Į Lietuvą grįžęs V.Žala: apie pagrindinę motyvaciją važiuoti po nesėkmių ir nebetoli esančius lyderius
Vaidoto Žalos sutikimas oro uoste | Pauliaus Peleckio / BNS foto nuotr.
Šeštadienį Vaidotas Žala po dar vieno savojo Dakaro sugrįžo į Lietuvą, kur jį ir kitus grįžusius lenktynininkus pasitiko būrys aistruolių.
Nors V.Žalai jau antrus metus iš eilės nepavyksta pasiekti rezultato ir užbaigti visų greičio ruožų, tačiau jis vis tiek sulaukia didžiulio palaikymo ir atranda motyvacijos važiuoti toliau.
„Mėnesį laiko nebuvau namie, keista grįžti į tą šaltį, bet kaip ir malonu, nes pagaliau baigėsi“, – šypsojosi V.Žala. „Keistas jausmas vien dėl to, kad tris savaites varai ir matai vieną tikslą – judėti į priekį. Gauni per galvą, bet toliau judi, o kažkada tas judėjimas pasibaigia. Kaip ir kiekvienais metais – grįžus namo, pirmą savaitę sėdi ant sofos ir žiūri į vieną tašką. Toks ir jausmas“
– Ar šis Dakaras buvo sunkesnis?
– Jis niekada nelengvas, jis visada su savo iššūkiais ir tie iššūkiai visada labai netikėtose vietose. Jaučiau, kad buvome neblogai pasiruošę, bet Dakaras toks kompleksiškas, kad pasiruošimo neužtenka, reikia ir sėkmės bei inercijos.
– Kokios pamokos iš šio Dakaro?
– Niekada nepasiduoti. Antri metai, kai gauni per galvą, atsikeli, vėl varai. Trečią, ketvirtą dieną galvoji, kiek mus dar boksuos. Bet varai, varai ir atvarai. Pagrindinė pamoka – visada judėti į priekį.
– Šypsena veide plati, atrodo, kad grįžtate su didžiausiais laimėjimais. Kas tą dvasią išlaiko?
– Jaučiu tą palaikymą. Man pačiam net keista, nes tos nesėkmės ima už dūšios, pagraužia, bet labai faina, kad yra tas palaikymas, nes tada jautiesi, kad nesame bepročiai lakstantys dykumoje, o darome kažką prasmingo. Tas motyvuoja keltis ir judėti.
– Pasiduoti Dakare neketinate?
– Dakare aš niekada neketinu pasiduoti. Sunkiausias momentas yra nuo Dakaro iki Dakaro. Sunkiausia dalis yra atsidurti Dakare ir startuoti, tuomet didelė pergalės dalis jau būna padaryta.
– Kaip sunku save motyvuoti po dviejų nesėkmingų Dakarų ir ryžtis dar vienai avantiūrai?
– Jeigu būtų mano sprendimas, aš galiu rytoj važiuoti. Tai yra kompleksinis namų darbas: judam, judam, darom, darom ir tie vaisiai ateina po truputėlį. Motyvacijos yra, nes jaučiu prasmę sugrįžti, bet kaip bus – parodys gyvenimas.
– Kokia ta prasmė?
– Jaučiu, kad tų lyderių dulkės jau matosi, jie visai netoli. Dar truputėlį ir pavysime.
– Kokia pagrindinė priežastis startuoti, kai reikia startuoti pakeitus motorą ir iš pabaigos?
– Pagrindinė motyvacija labai paprasta. Galvoju apie žinutę, kurią siunčiame partneriams, tiems, kurie žiūri ir sau – ar mes tokie, kurie gauname per veidą ir atsigulame, ar atsikeliame ir varome į priekį.
– Kokios dabar mintys?
– Tuščiu žvilgsniu į sieną. Reikia pailsėti, išsivalyti galvą ir tuomet į priekį.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
