„Purvinu niekšu“ Rajabzadehą vadinęs Maslobojevas perdavė žinutę ir Khbabezui: „Storuli, būk pasiruošęs“ įvardino norimą varžovą po kovos dėl čempiono titulo

 Birželio 14-ą dieną „Glory 100“ turnyre Sergejus Maslobojevas sieks antrą kartą tapti „Glory“ organizacijos čempionu, kai susitiks su dabartiniu titulo savininku Tariku Khbabezu.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki dvikovos, „Glory“ pasidalino vaizdo įrašu iš S. Maslobojevo pasiruošimo stovyklos, kuriame kovotojas pasakojo ne tik apie pasirengimą, bet ir apie asmeninę kovotojo tapatybę, užaugintą gatvėse, šeimoje ir sporto salėje.

„Aš parodysiu žmonėms, kad 38 – tai nauji 25. Štai ir viskas. Jaučiuosi tikrai puikiai, labai stiprus, energingas, galingas, motyvuotas, atsidavęs ir vis dar judu pirmyn. Pamatysite tai“, – sakė S. Maslobojevas.

Nors sportininko kelias oficialiai prasidėjo tik 18 metų, kovos menai jo gyvenime – nuo ankstyvos vaikystės.

„Kovos menai – tai tiesiog mano kraujyje. Esu gatvės berniukas, užaugęs gatvėje, leidęs laiką su vyresniais vaikinais, užsiėmęs įvairiais smagiais dalykais. Tuo metu dar negalvojau apie sportą, bet kovoti tekdavo kasdien. Ir aš kasdien turėdavau kovoti gatvėje. Todėl kovos menai man labai natūralus dalykas – tai nuo pat ankstyvų dienų“, – pasakojo S. Maslobojevas.

Svarbų vaidmenį S. Maslobojevo formavimesi suvaidino ir vyresnysis brolis, kuris anksti įdiegė atkaklumo.

„Verkdavau, kai žaisdavome, nes jis buvo daug vyresnis ir stipresnis, bet jis visada sakydavo: „Net nebandyk pasiduoti. Atsistok ir eik į priekį. Net negalvok apie verkimą – tiesiog atsistok ir eik toliau.“ Ir tie jo žodžiai tiesiog įsirašė į galvą, o vėliau gyvenime vis kartodavau juos sau. Nesvarbu, kas atsitiktų, kaip sunku bebūtų – tiesiog reikia atsistoti ir eiti pirmyn. Net po jo mirties vis dar prisimenu tuos žodžius taip aiškiai, lyg girdėčiau juos kasdien“, – pasakojo S. Maslobojevas.

Nepaisant ilgo noro pradėti sportuoti, pirmas žingsnis į kikbokso salę buvo kupinas vidinių baimių. Nors gatvės kovų jis nebijodavo, tikra treniruotė su kitais sportininkais atrodė baugiai. Vis dėlto įveikęs šią vidinę baimę, jis atrado ne brutalumą, o bendruomenę.

„Iš pradžių galvojau, kad ten bus daug žiaurių žmonių, kurie norės mane sužeisti, sulaužyti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Bet kai atėjau, pamačiau, kad ten tokie patys žmonės kaip aš – tokie patys vaikinai, jauni vaikinai, kurie tiesiog norėjo treniruotis, tapti stipresni, vyriškesni ir padėti vieni kitiems. Radau ten bendruomenę, kur žmonės palaiko vieni kitus, padeda augti“, – sakė kovotojas.

S. Maslobojevas neslepia – pagrindinė kliūtis buvo ne fizinis skausmas ar iššūkiai, o vidinė baimė, kurią jis galiausiai įveikė.

„Suvokiau, kad buvau kvailas ankstesniais metais, kai taip norėjau pradėti kovos menus, bet kažkas manyje vis sakydavo „ne“. Buvau nebijantis gatvės kovų, bet kažkoks keistas vidinis baimės jausmas mane sulaikydavo nuo žengimo į salę. Nežinau, kas tai buvo, bet aš įveikiau tą baimę ir tada žinojau – iš šios salės savo kojomis jau neišeisiu, – pasakojo S. Maslobojevas. – Pirmą kartą žengiau į sporto salę norėdamas tapti stipresnis, išmokti tam tikrų technikų, kad galėčiau jas panaudoti gatvėje – apsiginti, apginti draugus ir laimėti gerų gatvės kovų. Tačiau vėliau, kai pradėjau dalyvauti turnyruose – mėgėjų ir keliuose profesionaliuose – supratau, kad kovos menai yra daugiau nei vien kova, tai – gili filosofija.“

S. Maslobojevas teigė, jog jo tikslas – tapti geriausiu kovotoju pasaulyje.

„Kai tik pradėjau varžytis, nuo to momento mano gyvenimas pasikeitė – pasikeitė į gerąją pusę. Ir aš supratau, kad noriu būti kažkas daugiau nei eilinis gatvės kovotojas. Aš norėjau tapti kažkuo. Pažadėjau sau, kad visų pirma būsiu geriausias kovotojas savo šalyje. O po to – geriausias kovotojas pasaulyje. Ir aš judu šio tikslo link“, – sakė S. Maslobojevas.

Kalbėdamas apie tai, kaip jis pirmą kartą prarado čempiono diržą prieš Donegi Abeną, o vėliau T. Khbabezas jį atėmė iš D. Abenos, S. Maslobojevas negailėjo kritikos tiek D. Abenai, tiek ir jo kovą prieš šį varžovą sustabdžiusiam gydytojui.

