„Wolves“ trenerio asistentas M.Leonavičius: „Norime laimėti visas rungtynes“

Praėjusį savaitgalį Vilniaus „Wolves Twinsbet“ užsitikrino trečiąją vietą reguliariajame „Betsafe LKL“ čempionate iki jo pabaigos likus sužaisti trejas rungtynes. Keturių iš eilės pergalių seriją skaičiuojanti sostinės komanda šeštadienį sieks ją pratęsti Šiauliuose.

Pasak vyr. trenerio asistento Mariaus Leonavičiaus, nors vilniečiams ši dvikova nebeturi jokios reikšmės, tai nėra priežastis komandai atsipalaiduoti artėjant atkrintamosios varžyboms.

„Likusioms rungtynėms ruošiamės lygiai taip pat, kaip ir visoms rungtynėms, norime visas jas laimėti. Todėl mes nei vieno varžovo nenuvertiname ir nepervertiname, nežiūrime ar tai sezono pabaiga, ar jos ką nors lemia, ar nelemia. Puikiai suprantame, kad net ir vienas prastesnis pasirodymas, nesvarbu prieš kokį varžovą, gali išbalansuoti komandą. Todėl nenorime rizikuoti, kryptingai ruošiamės. Išnaudosime visas likusias rungtynes kaip geras treniruotes prieš atkrintamąsias ir bandysim spręsti kai kuriuos taktinius dalykus“, – apie likusią reguliaraus čempionato dalį mintimis dalinosi krepšinio specialistas.

Prieš būsimą susitikimą Saulės mieste M. Leonavičius atsakė į klausimus apie įsibėgėjusį komandos puolimą, galimą komandos išsibalansavimą, „Šiaulių“ žaidimą vadovaujant treneriui Žydrūnui Urbonui, darbų pasidalinimą trenerių štabe, sugrįžimą į Prienus ir krepšinio dievus renkantis varžovus.

Komanda šiuo metu ir renka pergales, ir demonstruoja įspūdingą puolimą, eilę rungtynių pelnydama po triženklį taškų skaičių. Paskutiniame mače buvo pagerintas ir klubo rezultatyvumo rekordas. Ar galima sakyti, kad puolime komanda yra jei ne optimalios, tai beveik optimalios formos?

Džiaugiamės tuo, nes per paskutines septynerias rungtynes šešeriose įmetėme virš 100 taškų. Manau, komanda pastaruoju metu yra gerai susiklijavusi, geriau dalinasi kamuoliu. Be to, anksčiau sunkiai bėgdavome į puolimą. Dabar tas žaidimas laisvesnis, visi labiau atsipalaidavę, mėgaujasi krepšiniu. Iš čia – ir rezultatas. Besimėgaudami po šimtą taškelių ir sumetame.

Liko trejos rungtynės iki atkrintamųjų varžybų pradžios. Kas labiausiai neramina trenerių štabą prieš svarbiausias sezono kovas?

Labiausiai stebime, ar nėra komandoje išsibalansavimo dėl to, kad žaidžiame tik po vienerias rungtynes per savaitę. Anksčiau buvo daugiau rungtynių, po dvejas, mažiau treniruočių. Dabar jau atsiranda ir rutinos jausmas, nes kelis sykius buvo pertrauka po 10 dienų. Tampa sunkiau žaidėjus motyvuoti, kai nežaidžiame. Visi laukia rungtynių, visi nori kuo daugiau žaisti, o ne treniruotis. Tai labiausia ir neramina ta kova su rutina.

Kokį krepšinį žaidžia trenerio Urbono vadovaujami „Šiauliai“? Daug skirtumų nuo to, kokį krepšinį žaidė jo vadovaujama komanda karjeros Utenoje metu?

Treneris savo braižą išlaiko, tik žaidėjų meistriškumas šiek tiek kitoks. Utenoje treneris turėjo tikrai aukšto lygio krepšininkus, su kuriais žaisti buvo paprasčiau. Stebėdamas „Šiaulių“ žaidimą aš matau, ką jis nori padaryti su šia komanda. Bet taip pat matau, kad tai ne visada pavyksta padaryti, nes pritrūksta žaidėjų meistriškumo ir patirties. Krepšinis paremtas pranašumo per pozicijas ieškojimu, treneris stengiasi išnaudoti stipriąsias savo ir silpnąsias varžovų puses, žaidžia greitai, Jie yra viena greičiausiai žaidžiančių lygos komandų. Nebus lengva, nes tai – ne tipinė komanda. Nesakau, kad tokia vienintelė lygoje, bet viena iš kelių tokių. Laukia sunkus varžovas, atvykti atsipalaidavę negalėsime.

Kaip susidėliojote funkcijas trenerių štabe prie jo prisijungus asistentui Mindaugui Braziui?

Mindaugui prisijungus netrukome susiderinti savo darbus. Šiuo metu yra taip, kad jis ruošiasi vienoms rungtynėms, aš – kitoms. Tą savaitę, kai yra jo pasiruošimas, jis yra vedantis asistentas, o aš padedu, kitą savaitę susikeičiame vietomis, o individualiai su žaidėjais tą savaitę dirba tas treneris, kuris yra padedantysis.

Praėjusį savaitgalį komanda dėl „Twinsbet arenos“ užimtumo namų rungtynes žaidė Prienuose. Ar gera buvo grįžti į gimtinę?

Labai gera. Sukilo emocijos, didžiulė salytės Prienuose nostalgija. Čia buvo praleisti 8-9 metai miesto komandoje, o dar daugiau augant vaikystėje sportavau. Buvo labai gera sugrįžti, pamatyti tuos pačius veidus. Todėl man šios rungtynės buvo dvigubai namų rungtynės.

Koks būtų jūsų atsakymas į nuolat pastaruoju metu užduodamą klausimą tiek komandos žaidėjams, tiek treneriams – kurio varžovo norėtumėte ir kokio nenorėtumėte atkrintamosiose varžybose?

Aš tokių klausimų sau negaliu ne tik uždavinėti, bet net ir pagalvoti, nes labai tikiu į krepšinio dievus. Jie tokių dalykų neatleidžia. Todėl, jei bandysi kažką dėlioti ar skaičiuoti, busi iškart nubaustas. Kaip viskas susiklostys, taip susiklostys. Būsime pasiruošę kovoti su kiekvienu varžovu.