Eurolygos plėtra atidėta, bet neatsisakyta: įvardinti klubai, su kuriais vedamos derybos, kalbėta apie finalo ketvertus Abu Dabyje

 Abu Dabyje vykęs susitikimas tarp Eurolygos vadovybės ir žiniasklaidos atstovų paaiškino esminius pokyčius, kurie artimiausiais metais gali stipriai pakeisti Europos klubinio krepšinio veidą. Susitikime dalyvavęs Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas atvirai kalbėjo apie turnyro ateitį, plėtros planus ir grėsmes iš už Atlanto, – rašo „Eurohoops“.

Šių metų Eurolygos finalo ketvertas pirmą kartą vyksta Abu Dabyje – tai žymi naują lygos etapą, kurio tęstinumas priklausys nuo sezono įvertinimo. Pasak P. Motiejūno, teoriniame susitarimų pakete Jungtinėse Arabų Emyratuose numatyti ir 2027-ųjų bei 2029-ųjų metų finalo ketvertai, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas tik gavus visų suinteresuotų pusių ir visuomenės grįžtamąjį ryšį.

Šis žingsnis vertinamas kaip eksperimentas, kurio sėkmė gali lemti ilgalaikį bendradarbiavimą su Jungtiniais Arabų Emyratais.

Paskelbta, kad 2025–2026 m. sezonas vyks su 18 komandų, tačiau jau artimiausiu metu planuojama plėsti lygą. Nepaisant augsiančio dalyvių skaičiaus, planuojama išlaikyti esamą ratų sistemą – Eurolyga nesvarsto dviejų divizionų varianto.

Artėjančiame sezone vietą Eurolygoje jau užsitikrino Europos taurę laimėjęs Tel Avivo „Hapoel“. Be jų, vyksta aktyvios derybos su Bolonijos „Virtus“, Valensijos „Valencia“, Dubajaus ir Paryžiaus klubais. Abu Serbijos grandai – Belgrado „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ – taip pat turėtų likti turnyre su trejų metų licencijomis.

Eurolyga siekia stabilumo – komandoms suteikiamos ilgalaikės licencijos, kad jos galėtų tvariai augti. Anot P. Motiejūno, norima išvengti vienadienių projektų ir koncentruotis į organizacijas, kurios gali užtikrinti stabilumą aikštėje ir už jos ribų.

Dubajaus klubo vardas vis dažniau minimas tarp galimų naujų narių. Tikėtina, kad šis klubas savo kelią į Eurolygą pradės per Europos taurę.

P. Motiejūnas patvirtino, kad nors Maskvos CSKA išlieka Eurolygos akcininkų sąraše, tačiau kol tęsiasi karas su Ukraina, apie jų sugrįžimą kalbos nėra. Net ir pasikeitus geopolitinei situacijai, komanda turėtų pasiruošti tiek sportiniu, tiek finansiniu bei komerciniu požiūriu.

Tuo metu Izraelio klubai artimiausiu metu taip pat negalės žaisti savo šalyje. Ieškoma sprendimų, kaip organizuoti jų namų rungtynes užsienyje, kaip jau buvo padaryta su Tel Avivo „Maccabi“, žaidusia Belgrade.

Eurolyga aktyviai žvalgosi į Anglijos rinką ir veda derybas su Londono „Lions“ klubu. Šiai ekipai planuojama pasiūlyti dalyvauti Europos taurės turnyre, nes, kaip pažymi lygos vadovai, „tokiai komandai patekti tiesiogiai į Eurolygą nėra paprasta“.

Eurolyga pasirašė ilgalaikį susitarimą su IMG – agentūra, kuri turėtų padėti ženkliai auginti turnyro vertę ir atverti naujas galimybes. Susitikime dalyvavęs IMG prezidentas Adamas Kelly pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – ne tik finansinė nauda, bet ir Eurolygos, kaip prekės ženklo, stiprinimas.

Tuo pačiu buvo patvirtinta, kad 300 mln. eurų vertės pasiūlymą pateikęs Didžiosios Britanijos investicinis fondas „BC Partners“ atsitraukė, nes klubai dėl pasiūlymo nebalsavo.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi tema – NBA planai Europoje. Pasak P. Motiejūno, šiuo metu NBA tik „žvalgosi“ po žemyną, tačiau Eurolyga aiškiai supranta potencialią grėsmę. Kalbama apie galimą NBA Europos lygą, kuri galėtų turėti 16 komandų, o kai kurios jų turėtų fiksuotas vietas ir toks modelis labai primintų dabartinę Eurolygos struktūrą.