Rapolas Micevičius nerimsta: su ramentais – į Ararato viršukalnę
Rapolas Micevičius nerimsta: su ramentais – į Ararato viršukalnę | asmeninio archyvo nuotr.
Rapolas Micevičius – pirmasis žmogus be kojos, įkopęs į Ararato kalną su ramentais? Bent jau gidas tos grupės, su kuria Lietuvos paralimpinės komandos narys R. Micevičius pasiekė Turkijoje stūksančią aukštikalnę, Rapolui teigė to savo gyvenime dar niekada iki šiol neregėjęs.
Lietuvos paralimpinės rinktinės snieglentininkas, prieš kelis metus, po nelaimingo atsitikimo netekęs dalies kojos, tarpsezonį paįvairino iššūkiu – kopimu į Ararato viršukalnę, esančią 5165 metrų aukštyje.
„Į 4900 metrų aukštį užlipau su ramentais, nes, išvažiuojant į kelionę, pablogėjo koja, jos dėl žaizdų tiesiog negalėjau įkišti į protezą, negalėjau priminti tos kojos. Taigi, iki 4900 metrų kopiau su ramentais, o paskutinius 239 metrus su pagaliukais. Galvojau, kad man nepavyks, bet sukaupiau visas jėgas ir padariau tai. Turbūt esu pirmas žmogus, taip užlipęs į Araratą. Bent jau mūsų gidas sako nieko panašaus iki šiol nematęs“, – šypsodamasis apie savo pasiekimą pasakojo Rapolas.
Sportininkas prisipažįsta: šiam iššūkiui specialiai nesirengė, nes dėl sezono pabaigoje patirtų traumų dar negalėjo sportuoti visa jėga.
„Dalis grupės – sportininkai, kurie bėga maratonus, dalyvauja „Iron Man“ varžybose, tai jie fiziškai visada gerai pasirengę. Kita dalis, kuri nesportuoja taip intensyviai, kopimui ruošėsi tris mėnesius – bėgiojo, mynė dviračius, žodžiu, darė viską, kas reikalinga tinkamai pasiruošti šiam iššūkiui.
Rapolas pasakoja, kad nepaisant to, dviems grupės dalyviams teko kopimą baigti įveikus kiek daugiau nei 4000 metrų aukštį – organizmai pasakė „stop“, kai pradėjo trūkti deguonies.
„Ties 4800 metrų pajutau, kad jėgos išseko, bet kartojau sau „dar 10 metrų, dar 10 metrų“ ir kažkaip pavyko. Paskutinius porą šimtų vertikalių metrų kopėme su vadinamosiomis „katėmis“ ant batų. Kai jau pasiekėme viršūnę, buvome gal labiau pavargę nei laimingi. Manau, kad šita kelionė buvo labiau apie patį procesą – kopimą, pačią kelionę“, – šypsosi Rapolas.
Rapolą labiau nustebino ne kopimas aukštyn, o nusileidimas nuo Ararato viršukalnės žemyn. Kelionė atgal nebuvo nei tokia sklandi, nei lengva, kokių sportininkas tikėjosi.
„Žemyn leidomės keturiese, spaudžiant 25 laipsniams šalčio, pučiant stipriam vėjui ir tvyrant tirštam rūkui. Užšąlo mūsų vanduo, tad 7 valandas buvome be vandens. Miego labai trūko. Nusprendėme dalį kelio iki apačios įveikti arkliais, bet po 200 metrų pakeitėme sprendimą, nes arklys baidėsi, spardėsi ir bandė mesti mane iš balno. Tikriausiai būčiau numiręs jeigu būčiau ten kritęs. Teko atsisakyti šio sumanymo ir grįžti taip pat kaip ir užkopiau – su ramentais“, – pasakoja R. Micevičius.
Rapolas Micevičius yra Lietuvos paralimpinės rinktinės snieglentininkas, iškovojęs teisę dalyvauti 2026 m. Milano Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Lietuva į žiemos žaidynes grįš po 32 metų pertraukos.
