Kineziterapeutas J.Vaščenkovas – apie didžiausius iššūkius Paryžiuje, atletų panašumus ir skirtumus, olimpiečius prikeliančius burtus
Lietuvos keturvietė baidarė | Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Baidarėje jie – kaip vientisas organizmas, kartu įkvepiantis, kartu iškvepiantis, idealiai vienodai atliekantis kiekvieną yrį. Bet prieš sėsdami į valtį, penktąją vietą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojusios keturvietės baidarės įgulos nariai – labai skirtingi.
„Kiekvienas turi savo individualių savybių. Todėl kaskart prieš startą individualiai testuoju kiekvieną sportininką, kad galėčiau įsitikinti, ko jam labiausia tuo momentu reikia“, - paaiškino daug metų su Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktine dirbantis kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas.
Pirmoje Paryžiaus žaidynių pusėje jis kovoms rengė ir po jų atgauti jėgas padėjo plaukikams, o vėliau iš olimpinio kaimelio su baidarininkais persikėlė į viešbutį prie irklavimo kanalo.
Iš viso Lietuvos medikų ir kineziterapeutų komandą Paryžiaus žaidynės sudaro 11 specialistų.
Kineziterapijos specialisto diplomą J.Vaščenkovas įgijo 2004 metais tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar – Sporto universitetas), ten pat 2006-aisiais baigė kineziterapijos magistratūros studijas. Po jų nuolat gilinosi į funkcinius kūno sistemų ryšius. 2020 m. apsigynė Psichologijos studijų bakalauro diplomą Vilniaus universitete, o 2023 m. sausį jis rankose jau laikė Vytauto Didžiojo universiteto Sveikatos psichologijos magistro diplomą.
Anot J.Vaščenkovo, pastaraisiais metais didelę reikšmę įgijo integracinė medicina – į visumą susiejanti, atrodytų, labai skirtingas sritis. „Tai reiškia, kad gydant, pavyzdžiui, širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
Jau jokia naujovė, kad aiškinant sveikatos sutrikimų priežastis ir jų gydymo principus mokslo ir medicinos srityje vyrauja vadinamoji biopsichosocialinė paradigma. Tai reiškia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai (pavyzdžiui, raumenys, raiščiai, hormonai, imunitetas, virškinimas), tiek psichosocialiniai (pavyzdžiui, nerimas, stresas, santykiai su aplinkiniais, žinių sistema) veiksniai. Remdamasi moksliniais tyrimais, Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija teigia, kad psichologiniai skausmo gydymo metodai yra vienodai svarbūs kaip ir medicininiai.
Medicinoje neurofiziologijos ir psichologijos žinių integracija gerokai praplečia diagnostinių ir terapinių priemonių diapazoną. Tai didina efektyvumą ir dirbant su profesionaliais sportininkais, ir taikant kasdienę medicinos praktiką. Pavyzdžiui, efektyviau galima spręsti sporte ypač aktualias išsekimo ir persitreniravimo, negebėjimo per varžybas maksimaliai išnaudoti savo jėgų problemas, lėtinio skausmo, raumenų tonuso sutrikimų klausimus. Šiuo metu moksliškai įrodyta daugiau nei 20 įvairių ligų, kurios glaudžiai susijusios su psichikos reiškiniais – pradedant skrandžio opomis, artritu, baigiant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, diabetu ar astma“, - LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ yra sakęs J.Vaščenkovas, savo darbe besiremiantis šiuolaikiškiausiais metodais.
Jis puikiai pažįsta kiekvieno olimpinės keturvietės nario – brolių Mindaugo ir Simono Maldonių, Artūros Sejos ir Igno Navakausko, taip pat dvivietę su M.Maldoniu ir vienvietę 1000 m distancijoje irklavusio Andrejaus Olijniko – fizines ir psichologines savybes.
Vere prie Marnos, kur olimpinio centro kanale vyko akademinio bei baidarių ir kanojų irklavimo kovos, didžiausias iššūkis patyrusiam specialistui teko pirmą baidarininkų varžybų dieną, kai Mindaugui Maldoniui teko net keturis kartus įveikti 500 m distanciją, o kitiems rinktinės nariams – po du sykius.
M.Maldonis startavo pirmajame etape ir ketvirtfinalyje tiek su keturviete, tiek su dviviete baidare, kurią irklavo kartu su A.Olijniku.
