D.Afonso prieš laukiantį finalą: „Pakelti taurę būtų kažkas įspūdingo“

Jau sekmadienį paaiškės, kuri komanda aukštyn iškels FPRO LFF taurės trofėjų – finalo rungtynėse Kaune žais Gargždų „Bangos“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ futbolininkai.

Rungtynės startuos 17 valandą. Tiesioginė transliacija bus pasiekiama ir LRT PLIUS kanalu bei portale LRT.lt.

Abiems klubams tai bus šansas pirmą kartą iškovoti trofėjų. Abi komandos praeityje yra žengusios iki finalo, tačiau juose teko pripažinti varžovų pranašumą.

Gargždų komanda į finalą pateko ketvirtą kartą (prieš tai komanda finaluose žaidė 2011, 2014 ir 2019 metais), o šiemet į finalą žengė įspūdingai įveikusi pusfinalio barjerą, kur tame pačiame Kauno Dariaus ir Girėno stadione pranoko gausiai savo sirgalių palaikomus „Kauno Žalgirio“ futbolininkus.

Komandą jau ne pirmą sezoną treniruoja Davidas Afonso, kuris išsamiame pokalbyje prieš finalo rungtynes pasidalino savo mintimis prieš laukiantį jo komandos išbandymą.

– Treneri, tai pirmas jūsų, kaip „Bangos“ trenerio, finalas. Žvelgiant į jūsų gyvenimą, koks jūsų matytas finalo mačas jums yra įsimintiniausias? Ar tai būtų koks didžiojo rinktinių turnyro finalas, ar galbūt koks nors įdomus finalo mačas jūsų gimtojoje Portugalijoje?

– Svarbiausios rungtynės visada yra artimiausios rungtynės. Žinoma, jos turi kitokį skonį, kadangi tai yra finalas, tai yra visų metų darbo pasiekimas. Tai turi specialų skonį, pakelti taurę yra kažkas įspūdingo.

Dirbti treneriu pradėjau būdamas 18 metų, buvo darbas su vaikų komanda ir buvo turnyras Portugalijoje. Turnyras buvo pavadintas žinomo žaidėjo Rui Costa vardu, patekome į finalą, pajautėme didelį palaikymą tribūnoje ir tada supratau, kad noriu būti treneris ir siekti savo karjeros čia.

– Kaip atrodė tos dienos nuo pusfinalio iki finalo? Treneriai mėgsta sakyti, kad tai – tiesiog dar vienos rungtynės, tačiau ar viduje kirba papildomas jaudulys, kad komandą iš esmės skiria 90 minučių nuo istorijos sukūrimo?

– Kažkokio ypatingo jaudulio nėra, jo nelabai jautėsi ir pusfinalyje su „Kauno Žalgiriu“, pačiam keista, kad taip nutiko. Norime Gargžduose sukurti istoriją, norime padėti klubui augti ir stengsimės tai padaryti atveždami taurę į Gargždus.

– „Banga“ prieš sezono startą buvo vertinama kaip komanda, kuri gali įkąsti, tačiau, turbūt, vis tiek bus antroje lentelės pusėje. Rugsėjo mėnuo, komanda kabinasi į pirmą ketvertą lygoje, pasiekė taurės finalą – kaip tas visas sezonas, jo eiga, jūsų akimis atrodė nuo pat pasirengimo pradžios?

– Lietuvoje dažnai žiūrime į vardus. Mes, aišku, turime Robertą Vėževičių, kuris yra labai stiprus žaidėjas ir padedantis rūbinėje, be jo buvo dar trys-keturi vyresni žaidėjai, kurie galėjo padėti, visi kiti – jauni žaidėjai, daugelis iš jų – gal net nelabai žinomi, kurių kitoms A lygos komandoms nereikėjo.

Bet kada padarai viską, kad aikštėje būtum kaip vienas kumštis – įmanoma laimėti prieš bet ką. Tobulėjimas vyksta kiekviename sezone, kiekvienoje treniruotėje ir kiekvienose rungtynėse. Galiu pasidžiaugti, kad žaidėjai auga ir individualiai, tada mes geriau atrodome ir kaip komanda.

