Vakaras, kai pralaimėti nebuvo galima: kaip sezono pradžios autsaideriai nutildė Kauną? (1)
Rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Po praėjusios savaitės rungtynių su „Valencia“ klubu, rungtynės su Vilerbano ASVEL krepšininkais privalėjo tapti tos, kuriose „Žalgiris“ iškovos pergalę ir reabilituosis.
„Žalgirio“ sirgaliai į rungtynes su prancūzų klubu bilietus ilgą laiką pirko vangiau nei į kitus mačus, tačiau mobilizavosi ir jie – galiausiai arenos vietos buvo išparduotos.
Į Kauną atvyko prasčiausia Eurolygos komanda, iki tol vienintelė, kuri dar nebuvo laimėjusi, ir atkarpomis netgi atrodžiusi kaip būsima Eurolygos šio sezono patrankų mėsa. ASVEL netgi istoriškai Kaune atrodo prastai. Tik Martino Schillerio ir Jure Zdovco sezono „Žalgiris prieš dvejus metus namie pralaimėjo šiai Prancūzijos komandai. Taigi iki ketvirtadienio vakaro per septynias visų laikų Eurolygos akistatas namuose su ASVEL komanda šešiose buvo iškovotos pergalės, ir net penkiose iš jų tai buvo padaryta dviženklėmis persvaromis.
Tačiau ta nurašyta komanda nutildė visus beveik 15 tūkst. arenoje Nemuno saloje susirinkusių žmonių. Ir tam ASVEL klubui 39 minutes net neprireikė bent kartą pirmauti. Tačiau taip būna, kai įsiveli į puolimo rungtynes. Pats „Žalgiris“ demonstravo gerus puolimo rodiklius su 88 pelnytais taškais, tačiau kai praleidi 91-ą, nugalėti būtų reikalų net žaidžiant su FIBA Čempionų lygos klubu.
Ir tai nėra tik vienadienės „Žalgirio“ problemos. Per pirmus šešis turus „Žalgiris“ 90 arba daugiau taškų praleidžia jau antrą kartą. Dar du kartus kauniečiai varžovų neišlaikė žemiau 80-ies taškų ribos, o geriausi „gynybiniai“ pasirodymai buvo atvejai, kai po 79 taškus leista įmesti Bolonijos „Virtus“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ komandoms. Taip „Žalgiris“ kol kas demonstruoja vieną iš šešių prasčiausių gynybų visoje Eurolygoje.
Puolime „Žalgiris“ problemų turėti veikiausiai net negalėjo, kadangi Gianmarco Pozzecco yra puolamojo stiliaus treneris, kurio pagrindinis orientyras yra būtent varžovų, o ne savo krepšys. Būtent dėl to didžiąją mačo dalį „Atomine muse“ kadaise vadintas treneris net nieko nekeitė, kai „Žalgiris“ jau kontroliavo dviženklę persvarą, o Keenanas Evansas gavo įsijausti į rungtynes su 19 pelnytų taškų ir septyniais rezultatyviais perdavimais. Taip susiklostė dėl to, kad Youssoupha Fallas nekyla gintis į viršų, o taiko „drop“ gynybą, pagal kurią varžovų žaidėjas su kamuoliu turi atiduotą laisvę priimti sprendimus. Tokia gynyba dažnai tinkama, kai puolančios komandos įžaidėjas neturi stabilaus metimo, tačiau K. Evansas tikrai nėra vienas iš tokių.
Stebint šias rungtynes išties susidaro įspūdis, kad G. Pozzecco nemelavo, ir nebandė užmigdyti „Žalgirio“ kalbomis, sakydamas, kad jis nežiūrėjo daug kauniečių rungtynių prieš susitikimą. ASVEL pagalbos šiame mače kėlė didelį klausimą – kaip kad situacijos, kai Nando De Colo eina padėti nuo „karšto“ Tomo Dimšos prie besiveržiančio Luko Lekavičiaus, ir po pastarojo perdavimo į kraštą gauna tritaškį.
Tiek Kazio Maksvyčio deriniai metantiems „Žalgirio“ žaidėjams, tiek, pavyzdžiui, situacijos kurtos Edgarui Ulanovui „į stipriąją pusę“, kauniečiams pavyko idealiai. Kogero, šį sezoną dar nebuvo tokių rungtynių, kai „Žalgiris“ būtų išsimetęs tiek daug laisvų metimų.
