FIFA Pasaulio klubų taurės komandų reitingas: nuo favoritų iki visiškų mėgėjų

 Favoritai artėjančiame 2025 m. pasaulio klubų čempionate atvyksta iš Europos, autsaideriai – iš tolimiausių planetos kampelių, tačiau svarbiausias klausimas, kuris nulems pirmąją šio 32 komandų formato turnyro istoriją, skamba taip: o kaip dėl visų likusiųjų?

Tai klausimas, kuris skamba Kaire ir San Paule, Tokijuje ir Rijade, Majamyje ir Monterėjuje. Klubų pasaulio čempionatas buvo sukurtas tam, kad pagaliau būtų atsakyta į diskusijas, kurios iki šiol daugiausia vyko teoriniu lygmeniu: kaip Pietų Amerikos milžinai atrodo prieš Europos čempionus, kur pasauliniame kontekste stovi MLS lyga ir ar Lionelis Messi vis dar priklauso elitui.

Iki birželio 14 dienos nežinome nieko. Nežinome, ar geriausi MLS klubai gali atsilaikyti prieš Afrikos ar Brazilijos atstovus. Nežinome, ar milžiniškus finansinius išteklius turintys Europos klubai išties yra tiek stipresni.

Tačiau galima spėti, o „Yahoo Sports“ žurnalistas Henry Bushnellis pateikė komandų reitingą.

The #FIFACWC group-stage is locked in. 🔐

— FIFA Club World Cup (@FIFACWC) June 1, 2025

1-asis lygmuo: Favoritai

1. Paryžiaus „Saint-Germain“ (Prancūzija)

Per nepamirštamą vakarą Miunchene Paryžiaus klubas nepaliko jokių abejonių – jie pagaliau tapo Europos klubinio futbolo karaliais. Ne tik iškovojo UEFA Čempionų lygos titulą, bet ir pažemino Milano „Inter“ įveikdami rekordiniu skirtumu 5:0 bei įrodė, kad šiuo metu yra geriausia pasaulio komanda. Jų spaudimas – neprilygstamas. Puolimo grandis – kupina kūrybiškumo ir technikos. Vidurio linija – subalansuota ir dinamiška. Gynyba – tvirta. Treneris – žemiškas, griežtas ir strategiškai lankstus. Vienintelis klausimas, kuris lydės juos per šį turnyrą: kiek jiems liko jėgų – fiziškai ir emociškai – po tokio finišo Čempionų lygoje?

2. Madrido „Real“ (Ispanija)

Pirmieji Madrido komandos „galaktinės“ eros metai sukėlė daugiau nusivylimo nei susižavėjimo. Kylianas Mbappe pelnė įvarčių, bet Viniciusas Junioras ir Jude’as Bellinghamas priblėso jo šešėlyje. Komandą kamuojant traumoms atsirado spragų, išryškėjo pasitikėjimo perteklius, tačiau, kaip bebūtų, „Real“ vis tiek turėjo sezoną, kurio pavydėtų 99,9 % futbolo pasaulio. Jie vis dar neįtikėtinai talentingi. Neseniai įsigijo Deaną Huijseną ir Trentą Alexanderį-Arnoldą. Klubų pasaulio čempionate, vadovaujami naujojo trenerio Xabi Alonso, jie startuos iš naujo ir turės visus reikiamus komponentus pergalėms.

3. Miuncheno „Bayern“ (Vokietija)

Pagal „Bayern“ šiuolaikinius standartus – tai buvo blankus sezonas. Tačiau „blankus“ šiuo atveju reiškia „labai gera komanda, kovojanti dėl kelių titulų“. Tiesą sakant, turint galvoje, kad kiti grandai žaidė žemiau savo galimybių, bavarai šioje ketveriuke atsiranda beveik automatiškai.

4. „Manchester City“ (Anglija)

„Man City“ imperijos griūtis buvo skausminga, bet... gal visgi šiek tiek per daug išpūsta? Per paskutines 12 „Premier“ lygos savaičių Pepo Guardiolos komanda buvo geriausia Anglijoje. Žinoma, problemų vis dar liko – nors gynybiniai trūkumai sumažėjo, jie vis dar sunkiai pralaužia žemos gynybos sistemas. Visgi tai sąmoningas kompromisas, kuris „Man City“ gali suteikti pranašumą atkrintamosiose. Nereikia pamiršti, kad Erlingas Haalandas bet kada gali vėl įsiplieksti.

