Meistriškumo kalve tituluojamam „Plytinės“ kartodromui – 58-eri

 Pagarsėjusio „Plytinės“ kartodromo Vilniuje gimtadieniu laikoma 1967-ųjų balandžio 28-oji, kai jį įteisino miesto valdžia ir skyrė žemės sklypą statybai. Jau po ketverių metų čia surengtos pirmosios varžybos ir nuo tol šios sporto bazės veikla niekad nebuvo nutrūkusi.

Per 58 jo gyvavimo metus „Plytinės“ kartodromas tapo tikra talentų kalve, kurioje savo sportinį kelią pradėjo tokie pripažinti kartingo meistrai kaip Žilvinas Oškutis, Kazimieras Vasiliauskas, Arūnas Beleška, Simas Juodviršis, Justas Jonušis, Gustas Grinbergas, Kajus Šikšnelis ir daugybė kitų, kurių vardus įsiminė daugelis žiūrovų įvairiose pasaulio arenose.

„Plytinės“ kartodromą, vienintelį iš visų, esančių Baltijos šalyse, aplankė FIA prezidentas Jeanas Todt'as, labai palankiai įvertinęs jo veiklą ir paskatinęs tolesnę sporto bazės šeimininkų plėtojamą jaunųjų talentų ugdymo programą.

„Plytinės“ kartodrome kasdien treniruojasi dešimtys jaunuolių, daugelis entuziastų mokosi lenktynių meno ir saugaus vairavimo paslapčių. Čia jau septyniolika metų kasmet rengiami tradiciniai Nepriklausomybės akto signataro Egidijaus Bičkausko kartingo turnyrai, kuriuose varžosi globojami ir dienos centrus lankantys vaikai ir kurio finalas vyks gegužės 31-ąją. Kartodromo 58-ojo gimtadienio išvakarėse mintimis apie jame praleistus metus, patirtas emocijas dalijasi keletas kartingo veteranų, kažkada diktavusių madas.

„Plytinėje“ – nuo penkerių

50-ties metų kartingo lenktynininkas ir šios šakos sporto organizatorius, penkis kartus Lietuvos kartingo čempionas, šešis kartus Baltijos šalių taurės laimėtojas Žilvinas Oškutis pirmą kartą „Plytinės“ kartodromą atrado būdamas vos penkerių.

„Prisimenu, aplankyti šią garsėjančią sporto bazę nesunkiai mane įkalbėjo tėtis, nors kartingo tada man dar niekas nepatikėjo, – sako ilgus metus geriausiu Lietuvos bei Baltijos šalių kartingo meistru tituluotas Ž. Oškutis, vėliau išbandęs ir daugelį Europos bei pasaulio trasų, 2001 metais pelnęs Lietuvos žurnalistų autoklubo „Metų vairo“ apdovanojimą, skiriamą automobilių sporto atstovui, labiausiai garsinusiam šalies vardą užsienio trasose. – Iš pradžių man davė tik motorinį dviratį su labai mažo galingumo varikliu. Tad pavydžiai žiūrėjau į tėvą, kuris su greitesniu ir galingesniu kartingu suko ratus legendinėje „Plytinėje“, drąsiai piešdamas neįprastas trajektorijas“.

Žilvinas prie kartingo vairo sėdo būdamas jau septynerių. Po to sekė daugiau nei du dešimtmečiai lenktynių trasose, kurie buvo tokie intensyvūs bei trumpi, tarsi viena diena. Dalyvauta ir Europos kartingo pirmenybėse, ir JAV „Skip Barber“ bei „Barber Dodge“ čempionatuose, tačiau mieliausi prisiminimai sportininkui susiję su batalijomis „Plytinėje“, kurioje daug kartų kopta ant visų nugalėtojų pakylos laiptelių, atšvęstas ne vienas čempiono titulas.

Baigęs aktyvią sportininko karjerą Žilvinas nešykštėjo savo patyrimo ir noriai jį perteikė jauniesiems, tada dar tik kylantiems šalies automobilių sporto atstovams.

„Kad Lietuvos automobilių sportininkai ne iš kelmo spirti, įrodyti pavyko ne tik man vienam ir mano ugdytiems talentams, – sako Ž. Oškutis, didžiuodamasis, kad „Plytinėje“ kažkada patirties sėmėsi ir jo treniruoti meistrai Kazimieras Vasiliauskas, Arūnas Beleška, Marius Slaboševičius, Simas Juodviršis ir daugybė kitų. – Belieka palinkėti, kad ir toliau „Plytinėje“ būtų ugdomi talentai ir kad jų niekad nestokotų Lietuvos automobilių sportas“.

Ne lietus merkė nugarą

Kaip teigia dabar 34-rių Kazimieras Vasiliauskas, beprotiškai jam patinkančiu kartingų sportu susidomėjo būdamas septynerių. Įkvėpė dėdės Dariaus Vasiliausko, kurį automobilių sporto gerbėjai prisimena iš „Promosporto” rengtų ir didelį populiarumą tada turėjusių „BMW taurės” lenktynių, pavyzdys.

Sūnų visapusiškai palaikė ir rėmė tėvas Kastytis, iškėlęs jam bene vienintelį ultimatumą – pirma sėkmingas mokymasis, o paskui – jokių kliūčių jo pamėgtam greičių pasauliui.

„Kai pradėjau sportuoti, Lietuvoje buvo tik trys kartodromai – Vilniuje, Šiauliuose ir Aukštadvaryje. Kadangi augau Kaišiadoryse, man arčiausias buvo Aukštadvaryje, kurį gana greit iškeičiau į garsiąją „Plytinę“, – prisimena K. Vasiliauskas. – Kaip šiandien atmintyje išlikusi pirmoji treniruotė „Plytinėje“, kai be perstojo kaip iš kibiro pliaupė lietus. O kartodrome buvo ką tik išlietas asfaltas – lygus kaip stiklas. Užtat slidus kaip ledas, todėl tokiomis sąlygomis suvaldyti kartą reikėjo nemenko meistriškumo, kurio tuomet dar stokojau“.

