Su geriausiu Dakaro automobilių klasės rezultatu Lietuvos istorijoje grįžęs B.Vanagas: „Kuldaras sakė, kad turint mintį, kokį rezultatą pasiekėme su savo resursais, čia yra nesąmonė, taip negali būti“ paaiškino, kodėl tai pavyko padaryti (1)
Benedikto Vanago, Kuldaro Sikko, Vlado Jurkevičiaus ir Aisvydo Paliukėno sutikimas oro uoste | Pauliaus Peleckio / BNS foto nuotr.
Benediktas Vanagas ir estas Kuldaras Siikas šių metų Dakare pasiekė geriausią rezultatą automobilių klasėje Lietuvos istorijoje bei užėmė 8-ą vietą.
Du Dakarus iš eilės nebaigęs B.Vanagas šį kartą važiavo itin užtikrintai ir daug bėdų neprisidarė, nors grįžęs į Lietuvą atskleidė, kad bėdų galėjo nutikti ir likus 5 kilometrams iki finišo.
Kalbėdamas oro uoste, B.Vanagas papasakojo apie ateities planus, lietuvių stiprybę, pasunkėjusį Dakarą ir investiciją į K.Siiką.
„Didžiausia kova yra pačiam su savimi. Išvažiavus į šį Dakarą, labai aiškiai žinojome ką darome. Mums truputėlį sekėsi, ne visada gyvenime taip būna, bet šiame Dakare buvo sėkmės. Labai džiaugiuosi, kad Kuldaras įveikė pirmą savo Dakarą, jis papengubėjo kaip specialistas. Pas mus vyksta daug procesų, nes santykinai nauja komanda, kurią reikėjo įstatyti į vėžes ir tai nebūtinai yra labai paprasta. Reikėjo susitvarkyti ir su savimi bei emocijomis, nors esu beveik be emocijų žmogus, tačiau vis tiek jų kažkiek turiu.
Praėjo penki metai, kai pasiekėme tą geriausią rezultatą (11 vieta, – aut. past.). Su Vaidu (Žala, – aut. past.) prieš išeinant kalbėjome, kad pasiekti tą dešimtuką nėra taip paprasta. Ką mes darysime toliau – nežinau, bet darysime namų darbus ir keliausime į priekį.
– Po finišo sakėte, kad dar netikite. Ar jau patikėjote?
– Žinojau, kad aš finiše, bet labai norėjosi uždaryti tuos klausimus. Kai važiuoji Dakare ir jeigu kažkas atsitinka pradžioje, tai nesėkmė ir važiuoji namo. Kuo daugiau nuvažiuoji Dakare, tuo daugiau lieka atsakomybės jį pabaigti. Paskutiniai kilometrai yra deginantys. Tiesą pasakius, vos neturėjome reikalų likus 5 kilometrams iki finišo.
Bendrai paėmus, skrisdami į priekį kalbėjome, koks būtų geras rezultatas. Sakiau, kad 7-8 vieta, bet Kuldaras tuo netikėjo. Pasirodo, kad turime galvą ant pečių ir kontroliuoti galime.
Dar nebuvau pasakęs tos frazės – „Dakaras baigėsi. Prasideda Dakaras“, tačiau panašu, kad tai net ne mano valioje, štai ant sienos plakatas, nereikia ir sakyti, bet – „Dakaras baigėsi. Prasideda Dakaras“.
– Kokios mintys toliau?
– Vienas dalykas yra „makaluotis“ prie dešimtuko. Dabar, ką padarėme – įsišovėme sau į koją, nes dabar turime dar daugiau dirbti ir gerinti rezultatus. Kitas apčiuopiamas geras skaičius, kurio visi norėtų, tiek ir Vaidas, yra penketukas. Ten yra visai kiti principai. Mūsų laukia sunkus laikas ir kad mes viską tai padarytume, reikia būti išmintingesniais, turėti daugiau resursų ir t.t. Man sunku galvoti, kaip visą tai padarysime, bet šiais metais planuojame būtų Europos bajos taurėje, kad kilometrai suktųsi ir tuo metu turėsime padaryti kažką išmanaus, kad pasiektume tai, ką mes norime.
– Ar gali būti, kad šis rezultatas atvers daugiau durų?