Ir tai buvo idealios rungtynės įsijausti ne tik K. Evansui, bet ir Nazui Mitrou-Longui, kuriam tikėjimo savimi reikia kaip oro. Tačiau čia ir galime pradėti ties rimtomis „Žalgirio“ problemomis. Tenka pripažinti, kad per Eurolygos sezono mėnesio atkarpą N. Mitrou-Longas, kaip žaidėjas aikštėje, „Žalgirio“ sudėtyje iš esmės kol kas neegzistuoja, nors vasarą jis buvo svarbus kauniečių pirkinys.
Jo naudingumo vidurkis yra 2,2 naudingumo balo per rungtynes. Tik beveik nerungtyniaujantys Danielius Lavrinovičius ir Dovydas Butka turi mažesnius skaičius, o tai daug ką pasako.
Mače su ASVEL N. Mitrou-Longas vėl buvo blankus – pataikė tik vieną metimą iš trijų, ir daugiau absoliučiai niekuo nepasižymėjo. Daug pasako, kad gynėjas tokiose puolimo rungtynėse žaidė tik 8 minutes.
„Jei pirmas išėjimas šiandien buvo geresnis, tai antras išėjimas buvo labai blogas“, – atvirai sakė K. Maksvytis.
Ir „Žalgiris“ galėjo laimėti rungtynes net ir su tokia tragiška gynyba jei ne galiausiai sutrikęs puolimas prieš „switch all“ gynybą, kurią G. Pozzecco laikė kone visą ketvirtą kėlinį. Rezultatas – vos keturi „Žalgirio“ taškai iš žaidimo per visą ketvirtą kėlinį, o per paskutines keturias minutes – vos vienintelis pataikytas dvitaškis, kurio autoriumi tapo E. Ulanovas.
Gynyboje „Žalgiris“ problemų turėjo jau ne vienose rungtynėse iki šiol, tačiau tokios, kurias dabar pamatėme prieš silpniausią Eurolygos komandą, verčia skėsčioti rankomis.
Apmaudą K. Maksvyčiui tikriausiai didina ir faktas, kad ASVEL puolime nerodė to, ko „Žalgirio“ trenerių štabas negalėjo tikėtis. Vilerbano klubas viso mačo metu laikėsi iš esmės to paties „pikenrolo“ pagalba, prieš kurį „Žalgiris“ nieko negalėjo padaryti.
Visiškai neveikė „Žalgirio“ „step out“ gynyba ar vidurio puolėju buvo Kevarriusas Hayesas, ar Laurynas Birutis. Pirmų ASVEL perdavimų, kurie vaikščiojo idealiai, „Žalgiris“ neatkirto, o po krepšiu klubas turėjo bėdų ir su pagalbomis prie svečių centrų.
Vėliau K. Maksvytis bandė keisti gynybos principus, tačiau jokios naudos iš to nebuvo. Trečiojo kėlinio pabaigoje galiausiai ir patys žalgiriečiai sutriko savo susitarimuose, kai tiek Laurynas Birutis, tiek Lukas Lekavičius nuėjo nuo Pariso Lee, ir paskutinėmis sekundėmis praleido tritaškį.
Nebuvo ir elementarios disciplinos bei koncentracijos, „Žalgirio“ gynybai tiesiog žinant, koks žaidėjas stovi prieš akis, ir kaip jis žaidžia. Antrus metus Eurolygoje žaidžiantis Timothe Luwawu-Cabarrot su savo sugebėjimais neturėtų kelti nuostabos.
„Atrodo, liko tie patys žaidėjai, bet žymiai prastesnė gynyba. Dėl to ir pralaimėjome. Turėjome kelis momentus, kai galėjome pabėgti, gale turėjome šešių taškų persvarą, kur galėjome pabėgti, bet neuždarėme rungtynių, nuėjome į lygų rezultatą ir pralaimėjome“, – po rungtynių liūdnai konstatavo atsakymų dėl gynybos nerandantis K. Maksvytis.
Deklaruojant tikslą bent jau žaisti įkrintamosiose, tokie pralaimėjimai reguliariojo sezono pabaigoje prisimenami labai skaudžiai. Lygiai taip pat, kai pavasarį buvo galima prisiminti pralaimėjimus tuomet beviltiškai atrodžiusiai Atėnų „Panathinaikos“ komandai. Tiesa, tąkart kauniečiai galiausiai vis tiek pateko į atkrintamąsias.
O dabar artimiausioje ateityje lengviau nebus – laukia kelionės į Stambulą ir Atėnus.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
