Karštis FIFA pasaulio klubų taurės metu: kaip su tuo tvarkosi žaidėjai ir ko galima pasimokyti 2026 m. pasaulio čempionatui?

 Karščio banga, pastarosiomis dienomis apėmusi Jungtines Amerikos Valstijas, sukėlė nerimą žaidėjams ir sirgaliams FIFA klubų pasaulio taurėje. Kad suvaldytų ekstremalią kaitrą, futbolininkai gaubėsi ledo šaltumo rankšluosčiais arba rankas ir kojas kišo į kibirus su ledu. Karštis Šarlotėje antradienį buvo toks stiprus, kad net Harry Kane’as įmerkė į ledą galvą.

Sinsinačio TQL stadione Dortmundo „Borussia“ atsarginiai futbolininkai pirmąjį kėlinį stebėjo iš rūbinės, o ne nuo suolo, kad išvengtų kaitros prie aikštės. Dortmundo treneris Niko Kovacas sakė, kad „prakaitavo kaip po pirties“, kai jo komanda iškovojo pergalę 32 laipsnių karštyje.

Both Bayern Munich and Borussia Dortmund’s substitutes have had to watch games indoors at the Club World Cup due to the extreme levels of heat 😳

The heat is no joke at the CWC 🥵 pic.twitter.com/dH738Ok1UJ

— Pubity Sport (@pubitysport) June 25, 2025

Ketvirtadienį Turino „Juventus“ – „Manchester City“ rungtynes nuo 21.50 val. stebėkite per TV3, o dar daugiau FIFA pasaulio futbolo klubų taurės rungtynių parodys Go3.

Po rungtynių su Paryžiaus „Saint-Germain“ Pasadenoje, šalia Los Andželo, Madrido „Atletico“ saugas Marcosas Llorente teigė, jog oras buvo „nepakeliamas. Klaikiai karšta. Net nagus ant kojų skaudėjo“.

Filadelfijoje Londono „Chelsea“ žaidė prie maždaug 36 laipsnių temperatūros, kuri, kaip prognozavo sinoptikai, jautėsi labiau kaip 41 laipsnis.

„Dėl oro beveik neįmanoma treniruotis ar rengti užsiėmimų, – pirmadienį žurnalistams sakė „Chelsea“ treneris Enzo Maresca. – Šįryt treniruotė buvo labai, labai, labai trumpa.“

Tačiau ką iš tiesų karštis daro sportininko kūnui? Ir kokią realią grėsmę jis kelia?

„The Athletic“ paaiškino, ką tai reiškia tolesnei FIFA klubų pasaulio taurei bei artėjančiam pasaulio čempionatui, kuris kitąmet vyks daugiausia JAV, taip pat Kanadoje ir Meksikoje.

Bet kokios fizinės pastangos karštyje didina kūno temperatūrą.

„Poilsio būsenoje žmogaus kūno temperatūra yra apie 37 laipsnius, – „The Athletic“ sakė daktaras Chrisas Tyleris, Londono Roehamptono universiteto aplinkos fiziologas, ekspertas, tiriantis karščio poveikį elitiniams sportininkams. – Daugelis žmonių susiduria su problemomis, kai kūno temperatūra pakyla 2–3 laipsniais, tad mūsų organizmas turi gana siaurą tolerancijos ribą.

Tiesą sakant, nėra taip lengva įkaitinti kūną iki tokios ribos, bet vienas būdas tai padaryti – greitai judėti esant karštoms oro sąlygoms.“

Ryškiausias tokio įkaitimo padarinys – širdies ritmo padidėjimas. Pasak C. Tylerio, taip nutinka todėl, kad organizmas nukreipia daugiau kraujo į odą, kad išsklaidytų perteklinę šilumą (dėl to kai kurie žmonės sušilus tampa labai raudoni).

Tai reiškia, kad kūno viduje lieka mažiau kraujo, o ypač širdyje, kuri tuomet turi dirbti dar sunkiau, kad aprūpintų deguonimi dirbančius raumenis. Todėl ta pati treniruotė ar rungtynės karštyje tampa daug sunkesnės nei vėsiomis sąlygomis ir tai jaučiama iš karto.

