Dakaro dulkėmis papuoštas motociklininko įvaizdis

 Motociklų sporto mados dažnai būna nuspalvintos įvairiausiomis ir ryškiausiomis spalvomis. Čia ne tik sportininkų aprangos, bet ir jų „plieniniai žirgai“ iš tolo šviečia begalinėse dykumose ir varžybų trasose. Tačiau Mykolas Paulavičius tokių dalykų nesureikšmina. 34-erių vaikinas, jau pusę savo gyvenimo atidavęs motociklų sportui, ne kartą pakartoja, jog varžybose svarbiausias yra rezultatas. O sportinė apranga tiesiog turi būti patogi ir funkcionali.

Aistė Labinaitė (www.sportomada.lt)

Apranga prieš rezultatą

Sportininko kasdienis stilius atitinka gyvenimo būdą – lengvai, patogiai ir greitai. Juk niekada nežinai, kada netikėtai gali tekti užšokti ant motociklo. Nors, pripažįsta M. Paulavičius, laisvalaikio aprangai jis daug dėmesio taip pat neskiria. Čia irgi svarbiausias yra patogumas.

„Tiesiog norisi atrodyti tvarkingai. Neturiu laiko ieškoti madingų dalykų, – teigia motociklininkas. – Žinoma, kalbant apie varžybas, tai čia jau norisi ir naujesnės aprangos, ir netgi naujo motociklo (šypsosi). Nors bet ko ir nepasirinksi, turi atsižvelgti į varžybų reglamentus. Taigi, visi pinigai atitenka sportui, kasdienei aprangai jų lieka minimaliai. Tad, tikrai neperku kažkokių garsių pasaulinių prekinių ženklų rūbų.“

Automobilių ir motociklų sporto atstovai kostiumus dažniausiai vilki per įvairius rėmėjų renginius bei apdovanojimų ceremonijas. Pasak M. Paulavičiaus, jis turi tris kostiumų komplektus ir mėgsta jais puoštis. „Dažnai to nedarau, nes tiesiog tiek progų nebūna, bet tikrai smagu sportinį įvaizdį pakeisti į oficialų, galbūt netgi pasirinkti kažkokį aksesuarą, pavyzdžiui, „Three Old Mechanics“ laikrodį. Tuomet mes atrodome gražiausiai“, – šypsodamasis „Sporto madai“ sako motociklininkas.

Neseniai, balandžio viduryje, M. Paulavičius kiek pakeitė savo vaidmenį trasoje ir sėdo į bagio šturmano vietą. Kartu su Algirdu Talučiu jis dalyvavo ralyje Maroke. Pastarosiose varžybose motociklininkas prisižiūrėjo ir kolegų madų. Pasak sportininko, štai, bagių ir, apskritai automobilių sporto, vairuotojai, tai mėgsta puoštis „vardiniais“ drabužiais bei aksesuarais: „Kai kurie sportininkai savo įvaizdžiais nori parodyti tam tikrą statusą. Man to nereikia, aš esu paprastas ir niekam nieko taip įrodinėti nenoriu. Nebent trasoje galiu parodyti savo sugebėjimus. Turbūt tiesiog motociklininkai yra paprastesni, jiems svarbiausias yra varžybų rezultatas, o ne įvaizdis. Tačiau automobilių sporte dažnai vieni prieš kitus nori pasirodyti ne tik trasoje. Statistika rodo, jog tie, kurie daugiau dėmesio skiria savo įvaizdžiui, o ne treniruotėms, pademonstruoja prastesnius rezultatus. Tiesiog reikia susidėlioti prioritetus.“

Mykolas Paulavičius | asmeninio archyvo nuotr.

M. Paulavičius pasakoja, kad po sausį vykusio Dakaro ralio (debiutinėse lenktynėse jis užėmė 73-iąją vietą – aut. past.) jo vertybės pasikeitė. Nors pats Dakaras yra beprotiškai brangus malonumas, tačiau šių varžybų diktuojami iššūkiai priverčia susimąstyti apie tikrąją materialinių ir nematerialinių dalykų vertę bei prasmę. „Materialiniai dalykai negali būti svarbesni už artimuosius, draugus, emocijas, jausmus, prisiminimus. Geriau būti turtingam vidumi“, – atvirauja sportininkas.

Netgi paklaustas apie stilingiausius sportininkus, M. Paulavičius atsigręžia į rezultatus, o ne rūbus. Tokios automobilių sporto legendos kaip 59-erių prancūzas Stephane Peterhansel ir 54-erių Kataro atstovas Nasser Al-Attiyah niekada nesureikšmina savo išvaizdos: „Teko su jais pabendrauti, atrodo, jog tai visiškai paprasti žmonės. Jie tikrai neužrietę nosių ir nedemonstruoja „kas per aš“ elgesio.“

Baltos spalvos nauda

„Jei neturi laiko ir pinigų, varžyboms renkiesi „margą aprangą“, nesuderintą. Jei turi laiko ir pinigų, susiderini vienos spalvos aprangą. Ir, žinoma, dar yra rėmėjai bei jų logotipai“, – sportinių aprangų „formulę“ įvardija motociklininkas.