– Sunku pasakyti. Daugiausiai žinomumo gyvenime suteikia nesąmonės. Jeigu apsiverti, skrenda sraigtasparnis ir tave nufilmuoja, tai tave žino visame pasaulyje. Aišku, dar gali laimėti Dakarą, kaip padarė Carlosas Sainzas. Lietuviams artimiausiu metu laimėti dar negresia, bet jeigu keliausime tokiais tempais į priekį, galėsime ir tai padaryti. Dėl durų – pamatysime. Labai džiaugiuosi dėl komandos, priimtų sprendimų ir taktikų – esame ten, kur norėjome būti. Iš kitos pusės, galbūt net pirmą kartą švęsiu su komanda. Aš nemoku švęsti, todėl ir komanda kenčia, bet ketvirtadienį eisiu į miestą.
– Kiek metų reiktų, kad pasiektumėte tą išsvajotą penketuką?
– Manau, kad nepelnytai buvome užstrigę 5 metus, jog būtume dešimtuke. Mes tikrai galėjome ten būti anksčiau, bet tai parodo, kad Dakaras yra sudėtingas procesas. Galime užtrukti labai ilgai, galime ir kitais metais tai padaryti. Tai ir pasiruošimo klausimas, ir sėkmės klausimas, ir to, kaip tu reaguoji tam tikrose situacijose.
– Dakaras vadinamos sunkiausiomis pasaulyje lenktynėmis. Kaip vertinate pasikeitimus per dešimt metų ir koks sunkus jis šiemet buvo?
– Dakaras atsirado tada, kai prancūzai savo kolonijose Afrikoje pramogaudami pasiklydo ir iš to gimė Dakaras. Jis gimė kaip nuotykis, bet per 40 metų tapo super profesionalus daiktas. Ten tos romantikos, kuri buvo anksčiau, tikrai nebėra. Ten labai sunkus fizinis darbas, didelė konkurencija. Dabar atsiradę labai daug stiprių automobilių, pasaulyje yra daug žmonių, kurie valdo didelius pinigus bei nemažai ambicijų. Tikrai yra ką veikti ir tai, kad mes turime lietuvių, kurie yra greiti ir demonsturoja rezultatą, galėčiau tai paaiškinti tik Vyčio genu. Niekuo kitu, nes šiaip tai neįmanoma. Kaip sakė ir Kuldaras, kad turint mintį, kokį rezultatą pasiekėme su savo resursais, čia yra nesąmonė, taip negali būti, turi būti kita jėga. Aš paaiškinau, kad tai Vyčio genas.
– Kaip galėtumėte paaiškinti, kad gedo ne tik lietuvių technika, bet ir lyderių?
– Visada egzistuoja žmogiškas faktorius. Jeigu imtume statistiškai, „Audi“ turi didžiausią biudžetą jie ir turėtų laimėti ir šiemet laimėjo. Paprastas pavyzdys – M.Ekstromas, vienas iš lyderių ir geriausią „Audi“ rezultatą pastaruosius metus demonstravęs vairuotojas. Jo automobilį perrinkinėjo ir „Audi“ inžinieriai padarė klaidelę ir blogai surinko stebulę, todėl jis negalėjo toliau važiuoti. Kaip tai paaiškinti? Juk jie turi didžiausią biudžetą, bet ten, kur yra žmogus, ten yra užkoduota klaida. O jeigu žmogus yra pavargęs, tai serga tuo visiškai visi, todėl taip ir gaunasi.
– Ar tęsite darbą su Kuldaru kituose startuose?
– Tikrai norėčiau, kad jis būtų drauge su mūsų komanda ir toliau. Su Kuldaru esame investicinėje fazėje darant jį geriausiu šturmanu pasaulyje. Manau, kad viskas yra priekyje. Kai ruošiesi Dakarui, turi spręsti daug rebusų. Kaip taisyklė, tai susiję su finansais. Nueiti ir nusipirkti geriausią pasaulyje šturmaną – galima, bet mes negalime sau to leisti. Reikia žengti žingsnį atgal tam, kad galėtum žengti didelį žingsnį į priekį. Daug įvairiausių sprendimų, kuriuos darome su komanda.
– Ar šis Dakaras buvo kitoks, nei ankstesni?
– Netikiu prancūzais ir arabais, skiriasi mūsų pasaulėžiūros. Mus labai gąsdindavo, kad bus kitaip, bet nebūdavo. Turiu pasakyti, kad šiais metais tikrai jie labai stipriai pasistengė ir pasaulis keičiasi, panašu, kad net prancūzai daro pokyčius.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