Profesionaliems futbolininkams labiausiai matomas poveikis – gausus prakaitavimas. Jų organizmas pradeda prakaituoti anksčiau ir intensyviau, bandydamas atsivėsinti.

Pasak buvusio Londono „Tottenham“ medicinos ir sporto mokslo vadovo Geoffo Scotto, žaidėjai per rungtynes, net ir esant vėsesniam orui, netenka mažiausiai dviejų litrų skysčių.

„Kai oras tampa tikrai karštas ir drėgnas, per vienas rungtynes šis kiekis gali padidėti iki penkių litrų“, – „The Athletic“ teigė G. Scottas.

Tačiau kartu su vandeniu iš organizmo pasišalina ir elektrolitai – tokie kaip natris, chloridas, kalis – jų netekimas kelia didelį susirūpinimą. G. Scottas pasakoja, kad likus kelioms dienoms iki rungtynių ir ypač rungtynių dieną, komandos deda visas pastangas, kad žaidėjai nuolat gertų vandenį ir sportinius gėrimus, turinčius reikiamą elektrolitų kiekį.

„Dabar įprasta atlikti žaidėjų prakaito analizę – taip nustatoma, kurie prakaituoja daugiau ir kurie praranda daugiau elektrolitų, kad būtų galima tiksliai pritaikyti papildus ir skysčius kiekvienam individualiai“, – sako G. Scottas.

Jei žaidėjas patenka į „dehidratacijos zoną“, gali pasireikšti galvos svaigimas, nuovargis, mėšlungis, tačiau G. Scottas pastebi, kad dar iki to pasireiškia aiškūs ženklai: „Pirmiausia sumažėja intensyvus bėgimas, o esant labai aukštai temperatūrai nukenčia ir techniniai įgūdžiai – krenta žaidimo kokybė. Taip pat greičiau atsiranda nuovargis.“

Nors gausus prakaitavimas gali sukelti dehidratacijos riziką, jis kartu ir reikalingas – jei prakaitas garuoja nuo odos, kartu su juo iš organizmo pasišalina ir dalis šilumos. Tačiau C. Tyleris paaiškina, kad esant aukštai drėgmei, prakaitas nebegali garuoti, nes ore jau per daug drėgmės.

„Taigi žaidėjai prakaituoja, bet vietoj to, kad prakaitas garuotų, jis tiesiog teka nuo kūno. Taip jie netenka skysčių, bet šiluma lieka“, – aiškino C. Tyleris.

Jeigu kūno temperatūra per daug pakyla ir nėra suvaldoma, gresia šilumos smūgis.

„Kai visas kraujas nukreipiamas į odą, kraujotakos sistemoje lieka mažiau kraujo tūrio, – aiškina G. Scottas. – Ir čia problema – krenta kraujospūdis. Paprastas žmogus, eidamas pasivaikščioti ir pasiekęs tokią ribą, sustotų. Bet šie vaikinai (rungtynių metu) negali sustoti, todėl rizika jiems didesnė.“

Kad prisitaikytų prie karščio, sportininkai keičia savo žaidimo stilių. Futbole karštyje vidutinis nubėgtas atstumas sumažėja, o žaidimas tampa labiau orientuotas į kamuolio kontrolę, aiškina C. Tyleris.

„Geros komandos prisitaiko taktiškai. Pavyzdžiui, tenise geri žaidėjai priverčia varžovą daug judėti. Futbole – jei esi „Manchester City“, gali žaisti lėtai, išlaikyti kamuolį ir priversti varžovus lakstyti paskui tave 90 minučių“, – sakė C. Tyleris.

Yra ir fiziologinių pokyčių – kūnas tampa efektyvesnis. Vienas iš jų – kraujo plazmos tūrio padidėjimas, dėl ko organizmas turi daugiau kraujo nei prieš tai.

„Kai turi daugiau kraujo, gali dalį jo skirti odai, o dalį – dirbantiems raumenims, nespartinant širdies darbo, – sako C. Tyleris. – Tai reiškia, kad širdies ritmas nepakils taip smarkiai.“

Taip pat keičiasi ir prakaito sudėtis – jis tampa skystesnis, prarandama mažiau svarbių elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis.

