LLAF prezidentas Skrabulis – apie lengvaatlečiams pozityvų pusmetį, istorinius pasiekimus ir stadioną

 Lengvosios atletikos vasaros sezonas dar tik įsibėgėja, tačiau Lietuvos lengvaatlečiai nesiliauja perrašinėti istorijos metraščių. Šiemet pagerinta jau 13 nacionalinių rekordų, o vienas iš jų tapo ir pasaulio rekordu, kai disko metikas Mykolas Alekna prieš 2 mėnesius įrankį nusviedė 75 metrus 56 centimetrus.

Žiemą Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo pasaulio uždarų patalpų čempionate, ketvirtą vietą užėmusi trišuolininkė Dovilė Kilty puikiai pasirodė Europos uždarų patalpų čempionate, o stadione, Europos metimų taurės varžybose, disko metikas Martynas Alekna iškovojo bronzos medalį.

Po olimpinio sezono į varžybas sugrįžusiems sportininkams jau netrukus prasidės išbandymų metas – birželio 18 dieną elitiniai šalies lengvaatlečiai dalyvaus Kaune vyksiančiose „World Athletics“ kontinentinio turo varžybose „Cosma Cup“, o birželio 26–29 d. geriausi lengvaatlečiai atstovaus Lietuvai Europos komandiniame čempionate. Šis vyks Madride (Ispanija), o Lietuva pirmą kartą varžysis stipriausiame divizione.

Šiemet Lietuvos čempionatas vyks rugpjūčio 1–3 d. atnaujintame Palangos stadione, o šis startas bus bene paskutinis testas prieš svarbiausias metų varžybas – pasaulio čempionatą. Planetos pirmenybės rugsėjo 13–21 d. bus surengtos Tokijo (Japonija) olimpiniame stadione.

Lengvosios atletikos aktualijas ir sezonui keliamus tikslus apžvelgė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Pastarasis akcentavo Europos komandinio, Lietuvos bei pasaulio čempionatų svarbą, patekimo kriterijus bei neišvengiamai gerėsiančius sportininkų rezultatus.

– Šiemet lengvaatlečiai pagerino jau 13 Lietuvos rekordų. Kaip šis skaičius nuteikia prieš pagrindinius startus?, – lengvoji.lt paklausė E. Skrabulio.

– Baigėsi 2024-ieji ir visa bendruomenė gyveno įspūdžiais iš olimpinių žaidynių. Pasiekimai Paryžiuje mums buvo neblogi – turėjome ir nemažą komandą, ir olimpinį medalį, ir olimpinį rekordą, kuris buvo pagerintas. Dažniausiai mūsų metų pradžia būna ramesnė, nes lengvoji atletika turtingesnė vasarą. Žiemą mažiau rungčių, startuojančių sportininkų ir varžybų. Be to, trumpesnis sezonas.

Tai, kad pasiekta tiek nacionalinių rekordų – labai džiugina. Visi rekordai ir visos rungtys vienodai džiugina. Žinoma, turime ir tokį rekordą, kuris tapo pasaulio rekordu, o tai tikrai išskirtinis atvejis. Turėjome ir pernai pasaulio rekordą, o šiemet jį gerinome net du kartus. Tai parodo, kad pasauliniame lygyje turime aukščiausio lygio sportininkų. Nacionaliniai rekordai yra kelio pradžia į aukščiausias vietas tarptautinėse varžybose.

Jie parodo, kad sportininkai tobulėja. Rekordas yra pozityvus dalykas, todėl sportininkams visada linkiu asmeninių rekordų, kurie peraugtų į šalies rekordus ar net pasaulio, kaip pademonstravo Mykolas Alekna.

Svarbu paminėti, kad žiemą neturime gerų sąlygų varžytis. Kaune tik visai neseniai atidarytas pirmas geras maniežas Lietuvoje, o jame galėjome pasiekti ir dar kelis rekordus.

– Kuriose rungtyse matote didžiausią progresą?