2-asis lygmuo: įsitvirtinę pretendentai arba „elitinis kraujas“

5. Milano „Inter“ (Italija)

Vos per 90 minučių rungtynių Miuncheno „Allianz“ stadione „Inter“ nuo galingos jėgos virto pavargusiu ir remonto prašančiu automobiliu. Realybėje komandos būsena, žinoma, kažkur per vidurį – visai neseniai jie Čempionų lygoje įspūdingai eliminavo „Barceloną“, tačiau nuo to laiko kas savaitę ima ryškėti vis daugiau spragų. Visi tie seni kojų raumenys nebejaunėja ir svarbiausia, neturės jokios galimybės pailsėti ar atsigauti jėgas prieš Klubų pasaulio čempionatą, todėl dėl šios priežasties „Inter“ nepatenka į favoritų ketvertuką. O jei to būtų negana – treneris Simone Inzaghi jau išvyko į Saudo Arabiją.

6. Londono „Chelsea“ (Anglija)

2024-aisiais „Chelsea“ komandos žaidimas buvo statomas aplink Cole’ą Palmerį. 2025-aisiais C. Palmeris netikėtai atšalo, todėl „mėlynieji“ turėjo ieškoti naujo veido. Toks virsmas pareikalavo laiko ir išgyvento sunkios žiemos laikotarpio, tačiau galbūt tai netgi sustiprino komandą? Dabar „Chelsea“ yra labiau subalansuota, turinti daugiau potencialių lyderių.

7. Dortmundo „Borussia“ (Vokietija)

Didžiąją 2024–25 m. sezono dalį Dortmundo klubas atrodė kaip visiška betvarkė. Nuo sausio iki kovo jie buvo „Bundesliga“ lentelės apatinėje pusėje. Klubas sukosi nestabilumo rate, kuriame nuo Jurgeno Kloppo išvykimo 2015-aisiais nė vienas treneris neišsilaikė ilgiau nei 29 mėnesius. Visgi naujasis strategas Niko Kovacas, atvykęs vasario pradžioje, ėmėsi permainų. Per paskutinius du mėnesius „Borussia“ buvo karščiausia Vokietijos komanda: 26 įvarčiai per aštuonias rungtynes, įskaitant dvikovas su „Bayern“ ir „Bayer“.

8. Madrido „Atletico“ (Ispanija)

„Atletico“ sezono pabaigoje „La Liga“ čempionate kiek išsikvėpė, bet komandos vidinė dvasia prieš vasaros turnyrą atrodo gera. Didžiausias klaustukas – kaip ši tvirta, gynyboje ir uoliai dirbanti ekipa atrodys, kai teks būti favoritais prieš gerokai silpnesnes komandas, tokias kaip Sietlo „Sounders“ ar „Botafogo“.

9. Turino „Juventus“ (Italija)

Per praėjusį „Serie A“ sezoną „Juventus“ patyrė vos keturis pralaimėjimus, bet sužaidė net 16 lygiųjų. Visą sezoną – tiek lygoje, tiek taurėse – tiek su Thiago Motta, tiek su Igoriu Tudoriu komanda atrodė tiesiog vidutiniška. Galbūt „Juventus“ neturėtų būti laikoma tikra pretendente į titulą, bet ir į žemesnį reitingo lygmenį jos nuleisti dar anksti.

3-iasis lygmuo: iššauti galintys pavojingi autsaideriai

10. Lisabonos „Benfica“ (Portugalija)

Daug žaidėjų, kurie iškėlė „Benfica“ į šį Klubų pasaulio čempionatą – tokių kaip Darwinas Nunezas ar Goncalo Ramosas – jau išvyko į didesnius klubus. Toks gyvenimas viename geriausių Europos „pardavimo klubų“. Tai – ne kritika, o komplimentas. Visgi tai reiškia, kad „Benfica“ sėkmė dažnai ateina bangomis, o šiuo metu jų banga nėra aukščiausia. Vis dėlto ši komanda visada perpildyta įdomių talentų, todėl gali laimėti ne vienerias atkrintamųjų rungtynes. Beje – tai tikriausiai paskutinė proga išvysti Angelį Di Maria pasaulinėje arenoje.