Šie prisitaikymai padeda sumažinti fizinį krūvį, bet tam reikia laiko.

„Kiek tiksliai – sunku pasakyti, – sako C. Tyleris. – Bet atrodo, kad reikėtų bent 5–7 dienų, kad vyktų reikšmingi pokyčiai. Net ir po dviejų savaičių organizmas dar toliau adaptuojasi.“

Kadangi nuo daugumos Europos lygų sezono pabaigos (gegužės pabaigoje) iki FIFA klubų pasaulio taurės pradžios birželio 14-ąją praėjo labai nedaug laiko, dauguma komandų neturėjo pakankamai laiko aklimatizacijai.

Taip pat svarbu tai, kad daugelis turnyro komandų atvyksta iš šalių, kur klimatas vėsesnis nei varžovų iš Pietų ir Centrinės Amerikos, Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų.

C. Tylerio, kurio tyrimai orientuoti į žmonių reakciją į ekstremalų karštį ir šaltį, teigimu, idealiu atveju tokio lygio turnyrui sportininkai turėtų turėti bent dvi savaites „karščio adaptacijos treniruočių“.

Tam naudojamos karščio palapinės ar specialios kameros, kurios atkartoja sąlygas, su kuriomis susidurs žaidėjai. Naudojami ir šilumos lempų spinduliai, imituojantys saulę. Temperatūra jose gali siekti 35–50 laipsnių, o drėgnumas pakyla nuo 30 iki 80 proc. per vieną seansą.

Būtent tokią metodiką pasirinko naujasis Anglijos rinktinės treneris Thomasas Tuchelis, kai birželį stovykloje futbolininkai atliko fizinio pasirengimo testus karštyje. Buvo analizuojami jų prakaito kiekiai ir sudėtis.

„Idėja yra atlikti įprastas treniruotes (kiek įmanoma) įkaitintame, bet saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje. Ilgainiui žaidėjų organizmas fiziologiškai prisitaiko ir atvykus į karštą klimatą adaptacija toliau tęsiasi“, – pasakojo C. Tyleris.

„Manchester City“ bandė greitinti šį procesą, surengdami vidurdienio treniruotes kaitros alinamoje Floridoje, jų bazėje Boca Ratone, netoli Majamio.

Turino „Juventus“ treniravosi tokiu pačiu laiku, kokiu vyks jų rungtynės. Anglijos gynėjas Lloydas Kelly žiniasklaidai pasakojo, kad komanda pastarąsias 10 dienų treniravosi pačiu karščiausiu paros metu.

„Aerobinis pasirengimas visada yra privalumas, – sako C. Tyleris. – Tad jei esi elitinis sportininkas, tavo tolerancija karščiui jau savaime didesnė. Tai gali dar labiau apsunkinti padėtį tokioms komandoms kaip „Auckland City“ iš Naujosios Zelandijos, kurių žaidėjai nėra profesionalai – jų fizinis pasirengimas mažesnis nei kitų komandų.“

Pasaulio futbolo valdymo institucija FIFA taiko taisyklę: kai šlapio termometro rutulio temperatūra (WBGT – indikatorius, apimantis oro temperatūrą, drėgnumą, vėją ir saulės spinduliuotę) viršija 32 laipsnius, rungtynių metu privalomos atvėsimo pertraukos.

FIFA taip pat informavo, kad jos medikai nuolat bendrauja su klubais dėl karščio valdymo ir aklimatizacijos bei bendradarbiauja su vietos sveikatos apsaugos institucijomis.

Iš žaidėjų perspektyvos, ši klubų pasaulio taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš pasaulio čempionatą – galimybė pajusti, ko galima tikėtis didžiausiame futbolo turnyre.

Turnyro metu tapo akivaizdu: sunkiausias priešininkas gali būti ne kita komanda, o karštis, o pasiruošimas tam turi prasidėti jau dabar.

Parengta pagal „The Athletic“ žurnalistės Sarah Shephard straipsnį.