A.Butkevičius nesuprato, kaip D.Gailius du kartus liko laisvas: „Galiu džiaugtis, kad Deivis nepasinaudojo savo šansu ir paliko mus gyvus“

  Klaipėdos „Neptūnas“ buvo per milimetrą nuo sensacijos, bet Kauno „Žalgiris“ neleido varžovams pavergti Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) čempionų titulo.

Andrea Trinchieri kariauna nuožmioje didžiojo finalo kovoje 91:89 (21:25, 22:20, 25:24, 23:20) palaužė klaipėdiečius ir šeštą kartą paeiliui iškovojo Citadele KMT trofėjų.

„Neptūnas“ buvo itin arti sensacijos – likus 25 sekundėms Deividas Gailius šaltakraujiškai vedė savo komandą į priekį tritaškiu (89:88). Galiausiai lemiamus taškus pelnė Deividas Sirvydis (91:89), o paskutinėmis sekundėmis visiškai laisvas D.Gailius prametė „Neptūno“ pergalę galėjusį lemti tritaškį.

Po finalo rūbinėje „Žalgirio“ žaidėjas Arnas Butkevičius

„Emocijos labai geros, padarėm darbą tokį, kurį turėjom padaryti ir iš vienos pusės labai smagu, kad finalas toks gavosi– įtemptas ir su emocijom, nes tada ir tas šventimas smagesnis. Bet reikia pasakyti – didžiulė pagarba Klaipėdai. Turėjo sunkiausią kelią iš visų komandų iki finalo ir, sakyčiau, kad sėkmės mums tikrai prireikė, jog mes iškovotume tą pergalę. Tai tik parodo, kokia puiki jie komanda ir kaip puikiai žaidžia.

– Pats esi žaidęs finaluose kitoje pusėje, kai komanda nebūdavo įvardinama kaip favoritė prieš finalą. Ar šiandien „Neptūnas“ žaidė taip, kaip turi žaisti autsaideris, kurio niekas neslegia ir kuris atrodo meta ir pataiko praktiškai viską?

– Na, tai jie įrodė jau iki finalo, kad puikiai jaučiasi su ta autsaiderių etikete. Jie tikrai sugeba pastatyti tas situacijas, tą, sakykim, favoritų statusą turinčią komandą į ne tokias komfortiškas situacijas – 50 prieš 50, kur mesti, nemesti ir tada pradeda abejoti kažkiek žaidėjai, prasideda sunkumai. Kažkiek neradom savo žaidimo, o jie, puikiai dalinasi kamuoliu, vienas prieš vieną žaidėjus irgi turi, kurie gali susikurti savo progas ir jie tas progas puikiai išnaudojo. Tikrai mes galėjom palūžti šiose rungtynėse. Ir manau, kad komandos, sakykim, mažiau patyrusios turbūt nebūtų atlaikę, bet kadangi mes jau šį sezoną nemažai tokių situacijų buvom praėję, išlikom kartu. Trečio kėlinio vidurys tikrai buvo kertinis momentas, kai sugebėjom atrasti savo žaidimą ir sugrįžti į rungtynes.

– Nuo kokių žaidimo aspektų pradėjote lipti iš duobės, kai buvo minus 13 po eilinio „Neptūno“ tritaškio?

– Tai aš manau, visas rungtynes galbūt neblogai dalinomės kamuoliu, bet akcentuočiau gynybą. Turbūt tai buvo svarbiausia – tai, kas mums leido juos kažkiek pristabdyti. Jie neberado tokių lengvų metimų ir tie sunkūs metimai, kurie prieš tai krito, jau nebekrito. Nors, aišku, prieš tai jie pataikė tikrai daug ir gan sudėtingų. Tai viskas susidėjo, bet, sakau, išlikom šaltu protu, grįžom į rungtynes ir jas kažkiek perlaužėm. Rungtynių galas – vėl kita istorija.

– D.Gailiaus tritaškis, „Neptūnas“ išsiveržia, o tada „Žalgirio“ ataka – D.Sirvydžio reidas. Ar toks buvo planas, ar čia D.Sirvydis improvizavo pagal situaciją?

– Atvirai pasakysiu, net nežinau, kaip viskas gavosi iki galo, ar toks mūsų planas ir buvo. Bet džiaugiamės Sirvio sprendimu – tikrai drąsus sprendimas. Kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami.

– O kaip dėl D.Gailiaus metimo, kai atrodė, kad laikas sustojo visiems – tiek žiūrėjusiems per televizorių, tiek esantiems arenoje? Ką tuo metu galvojai?

– Negaliu pasakyti, kas tiksliai buvo mano galvoje, nes ten nieko gražaus nenuskambėtų... Bet tikrai nesuprantu, kaip sugebėjome per dvi paskutines rungtynių atakas palikti jį visiškai laisvą kampe. Tik galiu džiaugtis, kad Deivis nepasinaudojo savo šansu ir paliko mus gyvus.

– Ką ši pergalė gali duoti likusiai sezono daliai?

– Gerų emocijų – jų mums galbūt paskutiniu metu šiek tiek trūko. Dabar turėsime laiko pailsėti tiek nuo krepšinio, tiek vienas nuo kito ir mobilizuotis likusiai sezono daliai. Tai bus laikas, kurį galime išnaudoti produktyviai ir koncentruotai, kad lemiamą sezono atkarpą pasitiktume su kitomis emocijomis. Ir galbūt surastume savo kažkiek pamestą ritmą – dabar tam pats tinkamiausias momentas.

– Ignas Brazdeikis tapo finalo ketverto MVP. Tu sakei, kad jo kelionė Europoje prasidėjo dar pirmajame sezone su Kaziu Maksvyčiumi „Žalgiryje“. Šį sezoną buvo rungtynių, kai jis net nebuvo registruojamas. Kaip iš šono matydamas gali pakomentuoti jo savaitgalį ir tai, kaip jis atrodė tapęs MVP?

– Iš tikrųjų viskas paprasta – žmogus, kuris parodė kantrybę, tada, kai jo kelyje ne viskas buvo lengva. Jis dirbo savo darbą, išliko kantrus, nerodė kažkokių emocijų, nerodė frustracijos ar nepasitenkinimo savo situacija. Ir šiandien jis pilnai nusipelnė šių vaisių – MVP titulo ir tokių rungtynių, kur sunkiais momentais jis buvo kertinis žaidėjas.

– Kaip švęsit?

– Tikiuosi, kad trankiai, džiaugsmingai ir saugiai.