39:1. Juoktis ar verkti? (3)

Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų, kuris nors minimaliai mėgsta futbolą, yra girdėjęs frazę: „ką ten žiūrėti, kai per 90 minučių nei vieno įvarčio nesugeba įmušti“. Niekada šios frazės kaip argumento nesupratau, bet šis tekstas ne apie tai. Anaiptol. Šis tekstas apie rungtynes, kuriose įvarčiai krito praktiškai kas dvi minutes, o pasibaigus joms švieslentėje degė skaičiai 39:1.

Įsivaizduojate? Žaidžiant ne 5 prieš 5 ar kitokio mažesnio formato rungtynėse. Kalbame apie moterų Pirmąją lygą, kur žaisdamos 11 prieš 11, „Gintros B“ futbolininkės nepasigailėjo Vilkaviškio „Šešupės“. Juokinga? Visai ne.

Kad būtų aiškiau, „Šešupės“ komandoje žaidžia jaunos mergaitės, kurioms varžytis prieš vyresnes ir, svarbiausia, labiau patyrusias varžoves yra tiesiog neįmanoma. Jos per penkerias rungtynes jau yra praleidusios šimtą įvarčių, o vienintelis įmuštas įvartis buvo tose rungtynėse su „Gintra B“, kai deficitas jau siekė 29 įvarčius.

Po pergalės „Gintra“ pasidalino šiuo rezultatu socialinėje erdvėje ir iškart gavo kritikos dėl to.. kad laimėjo. Argumentas skambėjo maždaug taip, kad „galėjo tiek nemušti“. Kai pasidalinau šiuo rezultatu „Futbolas.LT“ paskyroje, taip pat sulaukiau panašių pastabų (tegul ir iš feikinių paskyrų), kad „kam viešint tokius rezultatus ir palikti atvirą sceną pasišaipyti?“.

Sakykime taip: aš susilaikyti ir oficialių rungtynių oficialaus rezultato, kurį gali pamatyti visi, kas nori, galėjau ignoruoti. Tačiau kaltinti „Gintros“ merginas, kad jos muša įvarčius yra juokinga.

Pateiksiu pavyzdį iš jaunimo futbolo. Komanda A prieš komandą B pirmauja nepadoriai dideliu skirtumu. Komandos A treneris sukeičia vartininką su puolėju, visus žaidėjus sustato ne į jų pozicijas, prašo iki smūgio atlikti bent 20 perdavimų, tačiau skirtumas ir toliau reguliariai auga.

Naudos nei komanda A, nei jos treneris neturi jokios. O pagal komentuojančių logiką, tas komandos A treneris dar turi rūpintis, kad jo auklėtiniai nemuštų įvarčių. Ar tikrai čia jo darbas? Ar vis tik atsakomybę turėtų prisiimti tos komandos, kuri dalyvauja tokiuose čempionatuose, treneriai ir vadovai?

Moterų futbolo struktūroje yra Regioninė lyga. Taip ten nežaidžiama 11 prieš 11 formatu, tačiau gal to ir nereikia. Nuoširdžiai netikiu (nors tikrai to nežinau), kad Vilkaviškyje yra tokia didžiulė atranka, kad žaidžiant 8 prieš 8 treneriams tektų sukti galvą, kaip visoms merginoms padalinti žaidybinį laiką.

Pačių mergaičių iš tikrųjų gaila. Jos tiesiog nori žaisti futbolą ir jos žaidžia ten, kur joms sakoma žaisti. Bėda ta, kad po tokių pralaimėjimų tas noras gali imti ir pradingti.