Sporto šakų federacijoms ir organizacijoms skirta 20 milijonų eurų

 Nacionalinė sporto agentūra 62 sporto šakų federacijoms ir organizacijoms paskirstė 20 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti.

Kaip ir ankstesniais metais pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti skirta 83 proc. lėšų, į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijų programoms – 7 proc., negalią turinčių asmenų sporto organizacijų pateiktoms programoms įgyvendinti – 10 proc.

12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 12,77 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų skirta asociacijai „LTU Aquatics“ – 2,41 mln. Eur. Lietuvos krepšinio federacijai atiteks 2,36 mln. Eur, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai – 1,78 mln. Eur, Lietuvos irklavimo federacijai – 1,31 mln. Eur, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai – 1,12 mln. Eur, Lietuvos baidarių ir kanojų federacijai – 1,09 mln. Eur.

„Apibendrinant, pusei strateginių sporto šakų finansavimas augo nuo kelių iki 25 procentų. 45 proc. išaugusį „Asociacija „LTU Aquatics“ programos finansavimą lėmė puikus sportininkų pasirodymas pasaulio ir Europos čempionatuose bei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Medalius suaugusiųjų čempionatuose individualiose rungtyse laimėjo Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Rūta Meilutytė. Reikėtų išskirti ir vyrų estafetės 4 po 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi bei jaunųjų sportininkų pasiekimus – estafetė ne tik debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet ir iškovojo istorinius Europos čempionų titulus, o Senojo Žemyno jaunimo čempionate Vilniuje lietuviai iškovojo net 7 medalius“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

21 neolimpinių sporto šakų federacijoms skirta 1,4 mln. Eur.

5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms padalinti 2 mln. Eur.

Pokyčiai finansavimo modelyje

Šiemet sporto organizacijoms 80 proc. lėšų skirta už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, 10 proc. – už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 10 proc. – už nacionalinių ir tarptautinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas kaip ir anksčiau yra didesnis – 1,2.

2025 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelio pokyčiai praėjusių metų lapkritį pristatyti sporto organizacijoms. Šiemet vertinti visų olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų rezultatai (iki šiol buvo vertintos užimtos 1–36 vietos), taip pat komandinių (žaidimų) sporto šakų pasiekimai finaliniuose olimpinės atrankos turnyruose (iki šiol olimpinės atrankos turnyrai nebuvo vertinami). Olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms buvo taikomi vienodi rungtyje dalyvavusių sportininkų ir valstybių tarptautinėse varžybose skaičiaus kriterijai, vertinimo rezultatų dalyje atsisakyta individualių sporto šakų komandinių įskaitų.

Skaičiuojant balus už sporto šakos masiškumą, buvo vertinami ne tik nacionalinių čempionatų, bet ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai.

Vertinant sporto organizacijos veiklos rezultatus, įtraukti nauji gerojo valdymo principų rodikliai, pavyzdžiui, sporto organizacijos valdymo organuose turi būti sportininkų atstovas, vidaus dokumentuose turi būti įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams ir kt.

„Sporto organizacijos finansavimo modeliui keisti pateikė daug siūlymų, kuriuos vertino Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Vėliau pokyčius Nacionalinė sporto agentūra pristatė viešoje konsultacijoje. Šiandien paskelbėme rezultatus, o dabar darysime viską, kad lėšos kuo greičiau pasiektų organizacijas“, – sako M. Špokas.

Valstybės biudžeto lėšos sporto šakų federacijas ir organizacijas pasieks, kai bus pasirašytos sutartys su Nacionaline sporto agentūra.