Į IA pasaulio čempionato divizioną iškopusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė sugrįžo namo: „Tik smulkios detalės ten spręs rezultatus“
Lietuvos rinktinė sugrįžo su I-ojo diviziono B grupės nugalėtojų taure | Pauliaus Peleckio / BNS foto nuotr.
Pasaulio I-ojo diviziono B grupėje aukso medalius ir kelialapį į I-ojo diviziono A grupę iškovojusi Lietuvos rinktinė šeštadienį sugrįžo į Vilnių, kur juos pasitiko būrys gerbėjų.
Su žurnalistais kalbėjęs rinktinės kapitonas Nerijus Ališauskas pabrėžė šios komandos potencialą, kalbėjo apie kitus metus I-ojo diviziono A grupėje ir įvardino rinktinės stiprybes.
„Mes jau buvom aukštesniam divizione ir laimėjom vienais metais bronzos medalį (2022 m.). Buvom per žingsnį nuo patekimo į elitinį divizioną, todėl manau, šitos komandos potencialas tikrai aukštas, ir kiekvienos rungtynės ten sprendžiasi vienu, dviem įvarčiais, todėl jeigu pasisektų mums labiau, tada mes galėtume ten sužaist tikrai gerai“, – sakė geriausiu čempionato gynėju pripažintas N. Ališauskas
– Ką apskritai įvardintum šios rinktinės stiprybe, jog pavyko užimti pirmą vietą?
– Manau, kad kovingumas ir komandinis žaidimas. Visi sunkiai dirbom dėl šito tikslo. Kaip mes sakėm – mes ir treneriai buvome „medžioklėje“. Tai kiekvienos rungtynės, kiekvieną dieną – naujas varžovas ir nauja medžioklė. Todėl manau, kad komandinis darbas buvo svarbiausias.
– Ką pasako tie tik trys praleisti įvarčiai visame čempionate?
– Tai tą ir pasako, kad komandiškai tikrai ir gynėmės tiek puolėjai padėdavo mums gynybai, tiek ir vartininkas Laurynas Lubys neįtikėtiną turnyrą Tai visos komandos nuopelnas.
– Kokie dabar tikslai keliami aukštesniame divizione?
– Visų pirma ten išsilaikyti, ir žingsnis po žingsnio, gerinti rezultatus tam divizione.
– Rumunija krenta iš to aukštesnio diviziono. Kitos komandos daugiau mažiau pažįstamos. Galim su jais žaist?
– Na taip. Nežinau, kas iš ten pakils į aukštesnį divizioną, bet bus japonai – mums puikiai pažįstami. Ten bus kitos komandos, kurias žinom, žaidėm, buvom laimėję prieš kai kurias. Manau, tik smulkios detalės ten spręs rezultatus.
– Ką galėtum dar galėtum nuo savęs kaip kapitonas pridėti apie L. Lubį?
– Tai čia nežinau net ką pridėti. Statistika rodo puikų žaidimą. Neįtikėtinai. Iš tikrųjų nieks nesitikėjo, kad tokį turnyrą turėsim su tokiu vartininku. Čia rekordus muša. Tai – puiku. Aš neturiu žodžių.
Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Rono Pasco asistentas Arūnas Aleinikovas pabrėžė gerą namų darbų atlikimą ir komandinį žaidimą.
– Treneri, kokiomis nuotaikomis sugrįžtat, kaip įvertinat patį pasirodymą?
– Kaip ir kiekvienais metais labai rimtai ruošiamės. Mes visada prieš mėnesį susirenkam ir pradedam gana intensyviai ruoštis. Šiemet pasisekė, kad papildomų kontrolinių rungtynių daugiau turėjom, tai galėjom daugiau peržiūrėt žaidėjų, vertint jų stiprias ir silpnąsias puses. O rezultatas – tai mes link to ėjome. Pernai Vilniuje šiek tiek nepasisekė, tai šiemet iškovojom tą kelialapį į kitą divizioną, ir ten tikrai bus dar stipresni priešininkai, kurie kasmet migruoja tarp elito ir pirmojo A diviziono. Tai po kelių metų pertraukos vėl bus malonu išbandyt savo jėgas ten.
– Koks šiai komandai žaidimo stilius yra parankesnis? Atrodė, kad Pietų Korėja yra viena efektyviausių komandų, bet vakar juos tiesiog sunešiojot?
– Nu gal taip nesunešiojom. Mes turbūt labai gerai atlikom namų darbus. Mes analizavome kiekvieną priešininką, ir jeigu pažiūrėsit – prieš visas komandas mes šiek tiek skirtingai žaidėme. Po to yra labai didelis aspektas – dauguma, mažuma. Tai šį turnyrą mes nei vieno įvarčio nepraleidom būdami mažumoje. Tai čia šiuolaikiniam ledo ritulyje yra labai geras parodymas ir sėkmės garantas. Mes ruošiamės individualiai kiekvienom rungtynėm ir gal geriau išanalizavom priešininkus, negu jie mus.
– Turbūt sirgalius labiausiai nustebino vartininkas L. Lubys. Jus, kaip trenerį, nustebino toks Lauryno žaidimas?
– Laurynas save užsirekomendavo 2019 metais Kazachstane, irgi IA divizione. Po to jis šiek tiek norėjo pertraukos, gerai pailsėjo, ir vėl pasiruošė, atvažiavo ir parodė, kad jis vertas būt šitoje rinktinėje.
– Kaip anksčiau sakė Ugnius Čižas, paskutinį kartą kai laimėjote aukso medalius IB divizione, tada dar žaidė mūsų rinktinės veteranai. Koks šitos jau jaunesnės komandos potencialas, žiūrint jau į kitus metus?
– Tai jeigu taip žiūrėt sąstatus kasmet, tai kiekvienais metais pas mus tas atnaujinimas vyksta – dviejų, trijų žaidėjų, kartais daugiau būna. U18 rinktinė turi labai stiprių žaidėjų, tai tikimės, kad jau keletą žaidėjų kitais metais irgi prisijungs prie mūsų. O potencialas... tai ateitis, manau, yra. Tik nereikia skubėti, iškart tų rezultatų norėt sekančią dieną. Po truputį, po truputį, manau, mes kylam į viršų, ir kažkada, iškopsim iki to išsvajoto elitinio diviziono.
– Koks dabar tikslas tame aukštesniam divizione?
– Jeigu pažiūrėsite rezultatus – tarkim, Rumunija pernai trečią vietą užėmė tame divizione, šiemet jie iškrito. Tai tikrai nenuspėjami rezultatai, kadangi nežinai, kokius žaidėjus surinksi, ar bus traumų, ar ne, kokius sezonus turėjo žaidėjai. Mums labai svarbu, kad mūsų visi žaidėjai vėl gautų naujus kontraktus kitam sezonui, gerose lygose žaistų visą sezoną, tobulėtų, o tada jau susirinkę bandysim lipt.
– Kurie žaidėjai labiausiai pasikėlė vertę šiame čempionate?
– Mes nenorim nieko išskirti. Tai taip pat ir treneriai, taip pat ir žaidėjai, daktarai, masažistai. Mes esam viena komanda, manau, dėl to ir pasiekėm tokį rezultatą.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