Sunkiausioms pasaulyje lenktynėms – Dakarui – M. Paulavičius buvo pasirinkęs „klasiką“ – juodos ir baltos duetą (baltą viršutinę aprangos dalį ir juodas kelnes).

„Visi puikiai žino, jog vasarą geriau dėvėti baltos spalvos drabužius, nes balta atspindi saulės spindulius, o ne sugeria šviesą, kaip daro juoda spalva. Dakaro ralis vyko dykumoje Saudo Arabijoje, ten sausio mėnesį jutiminė temperatūra gali būti ir apie 40 laipsnių karščio (važiuojant bagiu – ir apie 60 laipsnių, nes karštis eina ir nuo variklio). Iš pradžių avėjau juodus batus, tai pridėjo dar maždaug penkis laipsnius karščio. Jaučiausi tarsi orkaitėje. Taigi, pakeičiau batus į baltus ir iškart buvo geriau. Žinoma, balta spalva greičiau išsipurvina, bet juk švari apranga nėra svarbiausias dalykas varžybose. Negana to, ant baltos spalvos geriau matosi logotipai“, – pasakoja motociklininkas. Tiesa, nereiktų manyti, jog pirmą dieną smėlynuose išpurvinę sportinius rūbus, lenktynininkai po etapo finišo puola juos naktį skalbti. Į varžybas jie vežasi kelis aprangų komplektus.

Automobilių ir motociklų sporto lenktynininkai, norėdami išsiskirti, dažnai tai daro ne tik aprangų, bet ir šalmų pagalba. Kai kurie užsisako specialiai jiems sukurtas šias galvos apsaugas, kiti pasirenka aerografijos (dekoravimo, spalvinimo meno) paslaugas. Tačiau M. Paulavičius bent jau kol kas tokiems dalykams laiko ir pinigų neskiria: „Nesureikšminu tokių dalykų. Nebent rėmėjai paprašytų pakeisti šalmą, jo išvaizdą. Tačiau, vargu, nes čia sukasi dideli pinigai, taigi geriau juos investuoti kažkur kitur. Žiūriu į tai paprastai – kiek užima laiko, kiek kainuoja ir, koks bus rezultatas. Jeigu tai tik sukelia emociją „smagu turėti“, tikrai neverta nieko keisti.“

M. Paulavičius ne tik pats važinėjasi bei dalyvauja varžybose, bet moko ir kitus, kaip reikia suvaldyti „plieninį žirgą“. Tad, mokiniams naujokams visada pasako, kad pirmiausia įsigytų aprangą, nes pastaroji nauja kainuoja tiek pat, kiek naudotas motociklas: „Automobilių sporte kainos gerokai didesnės. Pavyzdžiui, motociklininkas gali vieną brangiausių šalmų įsigyti už 550 eurų, o automobilių sporte brangiausias gali kainuoti ir 5000 eurų.“

Japoniška kokybė

Į klausimą, ar turi mėgstamiausią dizainerį ar prekės ženklą, iš lietuviškų pavadinimų M. Paulavičius išskyrė sporto ir laisvalaikio aprangų gamintoją „Audimas“. Laisvalaikiu važiuodamas motociklu jis vilki nacionalinės kolekcijos Trispalve papuoštą žalią striukę. Sportininkas priduria, jog ji puikiai apsaugo nuo vėjo ir šalčio. Taip pat buvo paminėta ir „Tūta“ bei šio gamintojo vėjapūtė (ypač lengva, apsauganti nuo vėjo ir drėgmės, striukė, kurią galima dėvėti ant apsauginių šarvų – aut. past.). Pastarąjį rūbą galima panaudoti ir varžybose. O tarptautinėje madų arenoje motociklininkui labiausiai patinka „Timberland“ prekės ženklas, kurio avalynė gelbsti šaltuoju metų laiku.

Paklaustas, kas norėtų, kad kurtų aprangas motociklininkams, M. Paulavičius atsako, jog tai galėtų būti italai, bet kokybė turėtų būti japoniška, nes, jo teigimu, vieni daro gražiai, o kiti – kokybiškai.

Mykolas Paulavičius | asmeninio archyvo nuotr.

„Manau, Japonija kokybe lenkia visą Europą. Tiesa, gyvenu Vilniaus centre. Taigi, net ir specialiai tam laiko neskirdamas, matau gatvės mados tendencijas. Kalbant apie jaunimo įvaizdžius, čia netrūksta Japonijos įtakos. Tad, galbūt vieną dieną prieisime ir prie japoniškos kokybės“, – „Sporto madai“ priduria sportininkas.

Beje, motociklininkui varžybose neužtenka „pridengti“ kūną apranga su apsaugomis, šalmu bei tvirta avalyne, reikia pasirūpinti ir oda. Tad, į varžybas M. Paulavičius visada pasiima veido ir rankų kremus, lūpų balzamą bei akių lašus. Nenaudojant šių priemonių, vėjo, saulės ir smėlio trijulė gali pridaryti žalos. Paklaustas, ar prieš varžybas kvėpinasi, sportininkas atsakė teigiamai, o vieni mėgstamiausių jo kvepalų – „Concerto“, kuriuos įsigijo Paryžiuje (Prancūzija), lankydamasis kvepalų muziejuje.