„Iššūkis tikrai buvo – keturi startai kas valandą. Galvojau, kaip apibūdinti visiems suprantamai, ką tokiais atvejais jaučia sportininkas. Puikų pavyzdį pasakė Artūras Seja: plauki jūra prieš dideles bangas, iš visų jėgų, jau pradedi skęsti, temsta akyse, dūsti, kvapo nebėra, o iki kranto vis tiek dar lieka 50 metrų. Ir, jau atsidūręs po vandeniu, be sąmonės, kažkaip pasieki tą krantą. Tave ištraukia, atgaivina ir sako – po valandos iš naujo visa tai reikės daryti. Ir taip, Mindaugo atveju, keturis kartus, o kitiems – po du.
Bet Mindaugas šaunuolis. Jis labai gražiai išsidėliojo savo emocinę būseną, kad reikiamu momentu aktyvuotis, o tarpuose būtų visiška ramybė, nesitaškytų emocijos, išsilaikytų kiekvienas milimetras energijos savyje. Pavyko“, – aiškino kineziterapeutas.
- Ar Mindaugo Maldonio pasirengimas varžyboms skiriasi nuo kitų baidarininkų?
- Šiek tiek. Kiekvienas turi savo individualių savybių. Kiekvieną kartą prieš startą atskirai testuoju sportininką ir išsiaiškinu, ko tuo momentu jam labiausiai reikia.
Mindaugui labai svarbu, kad energetinė sistema suveiktų gerai. Jis turi labai aktyvią adrenalininę sistemą. Tai duoda jam daug jėgų, jis gali maksimaliai dirbti, bet tuo pačiu ir daug išsieikvoti. Todėl jam tas energetinės sistemos, adrenalino atstatymas yra labai svarbus.
- Ar skiriasi baidarininkų paruošimas 500 m ir 1000 m distancijoms?
- Didelio skirtumo nėra. Iš medicininės pusės svarbu, kad sportininkas į startą eitų sveikas. Kad nesakytų – čia truputį skauda, kažkur tempia. Visas pasiruošimo skirtumas yra treniruočių procese. O medikų tikslas – pasirūpinti bendra sveikatos būkle. Bet kiekvieną kartą individualiai žiūrime į kiekvieną sportininką.
- Pusę olimpinių žaidynių teko padirbėti su plaukikais. Ar labai skiriasi jų ir baidarininkų paruošimas varžyboms?
- Kiekvienas žmogus labai skirtingas. Todėl gal tikslingiau būtų klausti, kuo skiriasi Kotryna Teterevkova ir Danas Rapšys, Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas.
Plaukikams labai svarbus kūno minkštumas ir jausmas. Jie turi jausti vandenį, turi jausti vandens milimetrus, jausti save vandenyje.
Kotrynos treneris Ray Looze‘as labai gražiai pasakė, kad plaukimas yra ne medžio kapojimas kirviu, o pjovimas elektriniu pjūklu. Galingai ir sklandžiai. Irklavime dar labai smarkiai prisideda maksimalūs fiziniai gebėjimai.
Plaukime daugiau psichologijos, atsipalaidavimo, ramybės jausmo ir savo kūno jutimo. Irklavime reikia ir maksimalios fizinės galios.
- Garsėjate šiuolaikiškiausius metodus naudojantis specialistas. Kokius burtus taikote dirbdamas su atskirais sportininkais?
- Čia ne burtai. Jei kalbėsime apie neurofiziologiją, priklausomai nuo situacijos galima aktyvuoti skirtingas refleksines, neurologiškai aktyvias zonas.
Dirbant su Mindaugu, reikėjo aktyvuoti refleksines zonas, susijusias su adrenalininės sistemos palaikymu.
Artūrui, atvirkščiai, reikėjo raminti adrenalininę sistemą. Vakar jungėme ant klajoklio nervo – yra ausyje tokia mažytė zonytė – elektrostumuliatorių. Kad sportininkas galėtų naktį atsipalaiduoti, nurimti, gerai pailsėti. Kad nedegintų resursų, kada nereikia, o juos išlaikytų startui.
- O ar skiriasi broliai – Simonas ir Mindaugas Maldoniai?
- Labai. Simonas visada kupinas entuziazmo, gyvenimo džiaugsmo, eina mojuodamas vėliava su plačiausia šypsena.
Mindaugas pasižymi loginiu mąstymu, kontrole, išlaikytumu. Jų tandemas labai geras Jie puikiai sutaria, vienas kitą palaiko ir papildo.
- Koks yra Ignas Navakauskas?
- Ignas yra žmogus – nuotaika. Linksmas, stiprus, spinduliuoja savo galią. Labai galingas žmogus. Šiose olimpinėse žaidynėse jis labai subrendęs. Jis savo galią perduoda ir sau, ir komandai. Bet ne švaisto į išorę. Jis kaip atrodo labai didelis, toks ir dūšioje galingas. Bet tuo pačiu turi puikų humoro jausmą ir gebėjimą atsipalaiduoti.