– Adas Dambrauskas Europos čempionate, tikrai labai aukšto lygio varžybose, pakartojo Lietuvos rekordą. Pakankamai jaunas sportininkas, todėl jo progresas negali likti nepastebėtas. Jeigu jis bus sveikas ir toliau eis šia linkme, tai tikrai gali įsiveržti į Europos sprinterių elitą. Viskas yra jo ir trenerių rankose, o federacija visais būdais maksimaliai prisideda. Sprinte yra labai aukšta konkurencija. Daug kas mėgsta sakyti, jog Lietuva yra metikų šalis, bet lengvoji atletika turi daugiau nei 40 rungčių. Mes nenorėtume būti vienos rungties federacija, todėl kiekvienas sportininkas turi teisę varžytis. Labai džiaugiamės, kad į svarbiausias metų varžybas patenka labai skirtingų rungčių lengvaatlečiai. Tai rodo, kad turime galimybes ir talentus.

– Ar jau galima vertinti ir daryti išvadas apie pirmuosius vasaros sezono rezultatus?

– Sakyčiau, kad dar truputuką ankstoka. Tik tik tik įsibėgėja vasaros sezonas, o jis bus labai ilgas. Svarbiausias metų startas, pasaulio čempionatas, bus rugsėjo antroje pusėje. Tai iššūkis sportininkams, nes norint patekti į čempionatą, reikia turėti normatyvą arba daug reitingo taškų. Vadinasi, jie turi daryti bent du pikus per sezoną: varžytis birželį ir liepą bei siekti normatyvo arba jau minėtų reitingo taškų. Vėliau lauks pasiruošimo ciklas prieš pasaulio čempionatą.

Dabar susilaikyčiau nuo komentarų, nes tik prasideda sezonas, o daugelis dar nestartavo arba startavo nedaug. Artimiausiomis savaitėmis varžybų padaugės. Reikia pripažinti, kad dėl traumų praradome dvi nacionalinės rinktinės lyderes, o trauma yra labai skausmingas dalykas visiems. Tiek Airinė Palšytė, tiek Greta Karinauskaitė – savo rungčių lyderės ir abi labai reikalingos komandai – šiais metais negalės prisidėti prie rinktinės. Tikėtina, kad jų nebus svarbiausiose metų varžybose.

– Birželio 18 d. Kaune bus pirmą kartą surengtos „World Athletics“ kontinentinio turo varžybos „Cosma Cup“. Kaip jos padės mūsų sportininkams ir kiek tai yra istorinis pasiekimas visai Lietuvai?

– Pagal dabartinę reitingų sistemą, sportininkams reikia dalyvauti aukščiausio rango varžybose ir rinkti papildomus reitingo taškus. Mūsų lengvaatlečiai startų ieško užsienyje, o čia varžybos bus jų šalyje, stadione ir net sektoriuje. Manau, kad tai yra didelis privalumas siekiant aukštų rezultatų.

Organizatoriams tokios varžybos kelia daug iššūkių – tiek finansinių, tiek logistinių, nes platus rungčių spektras ir tikėtina, kad dalyvaus sportininkai iš daugiau nei 30 skirtingų šalių. Jeigu tokios varžybos taps tradicinėmis, tai jos prisidės prie lengvosios atletikos populiarinimo. O pagrindinis tikslas – duoti galimybę mūsų sportininkams varžytis aukšto rango varžybose su gera konkurencija.

Esame turėję kelis įvairių amžiaus grupių čempionatus Lietuvoje, kurie parodė, kad palaikymas ir namų sienos tikrai netrukdo. Norint nugalėti, reikia būti geroje sportinėje formoje, reikia ir sėkmės, bet namuose tai padaryti – gražiau, maloniau ir, gal netgi, lengviau psichologine prasme.

– Iki Europos komandinio čempionato lieka mažiau nei dvi savaitės. Ar esate patenkintas rinktinės kandidatais ir potencialia komanda?

– Šis Europos komandinis čempionatas yra istorinis iššūkis Lietuvos lengvaatlečių rinktinei. Pirmą kartą istorijoje patekta tarp 16-os stipriausių, kaip aš sakau – į Superlygą. Tarp grandų, kurie turi keliolika ar keliasdešimt kartų didesnį gyventojų skaičių bei labai gilias lengvosios atletikos tradicijas. Varžysimės su jais vienoje lygoje, o tai įrodo, jog esame pakankamai stiprūs. 37 rungtys ir kiekvienoje rungtyje turi būti sportininkas arba komanda, jeigu tai yra estafetė.

