A.Pirlo atskleidė, kad 2009 metais jis vos nepersikėlė į „Chelsea“
Andrea Pirlo savo knygoje atskleidė daug įdomių dalykų | AP/Scanpix nuotr.
Turino „Juventus“ ir Italijos žvaigždė Andrea Pirlo neseniai išleido savo autobiagrafinę knygą, kurioje saugas atskleidė, kad 2009 metais jis buvo labai arti persikėlimo į Londono „Chelsea“ ekipą.
Tuo metu „Milan“ klubui atstovavęs A.Pirlo norėjo ir vėl dirbti su Carlo Ancelotti, kuris jį kvietė į „Stamford Bridge“ stadioną. Visgi „Milan“ savininkas Silvio Berlusconi įtikino A.Pirlo likti Milane, kurį jis 2011 metais visgi paliko ir išvyko į Turiną.
„Tai buvo 2009 metų rugpjūtis ir aš buvau pasiekęs susitarimą su „Chelsea“ klubu, kurį kaip tik pradėjo treniruoti Ancelotti“, - A.Pirlo rašė savo knygoje „Aš mąstau todėl aš žaidžiu“ („I Think Therfore I Play“).
„Carlo man buvo kaip tėvas ir kaip mokytojas. Jis buvo draugiškas žmogus, kuris žinojo kaip įvairius dalykus padaryti linksmais. Su juo aš praleidau geriausius savo karjeros metus. Jei esi žaidėjas, kuris nori atiduoti viską, nerasi geresnio trenerio už jį“, - toliau rašė A.Pirlo.
„Carlo Ancelotti buvo mano motyvacija persikelti į Londoną, bet tuo pačiu metu Berlusconi ištraukė antrą popieriaus lapą. Šįkart jame buvo parašyta daug pavardžių, prie kurių buvo varnelės ir viena pavardė buvo apvesta. Jis sakė: „Lik, mes įsigijome Huntelaarą“. Klaasas-Janas Huntelaaras yra nuostabus žaidėjas. Jis žino kaip mušti įvarčius, o tuo metu jis žaidė Madrido „Real“ klube. Tačiau jis nėra tokio tipo žaidėjas, kuris galėtų laimėti „Ballon d‘Or“.
„Klausyk, Andrea, tu tiesiog negali to padaryti, po paraliais. Tu esi „Milan“ simbolis, o mes jau pardavėme Kaka. Tu negali taip pat palikti šio laivo. Tai būtų labai skaudus smūgis visam klubui. Negalime leisti visiems išvykti“, - A.Pirlo aprašė S.Berlusconi kalbą.
„Tada Ancelotti ir aš truputį pasikalbėjome telefonu. Jis bet kokia kaina norėjo mane atgabenti į Londoną, o kaina ir buvo paskutinė kliūtis šiam perėjimui. Kaip paaiškėjo vėliau, ši kliūtis buvo neįveikiama. „Milan“ norėjo per daug pinigų, o jie taip pat norėjo, kad į sandėrį būtų įtrauktas Branislavas Ivanovičius. „Chelsea“ neturėjo net menkiausių ketinimų leisti išvykti savo gynėjui“.
„Kaip matome, po to aš persikėliau į „Juventus“ ir su Berlusconi buvo viskas baigta. Jis yra teatrališka asmenybė ir visada tiksliai žino ko nori. Štai kas jį padaro tokiu fantastišku prezidentu ir tyro bei gražaus futbolo mylėtoju“.
A.Pirlo taip pat atskleidė, kad jis turėjo minčių baigti karjerą po 2005 metų Čempionų lygos finalo Stambule, kuriame „Milan“ po 11 metrų baudinių serijos pralaimėjo „Liverpool“ klubui.
„Aš galvojau apie pasitraukimą iš futbolo po rungtynių Stambule. Tada man niekas neturėjo prasmės. 2005 metų Čempionų lygos finalas paprasčiausiai uždusino mane“
„Dauguma žmonių manė, kad mes 11 metrų baudinių seriją pralaimėjome dėl „Liverpool“ vartininko Jerzy Dudeko – tas šokių kvailys erzino mus linguodamas ant vartų linijos ir barstė druską ant žaizdos atlaikydamas mūsų baudinius. Tačiau skaudžiausia buvo suprasti, kad dėl viso to kalti buvo mes patys“.
Legendinis 2005 metų Čempionų lygos finalas:
Kalbant apie Čempionų lygą, A.Pirlo prisiminė ir 2004 metų ketvirtfinalį prieš La Korunjos „Deportivo“. Tada „Milan“ pirmąjį mačą laimėjo 4-1, bet atsakomąsias rungtynes „Deportivo“ laimėjo 4-0 ir bendru rezultatu 5-4 žengė į Čempionų lygos pusfinalį. A.Pirlo atskleidė, kad tada jis pirmą kartą pagalvojo, kad jo varžovai galėjo būti pavartoję nelegalių medžiagų.
„Pirmąjį mačą mes laimėjome 4-1 ir šansai mums nepatekit į kitą etapą buvo beveik tokie patys, kaip pamatyti Rino Gattuso gaunant menininko diplomą“, - rašė A.Pirlo.
„Mane labiausiai nustebino tai, kaip „Deportivo“ žaidėjai bėgo į pertrauką. Žmogui: jokių išimčių. Kai teisėjas, Ursas Meieris, paskelbė pertrauką, jie visi nubėgo į rūbinę lyg jie būtų Usainai Boltai. Jie negalėjo stovėti ramiai net per tas 15 minčių, kurios ir yra skirtos tau pailsėti bei atgauti kvapą ar bent jau ramiai vaikščioti“.
„Tą vakarą mes vaikėmės šešėlius. Jų žaidėjai buvo pakvaišusios zvimbimo bombos skraidančios per visą aikštę. Aš neturiu jokių įrodymų, todėl kas seka po to, nėra joks kaltinimas – taip toli sau žengti neleisčiau. Tai tiesiog bjauri mintis, kuri kartais vėl sugrįžta į galvą. Tada pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime pagalvojau, kad vienoje aikštėje galėjau būti su žaidėjais, kurie kažką vartojo“.
Triuškinanti „Deportivo“ pergalė:
