Už „Chelsea“ pardavimą ukrainiečiams žadėti milijardai šių veikiausiai taip ir nepasieks

Praėjus trims metams po to, kai Romanas Abramovičius pardavė „Chelsea“ už rekordinę 2,35 mlrd. svarų sumą ir viešai deklaravo, kad visi pinigai bus skirti „visoms karo aukoms Ukrainoje“, šie milijardai vis dar įstrigę britų banko sąskaitoje ir vis daugiau ženklų rodo, kad Ukrainos jie taip ir nepasieks.

Keturi premjerai ir penki iždo kancleriai dabar atsidūrė po padidinamuoju stiklu – kodėl per trejus metus taip ir nepavyko išspręsti teisinio „absurdo“, kuris neleidžia pinigų skirti Ukrainos karo aukoms. Pastarosiomis dienomis iždo kanclerė Rachel Reeves ir užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy paskelbė apie pasirengimą paduoti R. Abramovičių į teismą, tačiau teisininkai skeptiški – jie nemato realaus pagrindo, kaip Vyriausybė galėtų perimti ir perskirstyti šias lėšas.

Problemos šaknis – 2022-aisiais pasirašytas „įsipareigojimo aktas“ tarp Vyriausybės ir R. Abramovičiaus. Jame numatyta, kad pinigai bus skirti labdarai, padėsiančiai karo aukoms Ukrainoje. Tačiau pats R. Abramovičius viešai pabrėžė, jog nori, kad lėšos būtų skirtos „visoms karo aukoms“, įskaitant ir rusus – šią poziciją britų valdžia kategoriškai atmetė.

Vienas iš derybose dalyvavusių pareigūnų atvirai pripažino, kad jie suprato, jog pinigai Ukrainos nepasieks dar nuo susitarimo pradžios.

„Nuo pat pradžių žinojome, kad taip gali nutikti. Tačiau alternatyvos nebuvo – reikėjo užtikrinti, kad Abramovičius negalėtų susigrąžinti pinigų ar leisti „Chelsea“ žlugti.“

Būtent dėl šios baimės buvo pasirinkta kompromisinė schema – pinigai užšaldyti, bet jų likimas priklauso nuo teisinio ginčo baigties.

Europos Sąjunga palaikė Didžiosios Britanijos poziciją, kad lėšos turi būti naudojamos tik Ukrainos ribose, nors kai kurios tarptautinės organizacijos ragino pinigus atlaisvinti plačiau. Visgi, kol nėra aiškaus teisinio sprendimo, milijardai lieka užšaldyti, o Ukrainos aukos realios pagalbos iš šių pinigų taip ir nesulaukė.