Mes planuojame deleguoti apie 50 sportininkų, o visą komandą, su treneriais ir aptarnaujančiu personalu, sudarys apie 70 narių. Nekalbu apie finansinius ir logistinius iššūkius, nes esminė detalė yra surinkti kiekvienoje rungtyje po stipriausią lengvaatletį. Labai tikiuosi, kad visi stipriausi mūsų lengvaatlečiai gins rinktinės spalvas. Čia yra mažoji olimpiada. Jeigu patektų futbolo rinktinė tarp 16-os stipriausių Europoje, tai čia tas pats būtų. Tai yra kosmosas. Mums išsilaikyti toje lygoje bus labai nelengva, bet jeigu bus visi stipriausi ir lydės sėkmė, tai turime šansą pakovoti dėl išlikimo.

– Ar tikslas išlieka toks pats – neiškristi iš aukščiausio diviziono?

– Tikslas yra kovoti ir siekti geriausio rezultato. Kiekvieno sportininko indėlis į taupyklę yra neįkainojamas. Ar tai 16 taškų už pirmą vietą, ar netgi 1 taškas už šešioliktą vietą, gali būti lemtingas. Mes, kai patekome į Superlygą, puse taško aplenkėme kitą komandą, kuri liko už borto. Iki paskutinės rungties buvo neaišku, o pačios varžybos yra labai įdomios ir intensyvios. Įdomu stebėti ir sirgti už savo komandą. Ten sportininkai startuoja ne kiekvienas už save, o už komandą. Tai yra komandinis čempionatas, nors rungtys ir atskiros – išskyrus estafetes. Vienos iš svarbiausių metų varžybų mums.

– Praėjo beveik 2 metai nuo Europos komandinio čempionato Chožuve (Lenkija). Kaip jį prisimenate?

– Puikiai prisimenu tą čempionatą, kuriame pakilome į aukščiausią lygą. Ta drama ir neaiškumas išsilaikė iki paskutinių sekundžių. Varžybos vainikuotos mūsų pergale ir patekimu tarp stipriausių valstybių. Visgi, Lenkijoje turėjome geras sąlygas ir stadioną, bet jis buvo apytuštis. Kiek žinau, šiuo metu Madride jau parduota daugiau nei 80 proc. bilietų. Labai jaukus stadionas, o toks žiūrovų palaikymas suteiks varžyboms fantastiško žavesio ir įtampos.

– Bene svarbiausias lengvaatlečių startas Lietuvoje, nacionalinis čempionatas, rugpjūčio pirmomis dienomis vyks atnaujintame Palangos stadione. Ar nauja danga gali prisidėti prie geresnių rezultatų?

– Sąlygos lengvojoje atletikoje turi labai didelę įtaką rezultatams. Sektorių, bėgimo takų kokybė yra neatsiejama aukšto rezultato dalis. Labai smagu, kad Palangos savivaldybė sugebėjo iš pagrindų atnaujinti visą stadioną su nauja danga ir sektoriais. Federacija, kaip partneriai, nusprendė, kad mažiausiai penkis metus Palanga taps lengvosios atletikos vasaros čempionatų sostine. Tai yra geriausia bazė varžytis mūsų sportininkams, o čempionatas yra vienas svarbiausių metų renginių nacionaliniame lygmenyje.

Visi stipriausi privalo čia startuoti, nes varžybos suteikia daug papildomų reitingo taškų. Manau, kad mūsų sportininkai, kurie startuoja „Deimantinės lygos“ bei kitose komercinėse varžybose, turi būti čia, Lietuvoje, prie savų žiūrovų. Tai yra privaloma sąlyga, kuri daro Lietuvos čempiono titulą ar medalį svaresniu. Čempionatai yra pakelti į naują kokybės lygį ir mes jį stengsimės išlaikyti.

– Ką galima pažadėti Lietuvos čempionato dalyviams ir žiūrovams?

