Įspūdingai „Roland Garros“ titulą apgynęs Alcarazas: apie emocingiausią karjeros mačą, būseną trečiojo seto metu, beprotišką mačo lygį ir neįtikėtiną sutapimą su Nadalio pasiekimais

 Paryžiuje (Prancūzija) sekmadienį baigėsi prestižinis „Didžiojo kirčio“ serijos „Roland Garros“ teniso turnyras. Jį tradiciškai vainikavo vyrų vienetų finalas, kuriame reitingo lyderis italas Jannikas Sinneris (ATP-1) išbarstė 2 setų pranašumą, 3 „match pointus“ ir 6:4, 7:6 (7:4), 4:6, 6:7 (3:7), 6:7 [2:10] pralaimėjo titulą apgynusiam ispanui Carlosui Alcarazui (ATP-2). Ispanas pirmą kartą karjeroje laimėjo mačą po to, kai pralaimėjo pirmus 2 setus.

C. Alcarazas iš karto po trofėjaus iškėlimo savo pergalę pavadino „stebuklu“. Po kelių minučių ispanas pasirodė spaudos konferencijoje, kur išsamiai papasakojo apie emocijas, kurias patyrė šiame įtemptame susitikime su J. Sinneriu ir apie tai, ką jam reiškia ši pergalė.

„Nėra jokių abejonių, tai buvo emocingiausias mačas, kurį iki šiol esu žaidęs. Mače netrūko visko: buvo labai gerų momentų, buvo ir labai blogų. Esu labai, labai laimingas. Didžiuojuosi, kaip šiandien viską atlaikiau. Tai nebuvo lengva. Tai pirmas kartas, kai man pavyko atsitiesti pralaimint dviem setais. Manau, geresnės progos tam būti negalėjo, nes tai – „Didžiojo kirčio“ turnyro finalas.

Nežinau, ar tai tas pats lygis kaip kitos istorinės dvikovos, nes jos – tai teniso ir sporto istorija. Palieku žmonėms spręsti. Džiaugiuosi, kad mūsų mačas ir mūsų pavardės dabar yra „Didžiojo kirčio“ istorijoje, „Roland Garros“ istorijoje. Palieku šias diskusijas kitiems“, – sakė C. Alcarazas.

C. Alcarazas teigė, kad trečiojo seto metu į galvą buvo pradėję lysti mintys apie pralaimėjimą, tačiau jas pavyko nuvyti tolyn.

„Turėjau kovoti visą laiką. Turėjau tikėti savimi. Kai trečiojo seto pradžioje jis laimėjo mano padavimų seriją, atrodė, kad viskas jo pusėje. Atrodė, kad kiekvienas jo smūgis bus tikslus, kad jis žais be klaidų, pataikys net į liniją. Tokia buvo mano būsena trečiojo seto pradžioje. Stengiausi išmesti tas mintis iš galvos ir judėti toliau, kovoti dėl kiekvieno taško.

Visada kartoju sau, kad ypatingais momentais reikia eiti „va bank“, kad ir kas nutiktų, nesvarbu, ar atsilikinėju, ar tai yra penktojo seto pratęsimas. Galvojau, kad tai tas momentas, kai reikia viską mesti į priekį, nebijoti klaidų. Manau, šiandien viskas buvo apie tikėjimą savimi. Šiandien neabejojau savimi nė akimirkos – ėjau iki galo. Mačas nebaigtas, kol nesužaidžiamas paskutinis taškas.

Buvo likęs vienas taškas iki pralaimėjimo, bet istorijoje jau būta nemažai atvejų, kai žaidėjai išsigelbėdavo iš tokios situacijos net „Didžiojo kirčio“ finaluose. Norėjau būti vienas iš jų – tas, kuris išsigelbėjo ir laimėjo. Visą laiką tikėjau. Niekada neabejojau savimi net tada, kai atsilikinėjau. Galvojau tik apie vieną tašką. Vienas taškas, paskui kitas taškas – taip stengiausi išsigelbėti ir vis dar tikėti. Tikėjimas – tai, kas mane vedė į priekį“, – sakė C. Alcarazas.

Tenisininkas pripažino, kad šio finalo žaidimo lygis buvo pats aukščiausias, kokį jam yra tekę pajusti.

„Šiandien buvo momentų, kai žaidimo lygis buvo tiesiog beprotiškas. Kartais savęs klausdavau: „Ką aš dar galiu padaryti?“ Jis atliko neįtikėtinus smūgius. Lygis buvo labai, labai aukštas. Mėgaujuosi žaisdamas tokio lygio tenisą prieš Janniką – tai tikra kova. Buvo puiku. Manau, kad žiūrovams irgi patiko. Tiesą pasakius, kartais atrodė tiesiog nerealu“, – sakė C. Alcarazas.

C. Alcarazas taip pat tapo jauniausiu žaidėju nuo Rafaelio Nadalio laikų, kuriam pavyko apginti „Roland Garros“ titulą, o penktąjį savo „Didžiojo kirčio“ trofėjų iškovojo būdamas 22 metų, 1 mėnesio ir 3 dienų amžiaus – lygiai tokio paties, kokio tai padarė ir jo idealas R. Nadalis.

„Dar reikia suvokti, ką padariau. Manau, tai pirmasis žingsnis. Tiesą pasakius, tai, kad penktąjį „Didžiojo kirčio“ titulą iškovojau būdamas tokio paties amžiaus kaip R. Nadalis – likimas. Tai statistika, kurią saugosiu visą gyvenimą: penktasis titulas tokiu pat metu, kaip ir mano idealas, mano įkvėpimas Rafa. Tai didžiulė garbė“, – sakė C. Alcarazas.

Kalbėdamas apie jau dabar „legendiniais“ vadinamus būsimus jo mačus prieš J. Sinnerį, C. Alcarazas pabrėžė, kad iš kiekvieno tokio mačo abu tenisininkai išmoks daug vertingų pamokų.

„Kiekvienas mačas su juo man yra svarbus. Tai buvo pirmas mūsų susitikimas „Didžiojo kirčio“ finale ir tikiuosi, kad ne paskutinis, nes kai žaidžiame vienas prieš kitą, pasiekiame aukščiausią įmanomą lygį. Mūsų mačai svarbūs ir sirgaliams. Jei nori laimėti „Didžiojo kirčio“ turnyrą, turi nugalėti geriausius pasaulio tenisininkus.

Manau, daug geriau jautiesi, kai finale susitinki su tokiais varžovais. Tai nebus kažkoks lūžio taškas. Esu tikras, kad jis pasimokys iš šio finalo ir kitą kartą bus dar stipresnis. Ir dar kartą pakartosiu – aš jo visada nenugalėsiu. Tai akivaizdu. Pats irgi turiu mokytis iš mūsų dvikovų. Tikiuosi, dar sužaisime ne vieną „Didžiojo kirčio“ finalą“, – sakė C. Alcarazas.