„Jaučiausi laimingas (kai D. Abena pralaimėjo T. Khbabezui, – aut. Past.), nes žinojau, kad D. Abenna nenusipelnė diržo. Tas mažas šunsnukis tiesiog laimėjo loteriją, nes kažkoks juokdarys gydytojas atėmė tai iš manęs. Turėjau tą pačią žaizdą, kai kovojau su Tariku. Niekas kovos nesustabdė. Kovojau dar du raundus su tuo pjūviu ir jokių problemų. Aš turėjau iniciatyvą, aš net nebuvau pavargęs ketvirtame raunde, o jis – vos kvėpavo. Po gydytojo sprendimo jis užšoko ant virvių ir pradėjo rėkti, kad jis geriausias. Tu rimtai, žmogau? Rimtai?

Norint būti geriausiu, reikia laimėti taip, kaip laimi geriausieji. Ne tiesiog pasiimti suknistą dovaną iš kažko – tai gėda. O Tarikas – geras bičas. Jis turi kovotojo dvasią, kovotojo širdį ir visada eina iki galo. Bet aš negalvojau apie save, kad turiu kovoti dėl to titulo ar kažką panašaus. Aš tiesiog žinojau, kad neturėjau prarasti diržo. Bet nutiko gyvenimas. Jie atėmė mano diržą, ir tegul jie žaidžia, tegul jie daro savo dalykus, tegul galvoja, kad jie geriausi.

Iš pradžių buvau piktas, kad viskas klostosi ne taip, kaip norėčiau. Bet vėliau pradėjau dirbti su psichologinio pasirengimo treneriais ir supratau – taip jau yra. Gyvenimas toks. Viskas vyksta taip, kaip turi vykti.

Tiesiog reikia tai priimti. Reikia daryti savo ėjimus ir nesinervinti dėl dalykų, kurių negaliu kontroliuoti. Reikia daryti tai, ką galiu ir ką kontroliuoju. Ir aš tai padariau. Nestovėjau vietoje ir nelaukiau. Kovojau. Kovojau savo šalyje, prieš stiprius kovotojus. Juos nokautavau. Jaučiuosi puikiai. Ir dabar grįžtu į žaidimą. Kaip ir sakiau anksčiau – pasiimti tai, kas priklauso man“, – sakė S. Maslobojevas.

S. Maslobojevas gražių žodžių nenorėtų pasakyti ir Bahramui Rajabzadehui, prieš kurį jis pralaimėjo 2024 m. birželio 8-ą „Glory“ „Grand Prix“ turnyro pusfinalyje, kai teko nutraukti kovą dėl pjautinės žaizdos lietuvio lūpoje.

„Mano galva, jis yra purvinas niekšas, kuris nežaidžia pagal taisykles. Kovoti reikia kaip sportininkui, kaip tikram džentelmenui – švariai, o ne kaip gatvės muštynėse. Jei nori, galime eiti į gatvę, galime kovoti MMA, galime eiti į klinčą, naudoti alkūnes, galvas, viską. Bet jei negali laimėti pagal taisykles, tai koks tu tada kikboksininkas?

Gatvės muštynės? Gerai. Matėm jo kovą su Levi Rigtersu – jis darė tą patį. Jei pažiūrėsi į mano pirmąją kovą su juo, kai viskas nesisekė pagal jo planą, vėlgi – jis bandė trenkti man galva, bet pats gavo pjūvį. Jei nori laimėti, turi įrodyti, kad gali tai padaryti pagal taisykles, o ne smūgiuodamas galva. Jis atrodo kietas, atrodo stiprus, bet jo galvoje – silpnumas. Jei jis elgiasi taip – jis silpnas. Ir jis bijo. Ir aš tikrai einu jo link. Po šios titulinės kovos, aš ateinu pas Bahramą, esu tikras.

Anksčiau, kai dar nebuvau čempionas, labai norėjau juo tapti, norėjau gauti titulą, šansą save įrodyti ir tapti kažkuo. Bet tada aš dar netikėjau, kad esu geriausias šioje svorio kategorijoje. Dabar – tai tiesiog darbo dalis. Ir vis dar mano galvoje yra keli vardai, kuriuos turiu nugalėti, sunaikinti. Nesvarbu, turiu diržą ar ne. Turėdamas diržą – tiesiog turėsiu daugiau raundų tai padaryti. Ir viskas. Nes aš niekada nesirinkau varžovų. Niekada nesakiau „ne“ rimtam iššūkiui. Aš visada priėmiau tai, kas duodama. Ir mano pergalių sąraše yra geri vardai, tokie kaip Antonio Plazibatas, kaip Alexas Pereira ir taip toliau“, – sakė S. Maslobojevas.

S. Maslobojevas taip pat perdavė ir žinutę T. Khbabezui.

„Nemėgstu žadėti. Man labiau patinka padaryti daugiau nei kalbėti. Bet pabandysiu parodyti naujų įgūdžių, dalykų, kurių žmonės iš manęs nesitiki. Kaip ir tas storuliukas – jis tikėsis vieno, bet gaus visiškai kitką.

Ką galiu pažadėti – kad tai bus sprogimas. Tai bus bomba, ir jūs pamatysit tikrą gerą kovą. Kovą, pilną emocijų, pilną energijos. Ir, žmogau, aš ten paliksiu savo širdį. Tai pažadu.

„Keksiukas“ ir evoliucionavo. Jis šiek tiek paaugo, bet aš irgi nestovėjau vietoje ir nesikrapščiau nosies. Dirbau sunkiai, turėjau daug kovų, ir taip – tie kūjai vis dar gali nokautuoti žmones. Tad storuli, būk pasiruošęs“, – sakė S. Maslobojevas.

„Glory 100“ turnyre žiūrovai išvys net 4 kovas dėl pasaulio čempiono diržų bei „Last Heavyweight Standing“ sunkiasvorių turnyo kovas. Iš viso suplanuota net 20 kovų.