Kaune nutūpęs legendinis „Virtus“: ginklus sudėjęs pasmerktasis ar budintis žvėris? (1)

 Beveik mėnesis – tiek laiko Kauno „Žalgiris“ jau nėra iškovojęs pergalės Eurolygoje. Kauniečiai kol kas visiškai nesinaudoja tvarkaraščio privalumais, kai per pastarąsias penkerias rungtynes yra žaidžiami net keturi susitikimai namuose. Dabar ir vėl į namus atvyko varžovas, kurio „neišgaudymas“ „Žalgiriui“ būtų dar vienas skausmingas smūgis, taigi šiame tekste – trumpai apie jį.

Šioje nesėkmių serijoje kauniečiai dukart iš eilės pralaimėjo komandoms, kurios vargu ar šį sezoną gali tikėtis realaus rezultato, ASVEL ir „Maccabi“. Taip pat Eurolygos lyderei Pirėjo „Olympiacos“ ir Madrido „Real“. Pastarąsias dvi nesėkmes pateisinti nesunku, tačiau pirmoji pralaimėjimų lentyna yra ta, kuri reguliariojo sezono pabaigoje gali būti atsimenama labai skaudžiai. Būtent šios lentynos komanda šį sezoną ir yra Bolonijos „Virtus.

Legendinė Italijos organizacija bando įrodinėti nesanti pergalių donorė kitoms komandoms, tačiau realybė rodo, kad dėl nieko realaus „Virtus“ šį sezoną nebekovoja – italų klubą nuo „Žalgirio“ skiria net keturios pergalės, todėl kažko tikėtis juodai baltai organizacijai jau sunku.

Visgi „Virtus“ bandė atlikti judesius sezono gelbėjimui – atleistas Luca Banchi, ir pasamdytas Duško Ivanovičius. Kaip ir įprasta šiam patyrusiam Eurolygos klubų problemų gaisrininkui, juodkalniečio pasirašymas bent jau pirmaisiais mėnesiais davė postūmį – štai per pastarąsias šešerias rungtynes „Virtus“ nuraškė keturias pergales, kas priverčia stabtelti ir pagalvoti apie tai, kad visgi tai nėra visiškas Eurolygos pastumdėlis, o net ir su pastumdėliais, kaip žinia, „Žalgiriui“ šį sezoną ne visada lengva.

„Virtus“ valdo didžiulę kavos kompaniją turintis verslininkas Massimo Zanetti, Italijos spaudoje dažnai vadinamas „kavos karaliumi“. Prieš penketą metų, kai „Virtus“ projektas įgavo pagreitį, italas drebino rinką su tokiais tuo metu nerealiai skambėjusiais pasirašymais kaip treneris Sergio Scariolo, iš NBA tuomet tik grįžęs Milošas Teodisičius, Tornike Shengelia, ir tuomet dar pike buvęs Danielis Hackettas. Visgi su trenksmu į Eurolygos šeimą sugrįžusi legendinė organizacija šią vasarą kalnų rinkoje nenuvertė, ir komandos komplektacija visiškai nepavyko.

Itin daug tikėtasi iš naujokų, kurie pernai rungtyniavo Europos taurėje, bet abu tapo nusivylimais Eurolygoje. Matthew Morganas praėjusį sezoną buvo vienas didžiųjų Europos taurės atradimų su 16,5 taško vidurkiu Londono „Lions“. Bet Eurolygoje prastų rungtynių turėjo daugiau nei gerų, ir renka vos po 7,5 taško. Dar prasčiau atrodo Rayjono Tuckerio situacija. Venecijos klube Europos taurėje jis rinko po 15 taškų, bet dabar atrodo nebeatpažįstamas – kad ir kaip D.vanovičius dar bando jį prikelti, iš Šiaurės Karolinos kilęs gynėjas antrose mačo dalyse tampa suolo galo komandai nereikalingu krepšininku.

Didele viltimi tapo Willo Clyburno kontrakto pasirašymas. Kol kas su 13,8 taško vidurkiu yra antras rezultatyviausias komandos žaidėjas, bet pirmoje sezono pusėje veteranas buvo pernelyg nestabilus. Ante Ante Žižičiaus, D. Hacketto ir Marco Belinelli kontraktai yra pertekliniai, ir tiek naudos neduoda, todėl jų vietos sudėtyje irgi yra neefektyvios. Prie nepasisekusios gynėjų komplektacijos netikėtai didelis vaidmuo teko Prancūzijos rinktinės gynėjui Isaiah Cordinier, kuris renka po 13,3 taško. Tai yra žmogus, kuris laimėjo bene daugiausiai iš to, kad „Virtus“ sezonas virto nesėkme, mat jau prieš porą mėnesių ant prancūzo tinklus labai rimtai užmetusi buvo Madrido „Real“ ekipa. Tiesa, neigiamo atsakymo ji sulaukė iš „Virtus“ vadovybės, kuri nenorėjo parduoti svarbiausio savo gynėjo, net jei „Real“ ir siūlė pusės milijono eurų išpirką.

„I. Cordinier liks su mumis iki sezono pabaigos. Mes juo tikime, ir nesiruošiame nieko keisti“, – tąkart sakė „Virtus komandos direktorius Luca Baraldi.

Geroji žinia didžiulei „Virtus“ gerbėjų bazei yra bent jau ta, kad jei „Segafredo“ vadovybės entuziazmas rėmimui neišblės, po kitos vasaros sirgaliai veikiausiai turėtų pamatyti gerokai atsinaujinusią komandą.

Tačiau ir ši su D. Ivanovičiumi tapo gerokai konkurencingesnė. L. Banchi komandą treniravo iki 13 turo. Skaičiuojant būtent iki mačo su Berlyno ALBA, „Virtus“ buvo tik 16-a Eurolygos komanda pagal puolimo reitingą, viso labo 16 ir pagal renkamus taškus (vid. po 78,6 tšk.), 16-a turnyre pagal tolimų metimų pataikymą (31,6 proc.). Nieko ši komanda varžovams dažnai pasiūlyti negalėjo ir gynyboje – L. Banchi niekada nebuvo gynybinis treneris, todėl ir jo „Virtus“ buvo vos 14-a gynybos reitingo komanda Eurolygoje.

Ką šiose skaudančiose vietose matome dabar – skaičiuojant nuo 15 turo, kai prie vairo atsidūrė D. Ivanovičius? Juodkalnietis legendinę komandą pavertė nebe tokia statiška, gerokai dinamiškesne, ką išduoda ir puolimo skaičiai.

Komanda tapo gerokai efektyvesnė, ir per šią atkarpą turėjo 10-ą Eurolygos puolimo reitingą. Automatiškai žaidėjai pradėjo geriau pataikyti – 35 proc. trit. (9). Trumpai tariant, D. Ivanovičius iš turimų resursų bando išspausti daugiau nei prieš tai pavyko padaryti italui.

T. Shengelia ir Ante Žižičius jau veikiausiai žais Nemuno saloje, W. Clyburnas mačą praleis. Rungtynės – nuo 20 valandos.