11. „Palmeiras“ (Brazilija)

Tai yra stipriausia ir stabiliausia neeuropinė komanda nuo tada, kai 2020 m. vairą perėmė portugalas Abelis Ferreira. Du kartus iš eilės iškovotas „Copa Libertadores“ titulas, du „Brasileirao“ čempionų trofėjai – visa tai lydima geriausio xGD („Expected Goals“) balanso per paskutinius trejus metus stipriausioje Pietų Amerikos lygoje. Taip pat pristatyti pasauliui pasirengęs ir 18-metis krašto puolėjas Estevao, kuris po šio turnyro kelsis į „Chelsea“, o likusi komanda – nuo Vitoro Roque iki vartininko Wevertono – pilna įvairaus stiliaus ir amžiaus patyrusių pietų amerikiečių.

12. „Flamengo“ (Brazilija)

Karščiausia komanda Brazilijoje džiugins žiūrovus, nesvarbu, ar jie gerai pažįsta Pietų Amerikos futbolą. Tikrieji futbolo žinovai iškart atpažins Giorgianą De Arrascaetą, kapitoną Gersoną ir puolėją Pedro. Europos futbolą sekantys žinovai prisimins gynėjus Alexą Sandro ir Danilo, taip pat trenerį Felipe Luisą – buvusį ilgametį Madrido „Atletico“ kairiojo krašto gynėją. D grupėje „Flamengo“ tikrai gali mesti iššūkį „Chelsea“ ir bus labai sudėtingas varžovas „Los Angeles FC“ klubui.

13. „Porto“ (Portugalija)

Ši „Porto“ versija – tikrai ne geriausia. Iš tiesų, jie ką tik užbaigė blogiausią sezoną per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau verta stebėti 18-metį saugą Rodrigo Morą, kuris, tikėtina, netrukus bus pakviestas į vieną iš Europos grandų. „Jis mato aikštę taip, kaip joks kitas mano treniruotas žaidėjas“, – „The Guardian“ sakė vienas „Porto“ akademijos trenerių.

14. „Al Hilal“ (Saudo Arabija)

Vakarų pasauliui „Al Hilal“ labiausiai asocijuojasi su tuo, kad 2023 m. į Saudo Arabiją prisiviliojo Neymarą. Tačiau užtenka pažvelgti į dabartinę komandos sudėtį – be Neymaro, kuris sausį grįžo į „Santos“ – kad suprastum: užsienio žvaigždžių įsigijimas neapsiribojo vienu skambiu vardu, o kapitonas Salemas Al-Dawsari su Saudo Arabijos rinktine jau įrodė, kad gali sėkmingai rungtyniauti didžiausiose scenose, nors visą karjerą praleido „Al Hilal“ klube. Komanda suburta tvirtai, tačiau trenerio Jorge Jesuso atleidimas Simone Inzaghi atvykimas likus mažiau nei dviem savaiėms iki turnyro kelia nemažai klausimų dėl pasirengimo.

4-asis lygmuo: geriausi iš likusiųjų

15. Buenos Airių „River Plate“ (Argentina)

Pastaruoju metu „River Plate“ sunkiai skinasi kelią. Išskyrus 17-metį talentą Franco Mastantuono, komandos sudėtis darosi vis senesnė, o kai kurie žaidėjai tiesiog perkopę piką. Vis dėlto, galbūt ši patirtis ir amžius – bent aštuoni komandos nariai yra žaidę Argentinos rinktinėje – šį mėnesį pravers? Pamatysime.

16. „Monterrey“ (Meksika)

Brangiausia sudėtis Meksikos futbole yra, švelniai tariant, keistoka. Čia netrūksta „Liga MX“ senbuvių ir talentingų žaidėjų, bet taip pat yra Sergio Ramosas – vienas iš kelių pagyvenusių ispanų, atvykusių pagyvinti komandą, kuri galbūt to net nereikalavo. 2025-ųjų sezonas nuvylė: „Monterrey“ laimėjo mažiau nei pusę rungtynių ir visai neprimena stebuklingos Klubo pasaulio turnyro pasakos. Vis dėlto tai stipriausia iš penkių CONCACAF atstovių.

