Penkiakovininkų rinktinė atvyko į pasaulio biatlo ir triatlo čempionatą Balyje
Penkiakovininkų rinktinė atvyko į pasaulio biatlo ir triatlo čempionatą Balyje | Organizatorių nuotr.
„Į varžybas atvykau labai optimistiškai nusiteikusi“, – sakė Ieva Serapinaitė, su penkiakovės rinktine atvykusi į Balį (Indonezija), kur lapkrčio lapkričio 1-4 dienomis vyks pasaulio biatlo ir triatlo čempionatas.
I. Serapinaitė priminė, kad penkiakovininkų pagrindinis sezonas baigėsi rugpjūčio pabaigoje, todėl rugsėjį teko skirti atostogoms ir poilsiui bei sau. „Todėl prieš šias varžybas specialios pasirengimo stovyklos nebuvo, – pranešė sportininkė. – Esu pailsėjusi, pasirengusi, šios varžybos man bus gera pradžia naujam sezonui. Ko tikiuosi iš savęs? Antrą kartą tapti pasaulio triatlo čempione. Praeitais metais buvo debiutas šioje rungtyje, tikiuosi, šie metai bus taip pat sėkmingi. Taip pat kartu su komandos nariu startuosime ir mišriose estafetėse, kur taip pat tikiuosi užlipti kartu ant pakilos“.
Į Balį išskrido šeši Lietuvos rinktinės nariai: I. Serapinaitė, Gintarė Venčkauskaitė, Neda Doroševaitė, Paulius Vagnorius, Titas Puronas, Danielius Jevensaper.
Rugsėjį pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės vicečempionu tapęs P. Vagnorius teigė, kad prieš varžybas daug dėmesio treniruotėse buvo skirta bėgimui ir plaukimui.
„Tiesą pasakius, didelių lūkesčių neturiu – atkeliavome, dabar reikia tiesiog padaryti savo darbą. Matysime, kur tai nuves“, – ramiai kalbėjo P. Vagnorius.
Kiek kitaip nusiteikęs į Indoneziją išvyko D. Jevensaper: „Šių varžybų laukiau labiausiai iš visų, nes manau, kad tikrai gerai bėgu ir plaukiu“.
„Taip pat ir kelionė tolima, todėl norėjosi pamatyti kitą žemyną ir tai, kaip jame gyvena žmonės. Lūkesčių daug neturiu, nes nebuvo aišku, kokie varžovai atskris į tokią atokią šalį“, – šypsojosi jaunasis penkiakovininkas.
Sulaukusi klausimo, ko iš sportininko pareikalaus pirmenybės, I. Serapinaitė tuoj išskyrė, kad biatlas – ištvermės rungtis. „Čia techniniai dalykai nelabai pagelbės – turi greitai bėgti, greitai suplaukti ir stipriai finišuoti, – kalbėjo I. Serapinaitė. – Triatlo rungtyje viskas šiek tiek kitaip – galima labai daug laimėti dėl technikos. Didelį atotrūkį gali susikrauti, jei taikliai sušaudysi ir... Gal nuskambės juokingai, bet sportininkai daug laiko užtrunka tranzito zonoje, kurioje per ilgai dedasi batus. Kodėl? Nes triatlo rungtyje net 4 kartus reikia užsidėti ir nusiimti batus – tarkime, kiekvieną kartą ilgiau užtruksi 5 sekundes ir galutiniame rezultate, žiūrėk, jau turėsi 20 sekundžių deficitą. Tai yra labai svarbu“.
Rinktinės nariai į Indoneziją išvyko kiek anksčiau dėl aklimatizacijos.
„Balis pasitiko tikrai labai šiltai, – nusišypsojo D. Jevensaper. – Visi žmonės labai malonūs ir geranoriški. Tačiau čia labai karšta. Dienomis temperatūra kyla iki 32 laipsnių šilumos ir būna tvanku. Pamenu, pirmą rytinę treniruotę, kuri nebuvo lengva. Pulsas kilo, nors tempas tikrai nebuvo įspūdingas. Tikiuosi, kad taip organizmas sureagavo į kitą laiko zoną... Juk bėgome tuomet 2 valandą nakties Lietuvos laiku“.
