Šarūnas Jasikevičius palygino pergales su „Fenerbahče“ ir finalo ketverto sezoną su „Žalgiriu“: „Man tai buvo labai svarbu, nes norėjau kažką padaryti savo gimtajam miestui“

 Su Stambulo „Fenerbahče“ ekipą viską praėjusiame sezone laimėjęs Šarūnas Jasikevičius lankosi Graikijoje, kur kalbėjosi su „Gazzetta.gr“ žurnalistu bei papasakojo apie iškovotą Eurolygos titulą bei prisiminė savo etapą Kauno „Žalgiryje“, su kuriuo pateko į Eurolygos finalinį ketvertą.

„Gazetta.gr“ žurnalistas praėjusį sezoną įvardino kaip sėkmingiausią Š. Jasikevičiaus trenerio karjeroje, kadangi jis laimėjo ne tik Eurolygą, bet triumfavo ir Turkijos čempionate bei Turkijos taurėje, tačiau treneris teigė, kad nors pagal titulus jis toks ir yra, bet emociškai tai lygiuojasi su sezonu gimtojo miesto komandoje.

„Jei kalbame apie titulus, tai, be abejonės, yra sėkmingiausias sezonas, – sakė Š. Jasikevičius. – Nėra jokių klausimų dėl to. Ir tikriausiai tai tas sezonas, apie kurį žmonės kalba, bet treneriai galvoja kiek kitaip. Mes žinome darbą, kurį atliekame ir kartais net jei nelaimi titulo, vis tiek jautiesi labai patenkintas savo darbu arba jei pats save kritikuoji, gal jautiesi ne taip jau gerai. Bet kalbant apie titulus, prisiminimus, reikšmę – visa tai dera kartu su mano sezonu „Žalgiryje“, kai pasiekėme finalo ketvertą. Man tai buvo labai svarbu, nes norėjau kažką padaryti savo gimtajam miestui, bet šis sezonas yra istorinė patirtis. Dėl to nėra abejonių.“

– Su kokiu nusiteikimu treneris, kuris per penkis bandymus per septynerius metus taip ir nelaimėjo finalo ketverto, šeštą kartą eina į šį etapą? Ar peržvelgėte, kas anksčiau neveikė? Ar keitėte taktiką? Galbūt pasikeitė Jūsų santykis su žaidėjais?

– Visų pirma, nėra gerai kalbėti apie save, bet patekti į finalo ketvertą penkerius metus iš eilės – tai jau yra milžiniška sėkmė. Kai laimėjome titulą, sakiau, kad mane šiek tiek laikė pralaimėtoju – penki finalo ketvertai ir jokios pergalės. Toks gyvenimas. Tai nėra teisinga, nes patekti į finalo ketvertą yra didžiulis pasiekimas bet kuriam treneriui. Tai lyg pusė titulo.

Kartais lūkesčiai ir tai, ką žmonės kalba – skiriasi. Aš buvau labai laimingas dėl darbo, kurį atlikome Barselonoje ar Kaune. Ir dabar visi turi vieniems metams užsičiaupti. Tik tiek.

– Tačiau daugelis jūsų žaidėjų, kurie buvo komandoje ir praėjusį sezoną, sako, kad šiek tiek pasikeitė jūsų elgesys su jais. Pasikeitė laisvė, kurią jiems suteikėte.

– Kaip ir visame pasaulyje – istorija jau parašyta. Kai buvau žaidėjas, jei nelaimėdavau, tai todėl, kad blogai gyniausi ar per ilgai laikiau kamuolį. Visada galima ką nors prikišti. Jei laimėdavau kaip žaidėjas – mano energija užkrečiama, aš puikus įžaidėjas. Viskas, ką turi padaryti – tai laimėti, tada visi nutils. Treneriui tas pats. Prieš tai buvau tas, kuris spaudžia savo žaidėjus per stipriai, riboja jų laisvę. Dabar laimėjau – staiga tapau labai geras. Taip nėra. Ir tai – blogoji gyvenimo bei žurnalistikos pusė.

– Ko jus išmokė šis sezonas kaip trenerį?

– Kiekvienais metais turi mokytis. Ši komanda buvo mažiau talentinga nei visos komandos, kurias treniravau Barselonoje. Mano nuomone, tai komanda su daugiausiai charakterio, geriausiomis treniruotėmis, stipriausiomis asmenybėmis. Jie sugebėjo pakilti. Mes žaidėme turbūt patį paprasčiausią krepšinį. Kiti dalykai tiesiog atsistojo į vietas. Kitos komandos irgi žaidžia – tu nesi aikštėje vienas. Gal šįkart kai kurie dalykai susidėliojo taip, kaip anksčiau nesusiklostė. Bet, kaip sakiau, mes ir toliau būsime savimi – kaip trenerių štabas, kaip aš pats. Ir dabar, tik todėl, kad laimėjau, nesu geresnis nei prieš išvykdamas į Abu Dabį. Aš tas pats žmogus.

