Gagičius: apie svorio įtaką žaidimui, viltį dėl medalių ir būsimą kovą su „Rytu“

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) reguliarusis sezonas artėja prie finišo tiesiosios, tad komandų laukia esminės kovos, nuspręsiančios, kaip atrodys galutinė turnyrinė lentelė.

Kol kas dėl savo pozicijos nėra užtikrintas ir Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ (17/15), žengiantis ketvirtas, tačiau turintis tiek pat laimėjimų kaip Vilniaus „Wolves Twinsbet“ (17/15) bei taip pat pora pergalių atsiliekantis nuo Jonavos „CBet“ (19/13).

Aukštaūgis Džordže Gagičius LKL.lt portalui teigė, kad jo komanda šiuo metu yra itin susikaupusi, nes supranta, kokia yra kiekvienos pergalės kaina.

„Tikrai kiekvienais metais turime panašių problemų su traumomis, bet kažkaip išsikovojame medalį. Aš labai labai tikiuosi, kad taip bus ir dabar. Pats atiduosiu viską, ką galiu, kad tęstume tradicijas“, – iššūkius apibendrino jis.

Artimiausias panevėžiečių varžovas – Vilniaus „Rytas“ (26/6). Rungtynes šeštadienį nuo 16.30 val. galėsite stebėti BTV ir Go3 kanalais.

„Galvojame, kad „Rytas“ ateis žaisti pasiruošęs maksimaliai. Tikrai nesvarstome, kad gali būti kitaip. Tiek patys ruošiamės 100 procentų, tiek to tikimės iš oponentų. Tikiu mūsų komanda, nors taip, „Rytas“ gera ekipa, lengva nebus“, – sako Dž.Gagičius.

LKL.lt – pokalbis su juo apie ketvirtus metus Panevėžyje, svorio įtaką žaidimui, „7bet-Lietkabelio“ iššūkius ir naują bosą Joną Mačiulį.

– Iki reguliaraus „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos lieka vos keturi mačai. Kokios nuotaikos, suprantant, kad lemiamas etapas – jau čia pat?

– Šis sezonas yra tikra turbulencija, tiek dėl traumų, tiek dėl ritmo, įskaitant Europos taurę su sunkiomis kelionėmis. Nemažai žaidėjų buvo iškritę iš rikiuotės, aš taip pat turėjau problemų, bet galiausiai viskas yra gerai. Ketverias rungtynes norime pabaigti geriausiai, kaip įmanoma, ir ruoštis atkrintamosioms.

– Kiek svarbu šiuo metu yra koncentruotis tik į šiuos laukiančius mačus, negalvojant apie atkrintamąsias ar apie artėjančias vasaros atostogas?

– Tikrai svarbu, nes šios rungtynės nuspręs, kokią pozicija turėsime atkrintamosiose. Žiūrime į viską žingsnis po žingsnio, rungtynės po rungtynių, niekam tikrai nereikia papildomos motyvacijos šiame etape. Stovime tvirtai ant kojų ir žiūrime tik į būsimas rungtynes. Kiekvienos jų – mums svarbiausios.

– Minėjote traumas: Lipkevičius ir Lavrinovičius vis dar negali žaisti, taip pat klubą paliko ir Kalaitzakis. Kaip manote, kaip „7bet-Lietkabelis“ tvarkosi su visais šiais iššūkiais?

– Tikrai gaila dėl vaikinų traumų, nes mums labai jų trūksta. Ypač dėl Lipkevičiaus – jį žinau daug metų, daug laiko žaidžiame kartu, jis mūsų kapitonas, labiausiai patyręs žaidėjas ir per tiek laiko vienas kitą gerai jaučiame aikštelėje. Bet jis visada yra šalia, lankosi treniruotėse, tik aikštelėje jo labai pasiilgstu. Lavra sugrįš, bet gaila, kad jį taip pat kamuoja traumos, šiuo metu – čiurnos, laukiame jo, tikiuosi, jau greitai. Georgios ilgai kankino nosies problemos, jis stengėsi, atidavė viską, ką galėjo, bet problemos jį nugalėjo – jis nusprendė operuotis. Tokia ta mūsų situacija. Kaip bebūtų, stengiamės išlikti vieningi, daryti, ką galime geriausio kiekvienas, kad kompensuotume netektis.

– Kalbant apie G.Kalaitzakį, daug metų jis buvo laikomas talentingesniu už brolį, bet galiausiai gyvenimas susiklostė taip, kad Panagiotis šiuo metu žaidžia Eurolygoje. Kaip manote, ar Georgios vis dar turi potencialo grįžti į aukštesnį lygį?

– Jei atvirai, manau, niekas nepasikeitė – jis toks pats vyrukas, koks buvo. Tikiu juo. Jei jis susigrąžins pasitikėjimą, atsigavęs po operacijos, jis tikrai gali žaisti aukštame lygyje. Manau, jis turi kūną, duomenis, nematau priežasčių, kodėl taip negali būti.

– Tai jūsų ketvirtas sezonas Panevėžyje. Lyginant situacijas, iššūkius, traumas, turnyro lentelės padėtį ir viską, ar įžvelgiate panašumų su ankstesniais metais?

