„Rally Žemaitija“ trasos – „vardiniai“ tramplinai ir „juodosios“ greičio ruožų dėmės

 „Rally Žemaitija“ starto išvakarėse oficialiai pristatytuose greičio ruožų žemėlapiuose didesnių siurprizų nėra: automobilių sporto entuziastai Kelmės apylinkėse susirangiusius kelius jau žino mintinai ir visa ko nori iš lenktynių organizatorių – sužinoti tikslų laiką, kada kuriame taške reikia atsirasti, norint iš arti pamatyti didįjį ralio šou.

Įdomu, kad nemažai ilgesnį ralio batalijų stebėjimo stažą turinčių žmonių, su bičiuliais derindami susitikimo vietą išsiverčia be tradiciškai į navigacijos sistemas įvedamų koordinačių ar kaimelių pavadinimų. Ji tiesiog sako prie „Firanto tramplino“, kai kalba eina apie „Rally Žemaitija“, ar „Vaidoto Žalos tramplino“, jei planuojama stebėti „Rally Rokiškis“ varžybas, „Švedo posūkis“ ar liūdnus prisiminimus keliantis „Rolando Šaduikio tramplinas“ greičio ruožuose netoli Elektrėnų, „Big Jump“ prie Salako ir t. t. Kiek tokių vardinių vietų greičio ruožuos yra ir kaip jos tampa tautosakos dalimi?

„Rally Žemaitija“ varžybų vadovas Donatas Liesis, kalbėdamas apie tokias vietas pripažįsta, kad tam tikros greičio ruožų vietos pasiglemžia daugiau ekipažų nei statistinis vidurkis, todėl už saugą atsakingi LASF pareigūnai bei patys lenktynių organizatoriai analizuoja incidentų priežastis ir daro atitinkamas korekcijas, įrengdami greičio slopinimo zonas. Ar greičio ruožo būklė (ypač važiuojant antrą kartą) nekelia padidintos ir anksčiau nenumatytos rizikos sportininkams, ar žiūrovai stovi saugiose zonose, prieš kiekvieną startą patikrina trys ekipažai su varžybų saugos teisėjais bei komisarai. Šiais metais trasas jie inventorizuos važiuodami „Dacia Bigster“ visureigiais.

„Kita vertus, tie atvejai, kai sportinis automobilis „netelpa“ trasoje, dažniausiai būna nulemti žmogiškų klaidų – netiksliai įvertintos ir stenogramoje užfiksuotos užduoties, ekipažo nesusikalbėjimo ar pan. dalykų, bet ne pačios trasos pavojingumo. Į socialinius tinklus patenkančios rezonansinės istorijos su monstriniais automobilių šuoliais kartojasi labai retai. Skaudžiausios technikai ir pačių sportininkų sveikatai avarijos paprastai įvykta sąlyginai nesudėtinguose ruožuose, kai prieš „lengvą“ posūkį pasiekiamas artimas maksimaliam greitis“, – pastebi D. Liesis.

Panašiai sako ir šį sezoną į „Ford Fiesta Rally3“ persėdęs Karolis Kairys taip pat sako, kad patys sportininkai pavojingas greičio ruožų vietas pasižymi, o incidentai įvyksta į krūvą susidėjus kelioms „smulkmenoms“ – atvažiavus šiek tiek per dideliu tempu, nuo trajektorijos nukrypus vos keletu centimetrų ar klaidingai interpretavus situaciją.

„Bet kokiu atveju sportininkai labai retai matydami susirinkus didelį būrį žiūrovų gauna papildomą signalą, kad reikia būti ypač atsargiems. Pilotų, norinčių publikai padaryti įspūdį ir tik dėl jų pabandyti efektingiau įveikti trampliną ar posūkį, yra labai mažai“, – tikina K. Kairys.

Visų įmanomų patirčių per beveik keturis dešimtmečius trunkančią lenktynininko karjerą ragavęs Ramūnas Čapkauskas savo ruožtu tikina, kad kartais „vardiniais“ tramplinai tampa dėl atrodytų nereikšmingų pokyčių pačioje trasoje ar vos 10 km/val. per didelio greičio.