– Dabar, kai laimėjote Eurolygą, kai turite pirmą tokio lygio patirtį, ar galite tai laikyti pačia sėkmingiausia?

– Kaip ir sakiau – tai blogas klausimas. Kodėl tai sėkmingiausia patirtis? Tik todėl, kad mes laimėjome?

– Rezultato prasme – taip.

– Rezultato prasme – taip. Todėl visi dabar gali užsičiaupti. Tiek ir tereikia.

– Kokie yra pagrindiniai dalykai, kurių reikia komandai sezono pradžioje, kad padidėtų šansai patekti į finalo ketvertą? Ir kas, Jūsų nuomone, šį kartą nulėmė pergalę?

– Jei žiūrėtume į mūsų sezoną, viskas buvo atvirkščiai. Sezoną pradėjome blogai – traumos, neužbaigta sudėtis. Bet gal vienas iš raktų, kaip visada, yra didžiausias klišinis pasakymas – reikia išlikti vieningiems. Mes išlikome vieningi – su generaliniu direktoriumi, vadovybe, žaidėjais. Išlikome vienybėje. Ir tada atėjo sausis – staiga viskas pradėjo veikti. Atsirado papildymų. Nėra jokios formulės. Tiesiog reikia dirbti, tęsti, eiti pirmyn. Nėra jokios formulės.

– Užkopti į viršūnę – sunku, bet dar sunkiau ten išlikti. Kaip atrodys jūsų vasara, žinant, kad teks pakeisti pagrindinius žaidėjus (Nigelis Hayesas-Davisas, Marko Guduričius, Errickas McCollumas, – aut. past), kurie atliko lemiamą vaidmenį šiame sėkmingame kelyje?

– Vasaros visada tokios. Kiek tai susiję su krepšiniu, planą kuri kartu su generaliniu direktoriumi. Turi turėti planą A, planą B, planą C. Deja, „Fenerbahče“ jau pereina prie plano C. Bet viskas gerai. Galbūt planas C taps geriausiu. Nieko nežinome. Mes tiesiog nuolat dirbame. Atrodo, kad viskas nesusiklosto taip, kaip tikėjomės – ypač po to, kai išvyko Nigelis ir Marco, bet toks jau tas gyvenimas.

– Kalbant apie N. Hayesą-Davisą – jis papasakojo puikią istoriją po finalo ketverto. Nežinau, ar jo išvykimo pasigesite labiausiai, bet jis minėjo, kad jūsų bendras kelias „Žalgiryje“ ir „Barcelonoje“ tam tikru momentu baigėsi ne pačiu geriausiu būdu, bet tai padėjo Nigeliui visiškai pakeisti savo požiūrį į sportą kaip žmogui.

– Nigelis yra žmogus, kuris visada ieško motyvacijos. Tai yra geriausia jo savybė. Jis pažvelgs į šią kėdę ir svarstys, kaip galėtų ją paversti motyvacija sau. Tai nuostabu. Tai viena iš daugelio geriausių jo savybių. Aš jo pasigesiu labiausiai. Be jokių abejonių. Jis buvo mano geriausias žaidėjas. Mes turėjome ne tik puikius santykius, turėjome puikią draugystę ir už aikštės ribų. Manau, jis manimi pasitiki 100 procentų. Aš juo taip pat. Bet toks jau tas gyvenimas.

– Ką manote apie Eurolygos pokyčius? 20 komandų kitą sezoną, galbūt 22 ar 24 dar kitais metais, 10 dvigubų savaičių, 38 rungtynės.

– Mes visi suprantame dabartinę situaciją su NBA Europoje, su Eurolyga. Man tai nepatinka, bet tai vienintelis kelias, kurį Eurolyga gali pasirinkti. Todėl mes visi turime užsičiaupti ir tai padaryti. Kitą sezoną tai bus blogiausias sezonas. Ir sunkiausias. Bet dėl Eurolygos ir Europos krepšinio išlikimo – privalome tai padaryti.

– Finalo ketvertas ar atkrintamosios?

– Tokiam treneriui kaip aš – be abejo, atkrintamosios. Bet to padaryti negalima. Vėl daugiau rungtynių. Mes jau ir taip virš normos.

– Kas jūsų didžiausi varžovia dabar, kaip treneriui?

– Mano dvi ikonos – Željko (Obradovičius, – aut. past.) ir Xavi (Pascualis, – aut. past.). Lengvas klausimas.