– Dar prieš sezoną komanda surengė pasirengimo stovyklą Portugalijoje. Tai gali atrodyti kaip nedidelis dalykas, tačiau gal ir jis padėjo sutvirtinti kolektyvą ir pagerinti ryšius už aikštės ribų?

– Manau, kad tikrai taip. Buvome stovykloje, buvome kartu, gyvenome kartu. Treniravomės nuo visų akių, spaudimas žaidėjams sumažėjo labai stipriai, jie galėjo atsipalaiduoti ir susifokusuoti tik į mūsų žaidimą, manau, tai tikrai labai padėjo, kad šioje sezono stadijoje būtume ten, kur esame.

– Jūsų komandoje – daug jaunų žaidėjų, kuriems šis finalas bus bene svarbiausios rungtynės jų karjeroje kol kas. Kaip svarbu nuteikti žaidėjus, kad jie būtų nusiteikę kovingai, tačiau tuo pačiu ir neperdegtų? Kaip tą pasiekti?

– Nieko daug daryti nereikia. Jau pusfinalyje tam nieko daug daryti nereikėjo. Reikia išlikti pozityviems, reikia tikėti. Esame per vieną žingsnį nuo taurės pakėlimo, tad jokio spaudimo nuiminėti tikrai nereikia. Žinome, kad „Hegelmann“ komanda turi laimėti rungtynes, kadangi jie turi vardą, turi biudžetą, bet ir mes tikrai jaučiame, kad tai yra mūsų šansas, tad tikrai eisime ten laimėti rungtynes.

– Gal jau turite minčių, kiek gargždiškių gali vykti į Kauną, kokio palaikymo laukiate?

– Manau, kad tai bus pats didžiausias palaikymas mūsų šiame sezone, tikimės, kad nebus ir paskutinis. Žinome, kad palaikymas bus labai didelis, tai duoda papildomą motyvaciją ir mums aikštėje save atiduoti maksimaliai.

– Dar trumpam nusikelkime į pusfinalio rungtynes. Ilga išvyka į Kauną, stadione – rekordinė 5 tūkstančių sirgalių minia, kurių didžioji dalis serga už jūsų varžovus, kurie tuo metu žaidė neblogą atkarpą. Bet jūs ne tik, kad nesutrinkate, bet ir diktuojate savo sąlygas beveik visų rungtynių metu. Kuo jūs pats tai paaiškinate, kaip viskas suveikė tą dieną?

– Iš tribūnų pusės – yra pats didžiausias malonumas, kai tribūnoje turi penkis tūkstančius žiūrovų, tai rodo, kad žmonėms yra įdomu ir to mes norime siekti Lietuvoje. Galbūt, kadangi mūsų komandai tai nebuvo natūralus dalykas, tai pavirto papildoma motyvacija, nesvarbu, kad didžioji sirgalių dalis palaikė varžovus, turėjome atiduoti viską ir nebuvo, kur slėptis, manau, kad puikiai tai padarėme.

– Kalbant apie varžovus – kokios yra jų stipriosios vietos, koks yra trenerio Andriaus Skerlos braižas?

– Kalbant apie braižą, jie labiau mėgsta žaisti sistema 4-4-2, taip ir bando gintis, atakuodami bando sukurti pranašumą kraštuose ir taip pat turi labai techniškus žaidėjus, kurie gali žaisti vienas prieš vieną. Nereikia pamiršti ir jų kontratakų, tai yra vienas svarbiausių veiksnių jų komandoje.

– Ir pabaigai – ką ši pergalė reikštų jums asmeniškai kaip treneriui, visai komandai ir, galų gale, visam Gargždų miestui?

– Kaip minėjome, tikrai būtų sukurta istorija, būtų pirma klubo istorijoje taurė, niekas šio įrašo ištrinti nebegalėtų, o komandai ir man – tai yra augimas, pasitikėjimas savimi, supratimas, kad dirbame gerai. Nors ir pralaimėjus, jei nebūtume čia, mes suprantame, kad dirbome gerai. Tačiau šimtu procentų eisime į finalą kovoti ir jį laimėti.