Kazimieras Vasiliauskas | Organizatorių nuotr.

Nors nugara po treniruotės buvo šlapia ne nuo lietaus, tačiau po jos sportininkas bemaž nejuto jokio skausmo. Taip pirmąkart akivaizdžiai įsitikinta, kokią reikšmę lenktynininko savijautai, o ir įgūdžių bei meistriškumo ugdymui, turi pastebimai geresnės sąlygos nei ankstesnėje treniruočių bazėje. Užtenka vien idealiai lygaus trasos paviršiaus.

„Kartu tai buvo ir pirmoji pamoka kaip reikia saugiai važiuoti lyjant ar esant slidžiam keliui. Ta pamoka išliko atmintyje visame tolesniame mano sportiniame kelyje, net ir pilotuojant „Formulės 2“ techniką“, – sako Kazimieras, kurį tik lėšų stygius sustabdė nuo aukščiausiojo automobilių sporto ešelono – „Formulės 1“.

„Plytinės“ kartodromas kaišiadoriškiui suteikė dar vieną neįkainojamą pamoką.

„Tai vienas iš nedaugelio kartodromų, lenkimo manevrui neteikiantis daug galimybių. Jei nori čia aplenkti varžovą, turi pademonstruoti visą savo meistriškumą, kurį pasiekti ir ugdyti padėjo būtent jaunųjų sportininkų kalve laikoma „Plytinė“, – sako vienas žymesnių šalies žiedinių lenktynių meistrų, dvejus metus paeiliui, 2009 ir 2010-aisiais pelnęs „Metų vairą“.

„Ko palinkėti 58-ąsias gyvavimo metines sutinkančiam „Plytinės“ kartodromui? Pirmiausia, gyvuoti dar 100 metų ir pateisinti Lietuvos automobilių sporto kalvės vardą, ir toliau teikti pirmąsias meistriškumo pamokas kylantiems talentams. Tegu šio kartodromai vartai jiems atveria duris į didžiausias Europos ir pasaulio arenų duris“, – sako „Plytinėje“ tokias pamokas patyręs Kazimieras Vasiliauskas.

Nuo lygaus asfalto – į bekelės smėlynus

25-erių tauragiškis Rokas Baciuška – profesionalus automobilių lenktynininkas, pasaulio čempionas, keturių Dakaro maratonų dalyvis ir prizininkas, į Lietuvą parvežęs garsiąją Beduino statulėlę, FIA ralio reido čempionas, 2022 m. išrinktas geriausiu Dakaro metų naujoku, 2018, 2019, 2023 ir 2024-aisiais apdovanotas Lietuvos žurnalistų autoklubo „Metų vairu“. Roko laimėjimų sąrašas – išties didžiulis. Tačiau galbūt ne visi žino, jog jaunasis Dakaro dykumų užkariautojas, kuriam laimėjimų pavydi daugelis gerokai vyresnių ir, regis, labiau patyrusių, į bekelės smėlynus pasuko iš lygaus kaip stiklas „Plytinės“ kartodromo.

R. Baciuška pirmąją paraišką į automobilių sportą pateikė, palyginti su kitais, vėlokai, būdamas jau devynerių.

„Visada liksiu dėkingas Taurui Staniuliui, – sako Rokas. - Tai jis mane atsitempė į Smalininkų kartodromą, tai jis man suteikė pirmąsias pamokas ir įgūdžius. Užsikabinau, patiko šis sportas, o kadangi Smalininkai ne itin toli nuo mano gimtosios Tauragės, neskaičiavau šioje trasoje praleistų valandų“.

Tačiau ateina metas, kai bet kuriam paukščiui gimtasis lizdas tampa per ankštas. Taip ir Rokui, kurį viliojo visos Baltijos šalių, ir ne tik jų, trasos.

Nemažai ratų būsimasis dykumų užkariautojas praleido ir „Plytinėje“.

„Plytinės“ kartodromui – 58-eri | Organizatorių nuotr.

„Jos posūkių ir trumpų tiesiųjų nepamiršau ir dabar, pralėkčiau, regis, užrištomis akimis. Kaip ne kaip, „Plytinėje“ rungtyniavau dar būdamas ir 17-metis, – prisimena R. Baciuška. – Čia iškovota ne viena pergalė, ne kartą čia tapau čempionu, kadangi „Plytinėje“ paprastai vykdavo pirmojo ir paskutiniojo etapų lenktynės“.

Daugelyje trasų lenktyniavusį tauragiškį „Plytinėje“ žavėjo konkurencinga bendruomenė, su kuria varžydamasis niekada nežinai kuriam bus lemta finišo liniją kirsti pirmam.

„Mane dar tebežavi atmintyje iš „Plytinės“ laikų išlikusi nekompromisinė, nenuspėjama kova su tokiais asais, kaip Paulius Paškevičius, Kazimieras Vasiliauskas, Simas Juodviršis, Justas Jonušis, Gustas Grinbergas, Kasparas Vaškelis ir pulkas kitų, kurių šioje trasoje niekad nestigo“, – su nostalgija čia praleistus gražiausius jaunystės metus mena Rokas Baciuška, 58-ojo trasos gimtadienio proga linkintis, kad čia ir toliau tvyrotų tokia pati pakili treniruočių atmosfera, kad po įtemptų kovų „Plytinės“ kartodromas dovanotų žiūrovams dar daugiau smagių pramogų“.