Laukianti „Žalgirio“ viešnagė Berlyne: praeities šmėklos, varžovas be krypties ir gyvybiška pergalės būtinybė

 2023-iųjų gruodžio 5-oji. Kauno „Žalgirį“ Berlyne palaiko įspūdinga minia lietuvių, kuriamu triukšmu kone nustelbianti net berlyniečius. „Žalgiris“ žaidžia su tuometine Eurolygos autsaidere, jai dėl traumų nepadeda tokie žaidėjai kaip Sterlingas Brownas, Louisas Olinde ir Mattas Thomasas. Atrodė, kad „Žalgiriui“ tai bus taškas, kuris padėtas ant lėkštutės. Tačiau viskas baigėsi priešingai.

Baigėsi taip, kad „Žalgiris“ sužaidė vieną nerezultatyviausių dešimtmečio Eurolygos mačų su vos 62 sukrapštytais taškais, ir pralaimėjimu, kai „Žalgirį“ nužudė Jono Mattisecko tritaškis. Nors iki tol ALBA buvo laimėjusi vos kartą per 11 mačų ir daug kam buvo patrankų mėsa, Kauno klubas Vokietijos sostinėje gavo tokį niuksą, kurį vėliau su dideliu skausmu prisiminė reguliariojo sezono pabaigoje, kai tų pergalių, siekiant patekti į įkrintamąsias, reikėjo kaip deguonies.

„Man trūksta žodžių“, – po tos pergalės laime spindėjo ALBA treneris Israelis Gonzalezas.

Ir atrodytų, šįmet tendencijos nesikeičia – „Žalgiris“ vėl konkurencingai kabinasi į aukštas vietas, o tuo metu Vokietijos sostinės klubas yra vienas Eurolygos autsaiderių, kovojantis tik dėl garbės su vos trimis pergalėmis. Aišku, galime būti tikri, kad Andrea Trinchieri „Žalgirio“ rūbinėje motyvaciniais tikslais ne kartą paminėjo tą ALBA pergalę prieš Milano „Emporio Armani“ (105:101), ar faktą, kad praėjusią savaitę Belgrado „Partizan“ iš Berlyno išvyko laimėję tik per paskutinių sekundžių dramą. Tačiau bendros tendencijos tai nekeičia – šįmet ALBA, panašu, ir vėl kovos tik dėl tikslo nelikti paskutiniais.

Eurolyga dėl patrauklios Vokietijos rinkos ir krepšinio pakilimo šioje šalyje eilę metų buvo suinteresuota, kad ALBA būtų turnyro šeimoje, tačiau klubas nėra A licencijos turėtojas – Eurolygoje žaidžia tik su terminuotu susitarimu. Visgi nepaisant Eurolygos noro Berlyną turėti po savo sparnu, klubas koja kojon su augančiu konkurencingumu neina – jau keleri metai nusistovėjo tendencija ALBA matyti lentelės pabaigoje.

Vokiečių klubas yra vienas iš nedaugelio, kuris naujo formato Eurolygoje dar niekada nebuvo atkrintamosiose. Štai sugrįžusi į Europos elitą ALBA jau sužaidė penkis sezonus, tačiau ryškiausias pasiekimas buvo prieš trejus metus fiksuotas finišas 10-oje reguliariojo sezono vietoje. Visgi tame 2021-2022 metų sezone įkrintamosios dar neegzistavo, todėl jokio pasiekimo tai neatnešė.

Klubo nekonkurencingumą rodo ir pliki skaičiai. Tai jau šeštas ALBA sezonas iš eilės naujo formato Eurolygoje. Per šiuos metus klubas sužaidė jau 173-ejas rungtynes, iš kurių iškovojo viso labo 52 pergales.

Šiame sezone viskas vainikuojama tuo, kad vokiečių portalui BILD interviu davęs klubo direktorius Marco Baldi jau viešai reiškė nepasitenkinimą rezultatais.

„Vienintelis dalykas, kas iki šiol nesikeitė yra pastangos, bet, pavyzdžiui, rungtynėse su „Maccabi“ jų nebuvo. Man tai visiškai nepaaiškinama, kad į rungtynes mes ateiname ne su pilnu užsidegimu. Nežinomybė ties kai kuriais dalykais yra didelė“, – tąkart sakė komandos vadovas.

Klubas, šįmet disponuojantis 14,6 mln. eurų biudžetu, ne vienerius metus kalba apie tikslą atskleisti jaunus žaidėjus arba krepšininkus, kurie ateina iš žemesnio lygio, tačiau pažvelgus į tuos prabėgusius penkerius metus išsamiau, kogero, atrastume tik keturis tvirtus žaidėjus, su vėliau užsidirbtais didesniais kontraktais. Oscarui Da Silvai ALBA tapo tramplinu į „Barceloną“, Rokui Giedraičiui ir Simone Fontecchio – į Vitorijos „Baskonią“, ir Luke’ui Sikma, kad ir kaip vėliau viskas prisvilo – į Pirėjo „Olympiacos“.

Tiesa, šį sezoną komandoje progresą rodantys Matteo Spagnolo ir Gabriele Procida yra jauni žaidėjai, kurie Eurolygoje ilgainiui gali įsitvirtinti, tačiau klubas ir toliau stokoja uoslės produktyviems naujokams. Štai šįmet komandą tarp gynėjų tempia Martinas Hermanssonas – traumų per karjerą nualintas islandas, renkantis po 13,4 taško, o pirmuoju komandos vasaros pasirašymu tapęs australas Williamas McDowellas-White’as šį sezoną tapo dideliu nusivylimu (6 tšk., 2 rez. perd.).

Kiek solidžiau atrodo priekinė linija – ekipoje gerai pritapo Eurolygoje debiutuojantis Trevionas Williamsas (11,1 tšk., 7,4 atk. kam.), o išvykus Christui Koumadje, pasiteisino sprendimas spragą kamšyti Milane minučių stokojusiu Davidu McCormacku (13,8 tšk.).

Visgi itin kukli perimetro linija atsiremia į niūrius skaičius – ALBA yra vos 16-a puolimo reitingo komanda Eurolygoje, ir tik 15-a pagal vidutiniškai renkamus taškus. Kokybės stoką parodo ir dažnai prarandami kamuoliai – su vidutiniškai per rungtynes atliekamos 16,2 klaidos, ALBA yra daugiausiai klystanti Eurolygos komanda. Šalia to, ALBA kol kas tritaškius meta tik 30,3 proc. tikslumu, o tai yra vidutiniškai po vos 7,27 pataikomo tolimo metimo per rungtynes. Tai yra antras mažiausias skaičius visoje Eurolygoje – mažiau pataiko tik Tel Avivo „Maccabi“ klubas.

Todėl situacija nuo praėjusių metų gruodžio nė kiek nesikeičia – šiandien „Žalgiris“ medžios tašką, kurį pasiimti tiesiog privaloma.