„Man pačiam viename žiemos ralyje tuo pačiu greičio ruožu važiuojant antrą kartą ir atrodytų viską darant taip pat, tik dėl švaresnės trajektorijos smarkiau įsibėgėjom ir nuo vieno tramplino nuskriejom beveik 70 metrų. Toji vieta niekuo neįsimintina, aplink nebuvo žiūrovų, todėl ralio metraščiuose taip ir neatsirado įrašo apie „Čapkausko trampliną“, – juokiasi Ramūnas.

Į aukščiausią ralio lygą po poros metų pertraukos sugrįžęs Vytautas Švedas sako, kad netikėtumai trasose paprastai laukia startuojant visiškai nepažįstamose trasose ar persėdus į „neprijaukintus“ automobilius.

„Žinoma, kad lenktynėse esu patekęs į tokias situacijas, iš kurių net išnešęs sveiką kailį, vėliau tai sapnuoji naktimis. Tokių patirčių turi turbūt visi ilgesnį laiką sportuojantys, bet žmogus yra toks padaras, kuris paprastai mokosi tik iš savo klaidų, todėl vis bando patikrinti fizikos teoriją apie sukibimo koeficientus. Visi žino, kad negalima pernelyg smarkiai pjauti vidinės posūkio dalies, bet ieškodamas kur sutaupyti sekundės dalių esu kiek „perspaudęs“ Elektrėnų apylinkėse. Tada kliudžiau žolėse tūnojusį akmenį lėkdamas gal kokių 160 km/val. greičiu, todėl priekiu – galu su žeme „pasilabinau“ bent dešimt kartų“, – pasakoja V. Švedas.

„Rally Žemaitija“ jau 12-ą kartą organizuojančio „Kelmės ASK“ vadovė Ingrida Savickienė sako puikiai suprantanti tiek sportininkų, tiek žiūrovų lūkesčius ir siekį gauti maksimalią adrenalino dozę, tačiau saugumas yra svarbiausias prioritetas.

„Šiemet sieksime lenktynininkams sudaryti galimybę įvairių konfigūracijų greičio ruožuose išsiaiškinti, kas yra stipriausias. Tačiau praėjusių metų patirtis pasufleravo sprendimą atsisakyti miesto greičio ruožo ir varžybų tamsoje. Todėl šįkart ralis prasidės šeštadienį 9.30 val. trumpiausiu 4,55 km greičio ruožu, po to ekipažai turės įveikti ilgiausią 17,11 km ilgio antrą greičio ruožą. Trumpai atsipūtus Kražiuose ekipažų dar sykį lauks du tie patys ruožai. Po savotiškos pietų pertraukos Kelmėje sportininkų lauks santykinai trumpa ralio atkarpa – 8,1 km 5-asis greičio ruožas, o iš karto po jo – gerokai ilgesnis greičio ruožas, kurio ilgis 14,09 km. Tas pačias atkarpas ekipažai turės įveikti du kartus. 9-ą ir 10-ą ralio greičio ruožą ekipažai važiuos po vieną kartą: 9,94 km ilgio greičio ruožo konfigūracija jau senokai buvo, tad ši atkarpa bus labai įdomi ir kažkam galbūt nauja. Paskutinis ralyje 14,56 km ilgio ruožas prasidės apie 19 valandą. Jis bus vadinamasis „Power stage“, kuriame ekipažai gali pelnyti papildomų taškų už rezultatus. Beje, abiejų paskutinių greičio ruožų danga yra kiek minkštesnė, todėl juos ekipažai įveiks po vieną kartą. Finišuoti ralio favoritai Kelmėje turėtų apie 20 valandą“, – vardija I. Savickienė.

Iš viso 10 greičio ruožų ilgis bus 112 km, o bendras ralio kilometražas – apie 315 km. „Rally Žemaitija“ organizatoriai ragina atidžiai sekti informaciją apie uždaromų ir atidaromų kelių laikus bei primygtinai prašo saugoti svetimą turtą: nevažinėti ir nemindžioti ūkininkų pievų bei pasėlių.