– Federacija prisideda prie dalyvių aukšto sportinio meistriškumo planų įgyvendinimo finansiškai. Jie pagal sutartis privalo startuoti nacionaliniame čempionate, nes tai yra pareiga. Tam mes ir ruošiame sportininkus kartu su valstybe ir kitais partneriais. Norint sudominti žiūrovą, reikia, kad visi geriausi lengvaatlečiai būtų čempionate. Dėl to mes ir rengiame čempionatą Palangoje, nes tai yra vienintelė bazė Lietuvoje, kuri atitinka mūsų keliamus bent jau minimalius kokybės reikalavimus. Antra vertus, mes žinome, kad Palanga yra Lietuvos vasaros sostinė. Yra daug žmonių, kurie tuo metu vyksta į Palanga ir turi daug laisvo laiko. Jeigu mes turėsime savo žvaigždes, tai tikiu, kad daug lietuvių, kaip ir pastaraisiais metais, mielai ateis į stadioną.

– Gegužę duris atvėrė Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, netrukus bus atnaujintas ir Palangos stadionas. Lengvosios atletikos infrastruktūros aspektu, ar tai yra žingsnis į priekį?

– Vienareikšmiškai. Stipriai stipriai pavėluotas, maždaug 30 metų, bet tai yra žingsnis į priekį. Negalime nesidžiaugti greitu ir kokybišku Kauno maniežo atsiradimu, negalima nesidžiaugi Palangos stadiono renovacija. Labai tikimės, kad Vilniaus savivaldybė ištęsės pažadus ir per du metus pastatys aukšto lygio maniežą sostinėje, kuris čia yra būtinas. Mums maniežas rūpi tūkstantį kartų daugiau nei stadionas. Tai būtų dalinis skolos sugrąžinimas lengvaatlečiams už tai, ką jie padarė, daro ir darys Lietuvos sportui bei visai valstybei. Galima kritikuoti dėl to, kad vėluoja, kad mažai, bet negalima nesidžiaugti dėl tų objektų, kurie atsiranda.

– Buvote Kauno maniežo atidaryme, nuolat bendraujate su sportininkais. Kokius atsiliepimus girdite apie Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežą?

– Džiaugiasi visi. Fantastiškoje istorinėje vietoje pastatytas kokybiškas maniežas, tai emocija gera, bet palaukime pirmų rimtų varžybų ir rezultatai bus dar garsesni už bet kokius komentarus.

– Rugsėjį Tokijuje vyks pasaulio čempionatas, o šiuo metu garantuotą kelialapį turi vienintelis Mykolas Alekna. Kokios komandos galime tikėtis Tolimuosiuose Rytuose?

– Jeigu šiandien užsidarytų durys, tai patektų daugiau sportininkų. Normatyvą turi tik Mykolas, bet pagal reitingų sistemą patenka ir daugiau sportininkų. Svarbu ne tai, ką turime šiandien. Svarbu tai, ką rugsėjo mėnesį turėsime Tokijuje. Patekimo sunkumas yra panašus į Paryžiaus olimpines žaidynes, o kitaip ir nebus. Lengvojoje atletikoje konkurencija pasaulyje yra ženkliai padidėjusi, galbūt netgi kartais.

Aš sakau, kad tos patekimo durys į tarptautinius čempionatus yra labai mažytės, o norinčių daug, todėl sunku prasibrauti. Tikslas, jeigu turėsime sveikus žmones ir išvengsime traumų, turėti tokį patį skaitlingumą kaip Paryžiuje. Galime tikėtis ir daugiau, nes Paryžiuje turėjome 11 sportininkų, bet dar 7–8 buvo ant patekimo slenksčio. Traumuotus lyderius braukiame iš potencialių kandidatų sąrašo, tačiau tikrai nemanau, kad apsiribosime vienu ar keliais sportininkais. Esu įsitikinęs, kad turėsime keliolika lengvaatlečių pasaulio čempionate.

– Ar komandos dydis gali prilygti 2023 m. Budapešte (Vengrija) vykusiam pasaulio čempionatui, kuriame turėjome 16 atstovų?

– Mūsų siekiamybė yra turėti virš 20 sportininkų. Jeigu šalies sporto finansavimo sistema, ypač lengvosios atletikos atžvilgiu, būtų nediskriminuojama, o taip yra jau 30 metų, tai mes būtumėme turėję visuose svarbiausiuose metų startuose apie 20 sportininkų. Nekalbu apie Europos čempionatus, kuriuose kartais turime ir daugiau. Visgi, nenoriu išsiplėsti apie finansus, bet ten yra ilgalaikė diskriminacija. Tie, kas supranta, žino, ką sakau, o kas nenori girdėti, tai nėra apie ką su jais šnekėti.