– Kiekvienas sezonas yra kitoks, bet tuo pačiu kiekvieną sezoną turime savų iššūkių. Vis tik treneris daro didelį darbą, kad mus motyvuotų, sutelktų, jog būtume vienas kumštis. Nesvarbu, kas benutiktų, kiek žaidėjų neturėtume, jis padaro, kad mechanizmas veiktų. Dėl to man labiausiai patinka Nenadas – jis reaguoja į situacijas ir prie jų prisitaiko.

Kartais jo reakcijos yra nervingos, bet toks jo charakteris – jis kovotojas, jis mėgsta pergales, tai normalu. Visi suprantame, kad tai iš noro padėti. Jis pats mums sako: klausykite, ką aš jums sakau, nežiūrėkite į mano reakcijas. Ir mes tai suprantame. Nenadas niekada nesodins ant suolo po pirmos klaidos – jis suteiks šansų visiems ir rodys pasitikėjimą. Tai labai vertinu ir dėl to žaidėjai, pabuvę su šiuo treneriu, žengia žingsnį į priekį – nes treneris žino, kaip juos išnaudoti.

– Yra dalykai, kurie kartais skamba kaip nepakeičiami: Nenadas Panevėžyje, Gagičius – taip pat Panevėžyje, o galiausiai „7bet-Lietkabelis“, nepaisant visų problemų, vis tiek lieka su medaliais.

– (Juokiasi) Tikrai kiekvienais metais turime panašių problemų su traumomis, bet kažkaip išsikovojame medalį. Aš labai labai tikiuosi, kad taip bus ir dabar. Pats atiduosiu viską, ką galiu, kad tęstume tradicijas (Juokiasi).

– Nėra paslapties, kad N.Čanako žmona Jovana vasarą jums sudarė mitybos planą, kurio laikantis numetėte nemažai svorio. Ar ji vis dar prižiūri jūsų rutiną?

– Ji man tikrai labai padėjo. Visus receptus daviau savo žmonai, kuri man ruošė maistą. Kadangi pats nieko neišmanau, sakiau žmonai: neklausk manęs nieko apie pusryčius, pietus ir vakarienę, jei turėsi klausimų, juos užduok Jovanai, valgysiu, ką reikės (Juokiasi). Ir aš neturėjau jokių problemų maitintis, kaip reikia. Sveikas maistas nebuvo neskanus – jis buvo tikrai skanus. Tuo metu numečiau 18 kilogramų, dabar grįžo gal 2–3 kilogramai, bet griežtai programos nebesilaikau. Vasarą planuoju vėl grįžti prie tos rutinos, kad būčiau gerai pasiruošęs kitam sezonui.

– Kai galite palyginti su ankstesniais sezonais, kaip pakeistas gyvenimo būdas ir numestas svoris pakoregavo jūsų savijautą aikštelėje?

– Jaučiuosi geriau: mobilesnis, greitesnis, galiu bėgti ilgiau ir sparčiau. Mano krepšinio braižo tai kardinaliai nepakeitė, bet suteikė daugiau galimybių, pavyzdžiui, gynyboje.

– Beje, grįžęs į Panevėžį šiuo metu turite naują bosą – nebe Martyną Purlį, o Joną Mačiulį. Koks vadovas yra Jonas?

– Pamenu Joną dar kaip žaidėją – esu žaidęs prieš jį, berods, rinktinių turnyre. Jonas daro, ką gali geriausio. Jis emocingas, bet tai – normalu, kiekvienas profesionalas, kuris buvo sėkmingas, yra karštas. Turime gerą ir atvirą ryšį, jis kovoja dėl mūsų, pasitiki mumis, o mes – juo. Linkiu jam tęsti sėkmingus darbus šiame klube: aš darysiu viską, kad padėčiau jam, o jis daro viską, kad padėtų mums.

– Šeštadienį laukia rungtynės su „Rytu“. Vilniaus ekipai likę reguliaraus sezono mačai daug nebereikš. Kaip manote, ar įmanoma tikėtis, kad į aikštę vilniečiai žengs labiau atsipalaidavę?

– Galvojame, kad „Rytas“ ateis žaisti pasiruošęs maksimaliai. Tikrai nesvarstome, kad gali būti kitaip. Tiek patys ruošiamės 100 procentų, tiek to tikimės iš oponentų. Tikiu mūsų komanda, nors taip, „Rytas“ gera ekipa, lengva nebus. Daug jų žaidėjų kartu rungtyniauja ilgai, galiu tik atiduoti pagarbą vilniečiams ir manau, kad tiek jie, tiek mes atiduos, ką galima geriausio aikštėje. Matysime, kas laimės.

– Kitą savaitę laukia svarbus mūšis tarp Panevėžio ekipos ir Jonavos „CBet“, kuri šiuo metu užima trečią poziciją „Betsafe-LKL“. Kaip manote, kodėl ši ekipa yra tokia neparanki daugumai lygos klubų?

– Mano nuomone, jie turi labai gerą tarpusavio chemiją, kas leidžia pasiekti tokius rezultatus. Jie yra vieningi lyg kumštis ir tai jų ginklas. Tai tikrai pagarbos verta komanda, kuri nubaudė mus irgi, tai skauda iki šiol. „CBet“ žaidžia tikrai gerą krepšinį ir to priežastis – tarpusavio chemija.