17. Kairo „Al Ahly“ (Egiptas)

Vienintelis profesionalus klubas, laimėjęs tris žemynų titulus per ketverių metų atrankos laikotarpį, „Al Ahly“ į šį turnyrą atvyksta turėdama didžiausią skirtumą tarp realios vertės ir išorinio ažiotažo. Egipte – mylima ir gerbiama. Už Afrikos ribų – beveik nepastebėta, nes trūksta skambių pavardžių ar jaunų žvaigždžių, kuriomis domėtųsi Europa. Bet neapsigaukite – šis klubas laimėjo rungtynes penkiuose iš eilės buvusio formato Klubų pasaulio čempionatuose (dabar vadinamuose FIFA tarpžemynine taure), tarp jų – prieš „Monterrey“ ir Sietlo „Sounders“ 2021 ir 2022 metais.

18. Rio de Žaneiro „Botafogo“ (Brazilija)

Prieš šešis mėnesius „Botafogo“, priklausanti ekscentriškajam JAV verslininkui Johnui Textorui, dar būtų buvusi 3-ajame šio reitingo lygmenyje, tačiau po istorinės „Libertadores“ ir „Brasileirao“ dvigubos pergalės klubas grįžo į sau įprastą vidurinę poziciją Brazilijos čempionate. Kelios 2024 m. žvaigždės jau paliko komandą ir greičiausiai dar daugiau bus parduota artimiausiu metu. Tai jau nebe ta pati mašina, kokia buvo prieš metus.

19. „RB Salzburg“ (Austrija)

Iš visų 32 Klubų pasaulio čempionato dalyvių būtent „Salzburg“ atrodo labiausiai iškritusi iš konteksto. Klubas pateko tarp 12 Europos atstovų, tačiau jau antrus metus iš eilės liko antras UEFA 13-oje pagal reitingą Austrijos „Bundesliga“.

5-asis lygmuo: vidutiniokai / mažiausiai tikėtini siurprizai

20. „Los Angeles FC“ (JAV)

Tai – ne pati dinamiškiausia ar rezultatyviausia LAFC komanda istorijoje ir 2025-ųjų sezonas kol kas nesusiklostė idealiai, tačiau su iš naujo suformuotu saugų trejetu šiuo metu tai yra viena stabiliausių sudėčių, kurią klubas turėjo nuo pat įkūrimo 2018 metais. O prancūzas Denisas Bouanga, nuo 2023 metų MLS čempionate prisidėjęs prie 64 įvarčių yra išskirtinis šioje komandoje.

21. Majamio „Inter“ (JAV)

Nuo to momento, kai praėjusį rudenį „Inter“ pagerino MLS reguliariojo sezono taškų rekordą, komanda tapo.. keista. Jie greitai pasitraukė iš atkrintamųjų, paskyrė naują trenerį ir sporto direktorių (abu – glaudžiai susiję su Lioneliu Messi), 2025-uosius pradėjo solidžiai, bet vėliau ėmė strigti. Tiek stebint rungtynes, tiek pagal statistinius rodiklius, tai neatrodo kaip komanda, galinti žygiuoti per Klubų pasaulio čempionatą. Tačiau tas vyras su 10 numeriu būdamas 37-erių vis dar puikiai klaidinga gynėjus ir galvoja visiškai kitaip.

22. Rio de Žaneiro „Fluminense“ (Brazilija)

Skirtingai nei „Palmeiras“ ar „Flamengo“, „Fluminense“ patekimas į Klubų pasaulio čempionatą šiek tiek atsitiktinis. Per pastarąjį dešimtmetį jų „Brasileirao“ vietos buvo tokios: 13-a, 13-a, 14-a, 12-a, 14-a, 5-a, 7-a, 3-a, 7-a, 13-a, todėl šios vasaros turnyro rezultatai taps įdomiu testu, kiek iš tiesų gili yra Brazilijos lyga.

23. Buenos Airių „Boca Juniors“ (Argentina)

„Boca Juniors“ žaidimo estetika jau kurį laiką erzina futbolo gerbėjus. Komandoje beveik nėra jaudinančių jaunų talentų, bet yra keli pasaulio čempionatų veteranai – Edinsonas Cavani, Marcosas Rojo, Luisas Advincula. Visgi visi jie seniai peržengė savo piką. Komandos xGD Argentinos lygoje jau trečius metus iš eilės balansuoja aplink nulį. Ir vis dėlto tai – „Boca“. Klubas gyvena iš vidinio užsidegimo. Tribūnos bus sausakimšos ir šis aistringas palaikymas gali pastūmėti komandą į priekį turnyre, kuris kitoms komandoms gali atrodyti tiesiog formalumas.

