Pasiruošimas olimpinėms žaidynėms: LTOK pradėjo susitikimus su sporto federacijomis

 Iki Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus vos 4 mėnesiams, pasiruošimas pasiekė aukščiausią tašką. Šią savaitę Lietuvos olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė žaidynių organizatoriams pateikė ilgąjį Lietuvos delegacijos sąrašą ir pradėjo susitikimus su sporto šakų federacijomis. Jų tikslas – išsiaiškinti technines detales, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) padėsiančias suorganizuoti sklandų mūsų šalies rinktinės dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.

Kovo 28 dieną LTOK Paryžiaus žaidynių organizaciniam komitetui pateikė ilgąjį Lietuvos delegacijos sąrašą. Jame – 368 asmenys.

„Kaip ir prieš kiekvienas žaidynes turime pateikti išplėstinį sąrašą asmenų, kurie turi bent menkiausią galimybę į jas vykti. Tai sportininkai, treneriai, medikai, aptarnaujančio personalo nariai. Sistema tokia, kad tik ilgajame sąraše esantys asmenys vėliau gali būti akredituoti olimpinėse žaidynėse. Vėliau keitimai ir įtraukimai nebus galimi, todėl apsidrausdami pateikiame visus įmanomus asmenis. Šis darbas labai imlus laikui“, - pasakojo LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja A. Vanagienė.

Šią savaitę olimpinės misijos vadovai susitiko su „LTU Aquatics“ ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo (BKI) federacijos atstovais. Planuojama, kad susitikimai su sporto šakų federacijomis, kurių sportininkai jau atsirinko į olimpines žaidynes, arba turi realaus potencialo tai padaryti, vyks iki gegužės vidurio.

„Šie susitikimai mums kritiškai svarbūs planuojant olimpinės rinktinės kelionę į žaidynes, apgyvendinimą, medicininės įrangos kiekį, aptarnaujančio personalo poreikį. Renkame informaciją apie tai, kur vyks paskutinės treniruočių stovyklos, kada sportininkai atvyks į olimpinį kaimelį, ar dalyvaus atidarymo ir uždarymo ceremonijose. Yra ir daug specifinių klausimų, kuriuos reikia išspręsti, pavyzdžiui, kaip irkluotojams atsigabenti valtis iš Lietuvos, ar bus reikalingas automobilis Paryžiuje ir pan.

Ši informacija mums labai svarbi siekiant užtikrinti geriausią įmanomą aptarnavimą mūsų sportininkams“, - sakė A. Vanagienė.

Vieni pagrindinių iššūkių, su kuriais susidurs žaidynių dalyviai ir misijos vadovai – dideli atstumai Paryžiuje bei sumažinta aptarnaujančio personalo olimpiniame kaimelyje kvota. Ankstesnėse žaidynėse su gausesnėmis komandomis galėdavo vykti ir medikas, ir komandos vadovas. Pastarosios pozicijos tikrai teks atsisakyti, o kai kuriais atvejais teks spręsti, ar komanda gali vežtis savo mediką.

„Transporto ir atstumo klausimas taip pat bus aktualus. Pavyzdžiui, organizatoriai skelbia, kad nuvykti nuo olimpinio kaimelio iki irklavimo bazės truks apie valandą. Tačiau pirmasis startas baidarininkams numatytas jau 9:30 val. Vadinasi, kad išvengtų transporto kamščių ir nesklandumų, sportininkas kaimelį turėtų palikti apie 4 val. ryto. Kas yra neoptimalu ir nelogiška.

Todėl ieškome galimybių apgyvendinti sportininkus šalia olimpinės trasos, kad galėtų pailsėti ir išsimiegoti. Žinoma, tai augina dalyvavimo sąnaudas LTOK, nes viešbučiai Paryžiuje yra labai brangūs. Bet mes turime užtikrinti maksimaliai geras sąlygas sportininkai ateiti į savo gyvenimo startą“, - sakė A. Vanagienė.

Paryžiaus žaidynių olimpinis kaimelis bus atidarytas liepos 18 dieną. Planuojama, kad pirmieji jame apsigyvens irkluotojai.

Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.