Kai miegas tampa prabanga: „Ovoko Racing“ kasdienybė Dakare

 Sėkmė Dakaro ralyje priklauso ne tik nuo greičio trasoje, bet ir nuo gebėjimo prisitaikyti prie išskirtinės šių lenktynių kasdienybės. Viena sudėtingiausių pasaulio trasų – Dakaro ralis – ne tik testuoja techniką ir vairuotojų meistriškumą, bet ir palieka gilų įspaudą dalyvių gyvenime. Net artėjant finišui, iššūkiai, neįtikėtini nuotykiai ir netikėti išbandymai dar ilgai išlieka sportininkų atmintyje. Kokia kasdienybė lydi „Ovoko Racing“ duetą su Karoliu Raišiu ir Ignu Daunoravičiumi priešakyje?

Kiekvienas Dakaro etapas prasideda ir baigiasi bivakuose – laikinuose miesteliuose, kurie tampa pagrindiniu lenktynių gyvenimo centru. Čia, naktimis tarp greičio ruožų, gyvenimas nesustoja: kol pilotai ir šturmanai ilsisi kemperiuose, mechanikų komandos intensyviai darbuojasi. Tarp specializuotų sunkvežimių ir mobilių dirbtuvių jie rūpinasi technika, kruopščiai perrinkdami automobilius ir paruošdami juos kitai dienai.

Tarp technikos gausos Dakaro bivake išsiskiria tamsiai mėlynas 1978-ųjų „Land Rover 109 Station Wagon“. Iš pirmo žvilgsnio jis galėtų pasirodyti kaip dar vienas pagalbinis komandos automobilis. Tačiau šis beveik 50 metų skaičiuojantis veteranas ne tik dalyvauja ralyje kartu su kitais, bet likus vos kelioms dienoms iki finišo užima podiumo poziciją. Lietuvių komanda kasdien sėda į automobilį, siekdama išlaikyti aukščiausią poziciją, kuri būtų istorinis pasiekimas „Dakar Classic“ kategorijoje.

„Greičio ruože visi lygūs – turime tik du žmones ir automobilį, kaip ir visi kiti. Tačiau tikrieji skirtumai tarp ekipažų išryškėja bivake. Čia visos užduotys gula tik ant mūsų dviejų pečių: automobilio remontas, bendravimas su Lietuvoje likusiais kolegomis ir žurnalistais, pasiruošimas kitam etapui peržiūrint žemėlapius – viskuo turime rūpintis patys, pasidalindami darbus tarpusavyje“, – sako „Ovoko Racing“ komandos pilotas K. Raišys.

„Kai mūsų landroveriukas pareikalauja tik nedidelių remontų ar patobulinimų, po etapo tai trunka 2–4 valandas darbo. Tačiau buvo etapų, kai nuo vieno finišo iki kito starto turėjome vos 7 valandas. Per tą laiką turime suspėti viską – sutvarkyti automobilį, pasiruošti kitam etapui ir dar kažkiek pamiegoti“, – pasakoja komandos šturmanas I. Daunoravičius.

„Ovoko Racing“ nuotr. | Komandos nuotr.

Miegas yra vienas iš didžiausių malonumų, kurių itin trūksta lietuvių komandai. Kol didžioji dalis ralistų ilsisi savo komandų kemperiuose, „Ovoko Racing“ duetas nakvoja palapinėse, kurias kasdien turi ne tik pastatyti, bet ir išardyti. Be to, dykumos klimatas toli gražu nėra palankus patogiam stovyklavimui.

Dykumos oras naktį atvėsta vos iki kelių laipsnių aukščiau nulio. Be to, šių metų ralio metu buvo ir lietaus. Sušalęs ir sušlapęs, ralio ekipažas 4 valandų miegą laiko visiška sėkme. Kur kas dažniau pamiegoti tenka ir dar mažiau – apie 2–3 valandas.

„Mudu su Karoliu esame atsparūs nuovargiui, tačiau etapuose turime vienas kitą kontroliuoti, kad išliktume susikaupę“, – teigia komandos šturmanas.

Artėjant Dakaro pabaigai, komanda šiuo metu užima 3-ąją vietą „Classic“ kategorijoje, kurioje varžosi 95 ekipažai.

Dalis šio puikaus rezultato juokais yra priskiriama ir ralio metu valgomam maistui. Karolis ir Ignas vienu iš savo sėkmės nešėjų laiko „teftelius“ – konservuotus mėsos kukuliukus, kurie yra kasdienio ralistams suteikiamo maisto dalis. Ekipažas juokauja, kad suvalgius juos, etapas praeina sėkmingai, o praleidus „teftelius“, prasideda problemos.

Be kukulių, ekipažas gauna gan ribotą maisto kiekį – davinyje taip pat yra javainių batonėlių, traškučių, krekerių ir sulčių. Tačiau bent kol kas to pakanka, o komanda susitelkia ne į maistą ar patogumą, o į sėkmingą galutinį rezultatą.

Visas atsakomybes ant savo pečių prisiėmęs duetas tikisi, kad turimų resursų, laiko ir sėkmės užteks finišui ir geriausiam visų laikų rezultatui „Dakar Classic“ kategorijoje Lietuvos istorijoje. Ar komandai Dakaras pasibaigs triumfu, pamatysime jau rytoj.