„Balvonu“ mechaniką pavadinęs šturmanas A.Veliamovičius papasakojo, kaip subyrėjo bagio greičių dėžė ir kaip susibendravo su angliškai nekalbančiu Saudo Arabijos lenktynininku

 Šių metų Dakare šturmanas Albertas Veliamovičius dalyvavo „Challenger“ klasėje, kur navigavo Saudo Arabijos lenktynininkui Salehui Alsaifui, tačiau jų Dakaras baigėsi jau antrajame greičio ruože.

Nors po pirmojo greičio ruožo S.Alsaifas ir A.Veliamovičius bendroje „Challenger“ įskaitoje užėmė net ketvirtą vietą ir tik 14 min. 21 sek. atsiliko nuo argentiniečio Nicolaso Cavigliasso, o antrajame 48 valandų „Chrono“ greičio ruože važiavo tarp dešimties geriausių, tačiau galiausiai susidūrė su techninėmis greičių dėžės bėdomis ir privalėjo grįžti į bivaką.

S.Alsaifas nusprendė nebetęsti Dakaro „Experience“ kategorijoje, nors pats A.Veliamovičius mielai dar pasivaržytų šiame Dakare, tačiau jau artimiausiu metu turės sugrįžti į Lietuvą.

Antradienį A.Veliamovičius pasidalino vaizdo žinute, kurioje aptarė tai, kas įvyko antrajame greičio ruože, papasakojo, kaip pavyko susikalbėti su angliškai nekalbančiu Saudo Arabijos vairuotoju bei papasakojo, kaip įvyko gedimas.

„Sveiki, draugai, visi, kurie mane palaikė ir rašė geras žinutes, sirgo už mane – man tai buvo labai svarbu. Deja, turiu pranešti blogą žinią: mūsų Dakaras baigėsi ir mes toliau nebevažiuosime. Salehas nusprendė pasitraukti, nors komanda turi kitą greičių dėžę, kurią jis galėtų nusipirkti ir mes netgi galėtume startuoti rytoj, tačiau jis nemato prasmės toliau dalyvauti, rinkti patirtį ar kitaip tęsti varžybas. Jis sako, kad patirties turi pakankamai – jam buvo įdomus tik podiumas. Kadangi šansų kovoti dėl podiumo praktiškai nebeliko, jis nusprendė nebedalyvauti. Galbūt jam gaila pinigų, gal nenori daugiau alinti bagio – nežinau. Jis jau pakuojasi daiktus, o panašu, kad ir aš keliausiu namo“, – sakė A.Veliamovičius.

A.Veliamovičius teigė, kad dėl gedimo nėra kaltas nei jis, nei vairuotojas.

„Vakar buvo sunki diena, bet negaliu pasakyti, kad kas nors kaltas – nei aš, nei Salehas. Manau, kad abu atlikome gerą darbą. Problema buvo ta, kad atsijungė viena žarna, per kurią išbėgo visas greičių dėžės tepalas. Važiavome dar kokius 10 ar 20 kilometrų be tepalo, kol greičių dėžė visiškai subyrėjo. Galiausiai, važiuodami pirmuoju bėgiu, sugebėjome ištrūkti iš smėlynų ir pasiekti asfaltą. Tada atvažiavo traliukas ir nugabeno mus į bivaką“, – pasakojo A.Veliamovičius.

„Komanda bandė Salehą įkalbėti – siūlė parduoti naują greičių dėžę, žadėjo nuolaidą, galėjo ją sumontuoti per naktį, tačiau jis atsisakė. Per vertėją jis man pasakė: „Tu turi tikėti likimu. Mums nebuvo lemta“. Aš tikrai norėjau tęsti lenktynes.

Pirmoji lemiamos dienos dalis buvo labai sunki, daug akmenynų, tačiau po degalų papildymo prasidėjo didžiosios kopos. Ten daugelis įstrigo, kai kurie apsivertė, kitiems sugedo varikliai. Mes buvome 14-ti prieš kopas, o po jų pakilome iki 8-os vietos. Kopose Salehas tikrai parodė savo meistriškumą – jis puikiai įveikinėjo jas, net kai nebuvo aiškios trajektorijos“.

