliau – diskusijos. Niekas galinio rezultato nežino. Kas jam būtų geriau? Jis ir taip individualiai gali pajudėti, NBA taisyklės neleidžia sportuoti su visais. Mes išspręsime šią situaciją, nematau didelės problemos. Man jau ganėtinai nemažai metų, bet aš minu dviratį, plaukioju baseine. Ar aš sportuoju, ar nesportuoju? Jonas palaiko fizinę formą, jis yra subrendęs ir žaidėjas su patirtimi, jis žino, ko jam reikia. Palaikyti formą yra lengviau, nei ją prarasti ir vėl atgauti. Aš gyvenime taip elgiausi, manau, kad jis irgi taip elgiasi.

– Kurioje pozicijoje matote Ąžuolą Tubelį?

– Ir ketvirtoje, ir penktoje. Aš pažiūriu „podcastus“, man įdomu, ką kalba, nesvarbu, ar tai pozityvu ar ne. Gyvenimas toks, kad kiekvienas gali pasakyti ką nori. Praėjusiame interviu galbūt ne visi suprato, ką pasakiau. Tada sakiau, kad yra „komanda su Jonu, ir be Jono“. Turėjau omenyje ne komandą aplamai, o komandą žaidime. Yra vienas penketas, kai žaisime su Jonu, kitas penketas – kai žaisime be Jono. Nemanau, kad Europos čempionate Jonas galės žaisti 40 minučių. Bus momentų, kai jo nebus aikštelėje. Tada matau lengvesnį penketą, mobilesnį, kur galėsime keistis ir pulti kitaip. Tai viskas yra taktikose. Su Jonu žaisime aikštelėje vienaip, be Jono – kitaip. Tubelis yra „under size‘as“, kuris gali uždengti ketvirtą ir penktą poziciją.

– Rokas Giedraitis jau nemažai metų yra sėkmingas Eurolygos žaidėjas, bet rinktinėje dar nesužibėjo. Ko jam reikia, kad jis būtų sėkmingas šioje komandoje?

– Jo karjera yra įspūdinga. Man sunku spręsti, kokioje jis yra sportinėje formoje, nes žaidė mažiau. Jis puikiai žaidė „Ryte“ su manim, bet tai buvo prieš daug metų. Tikiuosi jį pamatyti tokį, kokį mačiau prieš kažkiek metų. Jis nėra tapęs lėtesniu ar panašiai, jis tiesiog buvo komandoje, kur trūko žaidybinio laiko.

– Vieni treneriai naudoja ilgą rotaciją, kiti – mažesnę. Koks jūsų požiūris?

– Kiekviena rinktinė yra kitokia. Jeigu pamenate paskutines olimpines žaidynes, amerikiečiai dviejų žaidėjų net neleisdavo, bet ne dėl to, kad jie blogai žaidžia. Tiesiog pasirinkta 10 žaidėjų rotacija. Kartais galiu žaisti su visais 12, kartais užtenka 8. Dar Schilleris yra pasakęs, kad vienas rungtynes gali sužaisti 8 rungtynes, bet viso turnyro gal nesužaisi. Tas turnyras yra dėkingas, nes nėra taip, kaip prieš 20 metų, kai žaisdavome 3 rungtynes iš eilės, o tik tada laisva. Tada gal ir neužtenka 6-7 žaidėjų, bet dabar turime kitokius grafikus. Žaisime vienas rungtynes, tuomet turėsime laisvą dieną, žaisime dvi rungtynes, vėl laisva diena. Poilsis išdėstytas, galima žaisti 8-9 ar 10 žaidėjų. Bet priklauso ir nuo varžovo, todėl negalėčiau pasakyti, kad žaisime su visais 12. Pažiūrėsime.

– Kaip keičiasi pasiruošimo planas, lyginant su ankstesnėmis rinktinėmis?

– Pirma, padarėme tai, kad susirinkome anksčiau, nei buvo įprasta. Latviai irgi jau susirinkę, estai susirenka šiandien. Visos komandos suprato, kad vien talento neužtenka, prie jo reikia pridurti pasiruošimą. Žinau, kaip yra sunku tai padaryti žaidėjams, kurie neperseniausiai baigė čempionatus ir reikia atsistatyti. Na, bet toks jau mūsų, profesionalų, darbas. Vieni baigė anksčiau, kaip kad NBA, kai iškrenti pirmame atkrintamųjų rate, kiti – vėliau. Pagrindinis pasikeitimas – pasiruošimo laikas, o taktikas kiekvienas treneris turi kitas. Mūsų vizija – tikslus žaidimas, su kiekvienu žaidėju, kad jį išnaudoti. Žaidžiant su Jonu, atakuoti per jį ar pan. Nežinau, ką kiti treneriai stengėsi daryti, ko nedaryti, sunku spręsti, bet nenoriu žiūrėti į praeitį, o noriu žiūrėti į ateitį.

– Kokių savybių ieškosite Roko Jokubaičio dubleriui?

– R. Jokubaitis yra praėjęs labai gerą Šarūno Jasikevičiaus mokyklą. Jis yra disciplinuotas žaidėjas, dabar praėjo „Maccabi“ mokyklą, kur buvo suteikta galimybė kurti. Šiuo metu matau Žemaitį antru įžaidėju, dar turime Arną Veličką. Sekiau visą čempionatą. Jeigu anksčiau jam trūko solidumo, jis galėdavo suklysti, tai dabar žaidžia solidžiai. Norėtųsi turėti kūrėjus, bet tokių nėra. Turėsime neblogus išpildytojus. Reikės laikytis disciplinos, paduoti reikiamu metu kamuolį. Vieną turėsime kūrėją, du turėsime kaip vykdytojus.

– Kaip matote konkurencinę kovą tarp Blaževičiaus ir Biručio?

– Birutis man visada patiko, kad yra aktyvesnis, aktyviai gintis, greitas sugrįžti. Puolime jis neblogai žaidžia „pikenrolą“, bet gal ne visada yra pastebimas, tačiau man patinka, kaip jis kerta po krepšiu. Ta savybė jo tikrai yra gera. Mano visas žaidybinis stilius yra „pikenrolo“ žaidimas ir man reikalingas įžaidėjas bei penktos pozicijos žaidėjas, kuris gerai kerta. Blaževičius – truputį lengvesnis, bet turi neblogus išėjimus po krepšiu, vizualiai galbūt trūksta fizinio pasirengimo. Šito nepadarysi pasiruošimo metu, bet pažiūrėsime, kaip tie mūsų „centriukai“ konkuruos vienas su kitu.