Emocingai į iškovotą UTMA čempiono diržą sureagavęs Raimondas Avlasevičius: „Labai gaila, kad Henrikas buvo tas žmogus, kuris stovėjo tarp manęs ir mano svajonės“
Raimondas Avlasevičius | „Stop“ kadras
Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ areną drebino grandiozinis „UTMA 12“ kovinio sporto turnyras, kuriame žiūrovai išvydo 12 įspūdingų kovų.
Pagrindinėje vakaro kovoje svorio kategorijoje iki 75 kg turnyro finale Raimondas Avlasevičius (3-0-1 UTMA) techniniu nokautu antrajame raunde nugalėjo „Sparta Fight Gym“ klubo draugą Henriką Vikšraitį (2-1 UTMA) ir tapo trečiuoju UTMA organizacijos čempionu.
Prieš tai UTMA čempionais yra tapę Mindaugas Narauskas (kikboksas, svorio kategorija iki 81 kg) ir Vitas Karosas (Muay Thai, svorio kategorija iki 67 kg).
Kaip ir tikėtasi, H. Vikšraičio ir R. Avlasevičiaus kova prasidėjo apylygiai. Techniškoje kovoje vienas kitą puikiai pažįstantiems sportininkams nebuvo lengva perimti inciatyvą. Antrojo raundo pradžioje gerą smūgį iš apačios atliko Vikšraitis, bet jau po kelių akimirkų Avlasevičius pasiuntė varžovą į nokdauną! Netrukus po dar vieno smūgio Vikšraitis atsisakė tęsti kovą.
H. Vikšraitis atskleidė, kad po R. Avlasevičiaus smūgio atsinaujino skruostikaulio trauma.
„Viskas nutirpo, priekinių dantų nebejaučiu“, – sakė H. Vikšraitis. Po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje R. Avlasevičius pasidalino savo jausmais iškovojus čempiono diržą, kalbėjo apie besiliejančias emocijas ir apmaudą dėl Henriko.
„Sunku buvo kalbėti ringe, nes iškovoti čempiono diržą buvo viena iš svajonių. Labai gaila, kad Henrikas buvo tas žmogus, kuris stovėjo tarp manęs ir mano svajonės. Gaila, nes „Sparta Fight Gym“ man yra šeima, man jie labai daug davė, daug suformavę dalykų mano gyvenime. Tikslo siekimas, charakteris.. Mūsų komanda yra dalinai prisidėjus prie to, kas aš esu tiek sporte, tiek gyvenime. Kovoti su Henriku – savotiškas iššūkis pajungti sportinį pyktį, nes tai yra šeima. Sunku paaiškinti, negali net palyginti tai kovos su broliu, nes brolis užknisa ir gali duoti į „snukį“, o čia truputį yra kitaip. Emocijos liejosi per kraštus, nes tai yra svajonė, tai yra mano pirmasis ir vienintelis diržas. Iki pat dabar jaučiasi tos emocijos, tai yra laimės ašaros. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę kovoti ir sugebėjau iškovoti diržą.
– Žinome, kad Andrius Šipaila neruošė jūsų nei vieno kovai, o tavo kampe buvo Sergejus Maslobojevas. Kokie buvo akcentai, kaip iškovoti tą pergalę?
– Nereikėjo kažkokių konkrečių akcentų, nes mes su Henriku esame daug kartų stovėję. Aš maždaug žinau, kas jam nelabai patinka, lygiai taip pat ir jis žino, kas man nepatinka. Jis tuo naudojosi ir aš tai pajaučiau. Man labai gaila, kad ta kovos baigtis buvo tokia. Labai norėjau kovoti penkis raundus ir tikrai su mielu noru būčiau norėjęs kovą baigti taškais. Dabar Henrikas yra pralaimėjęs ir dar gavęs nokdauną – tas labiausiai nesmagu.
– Pagal teisėjus pirmą raundą pralaimėjai. Ką reikėjo daryti, kas pasiektum tą nokdauną?
– Paleidau savo dešine ranka tiesų smūgį. Tiesiog pamačiau progą ir smūgiavau. Nebuvo kažko, kad ruošiau kažką, jog mesiu dešinę ranką ir pagausiu. Pagavau pirmą kartą, nukrito – atsikėlė. Sekundei sustingau ir galvojau – nesikelk, nesikelk, nesikelk. Atsikėlė. Blemba.. Pirmas raundas galvojau, kad buvo apylygis, todėl galvojau, kad dirbsiu toliau ir laimėsiu antrą raundą. Pradėjau primetinėti žaidimą, tai yra penki raundai, todėl negali užsivesti ir varyti, reikia paskirstyti energiją. Galvojau gerai, antrą jau raundą laimėsiu, bet netyčia vėl pataikiau.
– Vienas iš apmaudžiausių dalykų, kad neteko turėti penkių raundų kovos?
– Ne, apmaudu yra tai, kad Henrikas kovą baigė anksčiau laiko. Smagu švęsti pergalę ir labai džiaugiuosi turėdamas šį diržą, man tai labai daug reiškia, bet tai, kad reikėjo kovoti prieš Henriką buvo labai nesmagu. Po šios kovos džiaugiuosi, bet yra dvilypiai jausmai, negaliu jų išgryninti ir negaliu racionaliai paaiškinti.
– Profesionaliame ringe pralaimėjimų neturi, bet UTMA organizacijoje turi lygiąsias su Mindaugu Narausku. Ar kažko ateityje galima tikėtis?
– Chebryte, šiandien laimėjau diržą, o manęs klausiate apie sekančias kovas? Duokite pasidžiaugti, kad turiu tą diržą. Aš niekada nesakau „ne“ kovoms. Ateis laikas, galbūt pasiūlys organizacija ir sukovosime, bet šiuo metu tikrai neplanuoju. Nuo sausio mėnesio tai yra antra profesionali kova, turėjau dar tris mėgėjų kovas. Dar šiais metais laukia daug kovų. Noriu pasidžiaugti šia akimirka, noriu čia sustoti, suvalgyti skanų maistą, pasijuokti, gerai praleisti laiką, nes greičiausiai Kaune dar yra likę mano draugai, noriu jiems atiduoti duoklę ir smagiai praleisti laiką.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