A.Veliamovičius papasakojo, kaip vienoje iš vietų daugelis klydo, tačiau jam pavyko puikiai susitvarkyti.

„Buvo viena situacija kopose, kai turėjome važiuoti 60 laipsnių kursu per 30 kilometrų kopų masyvą iki kito taško. Važiavome, laikėmės kurso, o tuo metu kiti dalyviai grįždavo atgal pasiklydę. Salehas jau abejojo: „Galbūt važiuojame neteisingai?“ Bet aš sakiau: „Laikomės kurso“. Ir mes pataikėme tiesiai į tašką. Tuo metu aplink mus absoliučiai nieko nebuvo – jautėmės, tarsi būtume trasos atidarytojai. Buvo sunku, tačiau tas darbas atsipirko“, – sakė A.Veliamovičius.

Vaizdo įrašymo metu kažkas garsiau šnektelėjo, o A.Veliamovičius teigė, kad jų komandoje yra mechanikas iš Pakistano, kuris jam ne itin patinka.

„Čia pas mus mechanikas pakistanietis – visiškas balvonas, nervuoja mane. Bet nepaisant to, Salehas tikrai mokėjo valdyti kopas. Viena didžiulė kopa mums pasirodė per sudėtinga, bet jis greitai rado alternatyvią trajektoriją ir įveikė ją kitu kampu“, – sakė A.Veliamovičius.

Šturmanas atskleidė, kad netrukus po to jis pajautė tepalo kvapą.

„Deja, netrukus pradėjome jausti tepalo kvapą. Po keliolikos kilometrų greičių dėžė pradėjo skleisti metalinius garsus ir bėgiai nebesijungė. Bandėme remontuoti, tačiau nepastebėjome atsijungusios žarnos – ji buvo giliai pasislėpusi ir apsinešusi smėliu. Net jei būtume ją pastebėję ir prijungę, greičio dėžės tepalo nebūtume galėję užpilti, nes tam reikėjo ardyti sėdynes ir plastikines dalis.“

A.Veliamovičius atskleidė, kad su Saudo Arabijos lenktynininku pavyko susikalbėti net ir jam nesuprantant angliškai.

„Man pavyko prisitaikyti prie vairuotojo, kuris visiškai nemoka angliškai. Visa mūsų komunikacija apsiribojo penkiais ar šešiais žodžiais: „kairė“, „dešinė“, „taškas“, „pavojus“, „tiesiai“. Nepaisant visko, jaučiu, kad su Salehu galėjome pasiekti aukštų rezultatų, jei ne techninės problemos“, – pasakojo A.Veliamovičius. „Tai jau antras nesėkmingas Dakaras iš eilės, bet neketinu pasiduoti. Aš pažadėjau savo sūnui, kad parvešiu medalį, ir tikrai tą medalį gausiu. Gal ne šiemet, gal ne kitais metais, bet aš laikysiuosi savo žodžio“.

Jis taip pat perdavė linkėjimus kitiems Dakare dalyvaujantiems lietuviams.

„Labai gaila dėl Aisvido (Paliukėno, – aut. past.) ir Gedimino (Šatkaus, – aut. past.) – jiems dar sunkiau nei mums. Linkiu jiems ir visiems kitiems pasiekti finišą. Sirgsiu už visus ir tikiuosi susitikti kitais metais. Dakaras – tai daugiau nei lenktynės, tai gyvenimo būdas“, – sakė A.Veliamovičius.

Praėjusių metų Dakare A.Veliamovičius buvo sunkvežimio MAMBA šturmanas, kuriame kartu važiavo su pilotu Vaidotu Paškevičiumi ir mechaniku Gyčiu Gaspariūnu, tačiau dėl sunkvežimio gedimų jie iš Dakaro turėjo pasitraukti šeštajame greičio ruože.