24. „Mamelodi Sundowns“ (Pietų Afrika)

Turtingiausias Afrikos klubas neseniai eliminavo ir „Al Ahly“, ir kitą turnyro dalyvį „ES Tunis“ iš CAF Čempionų lygos. Jis laimėjo aštuonis iš eilės Pietų Afrikos aukščiausios lygos titulus. Bet ar ši komanda turi jėgų sukelti triukšmą pasauliniame turnyre? Laimei, atrodo, kad ji pateko į vieną silpniausių iš aštuonių grupių.

25. Sietlo „Sounders“ (JAV)

„Sounders“ yra stabiliausias MLS klubas nuo pat 2009 m., kai įstojo į lygą. Treneris Brianas Schmetzeris – sumanus, patikimas ir lankstus, o sudėtis – protingai sukomplektuota, vertinant pagal MLS standartus. Tačiau šio sezono komandoje trūksta aukščiausio lygio talento. Du JAV rinktinės veteranai – Jordanas Morrisas ir Paulas Arriola – šiuo metu traumuoti. Labai sunku įsivaizduoti, kad „Seattle“ B grupėje galėtų rimtai pasipriešinti PSG ar „Atletico“. Be to, konfliktas tarp žaidėjų, klubo ir MLS dėl premijų paskirstymo šiame turnyre tikrai nepridės pajėgumo.

26. „Pachuca“ (Meksika)

Nors tai ne pats garsiausias ar turtingiausias klubas Meksikoje, „Pachuca“ visada sugeba neatsilikti nuo didesnių konkurentų. Vis dėlto, vis labiau atrodo, kad jų 2024-ųjų CONCACAF titulas buvo vienkartinis blyksnis. Tai – vidutinio lygio komanda, kuri bandys pasipriešinti vienoje stipriausių grupių su „Real“, „Salzburg“ ir „Al Hilal“.

27. „ES Tunis“ (Tunisas)

Aštuoni iš eilės Tuniso čempionų titulai ir keli rimti CAF Čempionų lygos žygiai vis tiek neįtikina, kad ši komanda gali mesti rimtą iššūkį „Flamengo“ ar „Chelsea“.

28. Saitamos „Urawa Reds“ (Japonija)

Daugelyje pasaulio lygų dominuoja tie patys klubai. Japonijos „J1 League“ – išimtis. Ir nors tokia pusiausvyra naudinga vidinėms kovoms, ji nepadeda tarptautiniuose turnyruose. „Urawa Reds“ paskutinį kartą čempionais tapo 2006 m. Nuo to laiko titulą iškovojo net aštuoni kiti klubai. „Urawa“ pateko į šį turnyrą laimėjusi Azijos Čempionų lygą 2022-aisiais, bet nė vienas iš šių faktų neleidžia manyti, kad Japonijos atstovai pasiruošę nustebinti pasaulį šią vasarą.

29. Kasablankos „Wydad“ (Marokas)

Tai – tituluočiausias Maroko klubas, tačiau šiuo metu jis yra toli nuo savo geriausių laikų.

30. Ulsano „Ulsan“ (Pietų Korėja)

2020-ųjų Azijos čempionai, bent jau popieriuje, atrodo akivaizdžiai silpnesni už konkurentus šiame turnyre. Vis dėlto jų grupėje – dvi rungtynės, kuriose jie turi realių šansų laimėti.

31. „Al Ain“ (Jungtiniai Arabų Emyratai)

2024-ųjų Azijos čempionai, atsiradę tarsi iš niekur, atrodo dar labiau pažeidžiami – ypač grupėje, kurioje žais prieš Turino „Juventus“ ir „Manchester City“.

6-asis lygmuo: mėgėjai

32. Oklando „Auckland City“ (Naujoji Zelandija)

Okeanijos futbolo kontekste – tai nuolatinė dominavimo jėga, tačiau ši komanda – mėgėjiška. Geriausi Naujosios Zelandijos klubai žaidžia Australijos A lygoje, kuri priklauso Azijos futbolo konfederacijai. Sunku net apsakyti, kokio dydžio yra atotrūkis tarp „Auckland City“ ir likusios šio turnyro dalyvių rikiuotės.