Tarptautinės moters dienos ir olimpinio šimtmečio proga prezidentūroje pagerbtos olimpinės medalininkės
Prezidentūroje pagerbtos olimpinės medalininkės | Vytauto Dranginio nuotr.
Ketvirtadienį artėjančios Tarptautinės moters dienos ir olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmečio proga pagerbtos moterys, iškovojusios medalius olimpinėse žaidynėse. Jas sveikino prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sportininkėms buvo įteikta proginė riboto leidimo knyga, kurioje įamžintos Baltijos šalių olimpinės medalininkės.
„Olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmečio proga susirinkome pagerbti ypatingų moterų – olimpinių žaidynių medalininkių. Nuoširdžiai dėkoju olimpinei bendruomenei už šią gražią iniciatyvą ir neeilinę galimybę pasveikinti moteris – legendas, neeilines asmenybes, kurios įrašė Lietuvos vardą į pasaulio sporto istoriją.
Šioje knygoje trys Baltijos šalys – vėl kartu. Viena greta kitos. Visai kaip tada, Baltijos kelyje. Neregėtai stiprios šlovingomis pergalėmis ir savo dvasios stiprybe. Sportas Lietuvoje visuomet buvo mūsų tautą telkiantis veiksnys, kuris padėjo mums siekti išsvajotosios laisvės. Jūsų dėka augo ir stiprėjo patriotizmas, brendo kovotojų ir nugalėtojų dvasia.
Mielos sportininkės, savo pergalių istorija jūs įamžinote moterų valios stiprybę, galią ir talentą. Dėkoju, kad savo asmenybės jėga ir profesionalumu sustiprinote mūsų visuomenę ir valstybę“, - sakė pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Lietuva olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 metais. Simboliška, kad prieš 100 metų, kaip ir šiemet, renginys vyko Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Nuo to laiko olimpinius medalius iškovojo net 24 Lietuvos sportininkės.
„Moterys sporte yra stiprios, ambicingos ir įkvepiančios, o šiemet Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sportininkių moterų bus tiek pat, kiek ir vyrų. Lyčių lygybė ir moterų skatinimas siekti ne tik sportinių rezultatų, bet ir aukščiausių postų sporto organizacijose – vienas olimpinio judėjimo strateginių tikslų, kurio kryptingai siekiame.
Labai džiaugiuosi čia matydama savo koleges, kurios užsispyrusiai siekė savo tikslų ir šiandien yra įkvėpimas jaunoms atletėms.
Esame nuoširdžiai dėkingi poniai Dianai už kvietimą, draugystę ir dėmesį olimpiniam judėjimui“, - sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlečių pasiekimai buvo įamžinti riboto leidimo knygoje „Baltijos šalių moterys ant apdovanojimų pakylos olimpinėse žaidynėse“. Pirmoji ponia D. Nausėdienė ir LTOK prezidentė į prezidentūrą atvykusioms olimpinėms medalininkėms įteikė kiekvienai asmeniškai dedikuotą knygą bei specialų olimpinio šimtmečio Lietuvoje medalį.
Renginyje pagerbtos:
Dviejų olimpinių žaidynių dalyvė ir dukart olimpinė čempionė Angelė Rupšienė. Legendinė krepšininkė aukso medalius laimėjo 1976 m. Monrealyje ir 1980 m. Maskvoje.
1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionė plaukikė Lina Kačiušytė.
Slidininkė Vida Vencienė, dalyvavusi trejose olimpinėse žaidynėse, o 1988 m. Kalgaryje iškovojusi aukso ir bronzos medalius.
Dviejų olimpinių žaidynių dalyvė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja dviratininkė Laima Zilporytė.
Dviejų olimpinių žaidynių dalyvė, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja irkluotoja Kristina Poplavskaja.
Dviejų olimpinių žaidynių dalyvė, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja irkluotoja Birutė Šakickienė.
Keturių olimpinių žaidynių dalyvė, 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė, 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkė lengvaatletė Austra Skujytė.
Dvejų olimpinių žaidynių dalyvė, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalininkė irkluotoja Milda Valčiukaitė.
Penkiose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi ir 2000 m. Sidnėjuje auksą iškovojusi D. Gudzinevičiūtė pirmajai poniai įteikė knygą su olimpinių medalininkių autografais.
