Pasaulio jaunimo parasparnių čempionate debiutavęs K.Baltuonė: „Norint parodyti gerus rezultatus, tik talento ir patirties neužtenka“

 Šių metų rugpjūčio pabaigoje Slovėnijoje vyko pirmą kartą organizuojamas FAI Pasaulio jaunimo parasparnių čempionatas (angl. 1st FAI World Junior Paragliding Championship), kuriame Lietuvos pilotų bendruomenės garbę gynė 68-ąją vietą užėmęs Robertas Jasiūnas, bei 42-ąją vietą užėmęs Kristupas Baltuonė.

O šiandien, emocijoms jau susigulėjus, jaunieji mūsų pilotai, dalinasi mintimis ir įspūdžiais.

- Kokia pirma mintis šauna į galvą, pagalvojus apie jau praėjusį Pasaulio jaunimo čempionatą?, - Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija pasiteiravo sportininkų.

Robertas: - Be galo daug gerų prisiminimų apie čempionatą, bet labiausiai įsiminė patys skrydžiai su labai gerai skraidančiais jaunaisiais pilotais. Taip pat starto cilindro termikai, kai viename aukštį renkasi daugiau nei 70 pilotų.

Kristupas: - Pirma mintis šovusi į galvą būtų apie profesionalumą. Vos pasiekus Tolminą iš karto gavome progą važiuoti į startavietę "Kobala", kuri ir buvo pagrindinė visų varžybų metu. Ten sutikome ir Ispanų komandą, besiruošiančią laisvam skrydžiui. Jau tada pamatėme kokio lygio pilotai dalyvaus šiose varžybose ir supratome, kad tikrai nebus lengva. Šių varžybų lygis buvo itin aukštas, ne be reikalo jos buvo priskirtos pirmai FAI kategorijai. TOP 30 dalyvių buvo vieni geriausių pasaulio pilotų iki 26-ių metų.

- Pasiruošimas varžyboms. Kas buvo svarbiausia, gal kitą kartą kažką darytumėte kitaip?

Robertas: - Svarbiausia buvo gera įranga ir draudimai. Kitoms varžybomis pradėčiau ruoštis daug anksčiau, gal bandyčiau rasti rėmėjus.

Kristupas: - Pasiruošimas buvo ilgas ir įtemptas. Asmeniškai man buvo sunkiausia susidėlioti viską, kas susiję su kelione, apsistojimu Tolmine, transportu, visais reikalingais dokumentais. Skraidyti stengiausi daug, kai tik pasitaikydavo galimybė pasitreniruoti, ja naudojausi. Tokio lygio varžyboms pilnai pasiruošti turbūt neįmanoma, bet treniruotis geriausia būtų kalnuose. Tačiau tai ganėtinai brangu ir kainuoja daug laiko.

- Ryškiausi prisiminimai iš pačių varžybų.

Robertas: - Didžiosios Britanijos komandos narių nusileidimas su atsarginiais parašiutais! Gerai, kad saugiai nusileido - buvo iš ko pasimokyti ir tuo pačiu metu pasijuokti iš kuriozo.

Kristupas: - Prisiminimai tik geri, tiek dėl skrydžių, tiek dėl smagių vakarų kempinge. Kiekviena diena buvo kažkuo kitokia, užduotis vis kita, keitėsi strategijos, kasdien buvo, ką apgalvoti. Įvardinčiau du ryškiausius prisiminimus. Įsiminė pirma varžybų diena, kai išstartavus bene paskutiniam ir greitai susiradus termiką, sugužėjo 70 pilotų pas mane ir dideliame spiečiuje rinkomės aukštį, bei laukėme kol atsidarys starto cilindras. Na, o antras prisiminimas, tai paskutinė varžybų diena, kai dėl audros atšaukus pratimą teko leistis likus mažiau nei 10 km iki finišo. Nusileidus užplūdo dvejopos emocijos, viena vertus palengvėjimas, kad įtemptos dvi savaitės baigėsi, ir tuo pačiu metu nusiminimas, nes žinojome, kad rytoj jau teks keliauti namo. Taip pat, palyginus, kaip jaučiausi bei skridau pirmą varžybų dieną ir paskutinę, supratau, kaip stipriai patobulėjau, kiek daug išmokau, bei kiek daug pasisėmiau patirties iš šių varžybų ir geriausių pilotų pasaulyje.

- Asmeniniai pastebėjimai/įžvalgos, o galbūt ir išmoktos pamokos.

Robertas: - Manau, kad praverstų važiuoti kartu su komanda. Taip yra daug paprasčiau skristi maršrutus, gali aptarti dienos orus, pastarojo skrydžio metu padarytas klaidas, bei strateguoti būsimos dienos skrydį. Žinoma, ir tuo pačiu metu kartu su komanda gerai praleisti laiką.

Kristupas: - Norint parodyti gerus rezultatus tik talento ir patirties neužtenka. Labai daug lemia įranga bei komanda. Pasiruošimo lygiai tikrai labai skirtingi. Top komandų pilotai ne tik yra vieningi ir strateguoja visi kartu, bet daug prisideda ir žmonės komandoje, kurie neskrenda. Tai pilotų akys ir ausys nuo žemės. Taip pat kiekvieną dieną analizuodami skrydžius, jie mokosi iš klaidų, gali jų daryti vis mažiau ir skristi dar geriau. Labai tikiuosi, jog atsiras daugiau pilotų ir didesnis finansavimas. Išvykti su komanda būtų žymiai naudingiau bei profesionaliau.

- Patarimas jauniesiems pilotams.

Robertas: - Nebijoti išlipti iš komforto zonos ir sudalyvauti varžybose! Tai pakeis jūsų mąstymą ir tuo pačiu pamatysit, kaip tai keičia jūsų gyvenimą.

Kristupas: - Jauniesiems pilotams rekomenduoju įsitraukti, stengtis, degti noru skristi, mokytis, klausytis, tobulėti. Profesionalumas ateina su noru ir laiku. Stengtis sudalyvauti, kuo daugiau varžybų, važiuoti į kalnus, net jei pirmas kartas ir bus varžybose, tačiau tai yra labai puiki patirtis. Įvertinę oro sąlygas, saugų maršrutą sudėlioja organizatoriai, turintys daug patirties, todėl kiekvieną dieną skrisdami pratimą esate ramūs jog nenuskrisit ten kur nereikia, jei oro sąlygos pasikeis, jus perspės. Todėl, manau, kad tai yra netgi dar saugesnis variantas, nei važiuoti vieniems.

- Komentaras asmeniškai nuo savęs.

Robertas: - Visiems rekomenduočiau paskristi kalnuose ir jei yra galimybė sudalyvauti varžybose!

Kristupas: - Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą tikrai galima suburti komandą, užauginti pilotus ir tikrai galima konkuruoti su geriausias. Tačiau tam reikia daug darbo, finansavimo bei žmonių, kurie padėtų, prisidėtų ir užsiimtų treniruotėmis, analizėmis, išvykomis į kalnus. Žingsnis po žingsnio tikrai galima būtų atsirinkti norinčius dalyvauti FAI 1 lygio varžybose, treniruotis ir konkuruoti su aukščiausio lygio pilotais, bet svarbiausia, garsinti Lietuvą bei populiarinti parasparnių sportą.

Tomas Juškaitis